Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Helenai Žemaitel, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal administracinių nusižengimų protokolą, surašytą

V. L. (V. L.), gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), vedusiam, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

traukiamam administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., 2019 m. rugpjūčio 30 d. pakrovė grunto krovinį ir vietiniu maršrutu Vilnius, Oro uostas- Pilaitė, važiavo leistiną bendrąją masę bei leistinas ašies (ašių) apkrovas viršijančia transporto priemone (triašiu automobiliu) VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Vilniaus mieste.

2019 m. rugpjūčio mėn. 30 d. 09:31 val. atlikto patikrinimo metu pasvėrus V. L. vairuotą transporto priemonę ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. 1620 su svėrimo plokščių Nr. 4677 ir Nr. 4670, (metrologinės patikros liudijimas Nr. 1027194, patikra galioja iki 2020 m. sausio 16 d.), nustatyta, kad minėtos transporto priemonės faktinė bendroji masė yra 35,45 tonos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“ , III skyriaus 15.3 punkto nuostatas krovininio automobilio, turinčio tris ar daugiau ašių, didžiausia leistina bendra masė yra 25 tonos. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, transporto priemonės leistina bendroji masė (įvertinus paklaidą) viršyta - 9.85 tonos.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad V. L. vairuotos transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova - 26,1 tonos, tuo tarpu, kai pagal Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“ IV skyriaus 26.3 punktą leistina varančiųjų ašių grupės apkrova yra 18 tonų. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), varančiosios ašies apkrova viršyta - 7,7 tonos.

Vairuotojas, važiuodamas leistinas ašies (ašių) apkrovas bei didžiausią leistiną masę viršijančia transporto priemone ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Vilniaus mieste, pažeidė:

· Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.3 punkto, numatančio, kad krovininio automobilio, turinčio tris ar daugiau ašių, didžiausia leistina bendra masė yra 25 tonos, reikalavimus;

· Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“ IV skyriaus 26.3 punkto, numatančio, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, (1,30 ? d < 1,80) neturi viršyti 18 tonų, reikalavimus;

· 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad naudotis keliais bei jų infrastruktūra galima tik tokiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka Susisiekimo ministerijos patvirtintas didžiausias (maksimalias) leistinas kelių transporto priemonių charakteristikas (matmenis, masę, ašių apkrovas ir kita). Jei šios charakteristikos yra didesnės už didžiausias (maksimalias) leistinas, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis galima šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą, reikalavimus;

· 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, reikalavimus;

· Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736, dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, numatančio, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu), reikalavimus;

· Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, 9 punkto, numatančio, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų bei 10 punkto, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus, nuostatas;

· N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 “Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo”, 10.2 punkto ir 11 punkto nuostatas, pagal kurias transporto priemonės vairuotojas krovinio krovimo metu turi kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra - krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų, nuostatas.

V. L. nesilaikydamas aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimų pasikrovė sunkiasvorį krovinį ir važiavo leistiną bendrąją masę bei leistinas ašies (ašių) apkrovas viršijančia sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos kelio savininko ar jo įgalioto asmens išduoto leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir tuo padarė nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 6 dalį ir 459 straipsnio 10 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. pripažino administraciniuose kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes, nurodydamas, jog jis savo reikmėms išsinuomojo darbovietės sunkiasvorę mašiną, norėdamas iš oro uosto persivežti gruntą. Grunto pasverti galimybės neturėjo, tikslaus jo svorio nežinojo. Automobiliu, kurį vairavo, dirba statybose, vežioja juo gruntą smėlį, žino, kad gali juo vežti 20 tonų. Automobilis trijų ašių. Kai sustabdė, liepė važiuoti į Konarskio gatvės aikštelę, kur pasvėrė transporto priemonę. Nustatė viršsvorį. Jis neįvertino, kad gruntas šlapias ir bus sunkesnis. Nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo. Jo atlyginimas 700-800 Eur. Turi du vaikus, sūnus pilnametis, dukra nepilnametė. Žmona gauna minimumą. Šeimos pajamos nėra didelės.

Teismas, remdamasis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma (paties V. L. paaiškinimais, transporto priemonės svėrimo aktu, svėrimo kvitu, krovinio važtaraščiu) konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir 459 straipsnio 10 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 10 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.

Pagal 2019-08-30 transporto priemonės VOLVO FM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) svėrimo duomenis (b.l. 4-5) šios transporto priemonės bendras faktinis svoris buvo 35,45 tonos (b.l. 5), kai krovininio automobilio, turinčio tris ar daugiau ašių didžiausia leistina bendra masė yra 25 tonos. Įvertinus galimą paklaidą, didžiausia leistina masė viršyta 9.85 tonos. Tuo tarpu varančiųjų ašių grupės apkrova - 26,1 tonos, kai leistina varančiųjų ašių grupės apkrova yra 18 tonų. Įvertinus galimą paklaidą, varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 7,7 tonos.

Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „ Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.3 punkto ir IV skyriaus 26.3 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

Vairuodamas tokią transporto priemonę bei neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduoto leidimo važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu), V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736 patvirtintų Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punkto, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas.

Be to, kaip matyti iš paties V. L. parodymų jis ne tik vairavo transporto priemonę su kroviniu, tačiau ir pats organizavo jo pakrovimą (krovinys buvo vežamas asmenine iniciatyva). Neužtikrindamas, kad pakrautas krovinys nebūtų vežamas kelių transporto priemone, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė , jis pažeidė 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 9 ir 10 punktų bei 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 “Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” 10.2 punkto ir 11 punktų reikalavimus. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytas nusižengimas.

Dėl nuobaudų skyrimo

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

V. L. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimus jis pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl jų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas V. L., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą (idealiąja sutaptimi padaryti du eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimai), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimai įvykdyti neatsargia kaltės forma), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjo šeimyninę ir turtinę padėtį V. L., taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinių nusižengimų padarymą skirtinos žymiai mažesnės nei sankcijų minimumas baudos.

Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti V. L. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Pripažinti V. L. kaltu padarius ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą V. L. skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinių nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105111652. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.