- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- A-442-1145-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deguva“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deguva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deguva“ skundą atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. (18.5-18)-K-10109; 2) įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui pinigines lėšas: 21 590 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 176,17 Lt PVM delspinigių, 6 476 Lt baudą, 8 786 Lt PVM, 1 047,28 Lt PVM delspinigių (iš viso 39 075,45 Lt); 3) priteisti 12 815,39 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 04-687 buvo patvirtinti nurodymai jam sumokėti į biudžetą 30 376 Lt PVM, 9 112 Lt baudą ir 2 223,45 Lt delspinigių. Pareiškėjas, vykdydamas mokesčių administratoriaus nurodymus, pervedė į biudžetą 41 711,45 Lt, nes, to nepadarius, būtų buvusi sutrikdyta įmonės veikla, atsisakyta pratęsti licenciją. Tačiau taip pat pareiškėjas apskundė minėtus nurodymus mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka. Vėliau mokestinio ginčo metu priimtais sprendimais nurodymas sumokėti 2 636 Lt PVM baudą buvo panaikintas, o dėl kitų nurodymų mokesčių administratoriui buvo pavesta atlikti patikrinimą iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad 2 636 Lt suma buvo įskaityta kitiems jo mokesčiams apmokėti, o likusi 39 075,45 Lt suma be teisinio pagrindo jam negrąžinama. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas sugrąžinti arba įskaityti kitoms mokestinėms prievolėms padengti 39 075,45 Lt, tačiau sulaukė tik formalių atsakymų, kad vyksta tyrimas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. atsakymas Nr. (18.5-18)-K-10109 taip pat yra formalaus pobūdžio ir nepagrįstas. Atsakovas nenurodė teisinio atsisakymo grąžinti minėtas lėšas pagrindo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl negalėjimo disponuoti minėta į biudžetą sumokėta pinigų suma patyrė turtinę žalą, kurią sudaro Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 procentų metinės palūkanos, kaip minimalūs nuostoliai. Iš viso palūkanos, o kartu ir patirta turtinė žala, sudaro 12 815,39 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad dėl patikrinimo metu pareiškėjui priskaičiuotų sumų mokestinis ginčas nėra pasibaigęs, nes laukiama procesinio sprendimo susijusioje baudžiamojoje byloje. Mokestiniam ginčui pasibaigus, bus išspręstas klausimas dėl pareiškėjo sumokėtų sumų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (18.5-18)-K-10109 ir įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui 39 075,45 Lt, o kitą skundo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 04-687-131 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 30 376 Lt PVM, 9 112 Lt PVM baudą, 2 223,45 Lt PVM delspinigių (iš viso 41 711,45 Lt). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2003 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 69-427 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 04-687-131. 2003 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas sumokėjo 41 711,45 Lt, tačiau taip pat padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2003 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. S-306(7-287/2003) dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti 21 590 Lt PVM, 1 176,17 Lt PVM delspinigių bei 6 476 Lt PVM baudą nurodė atlikti papildomą patikrinimą ir priimti naują sprendimą, patvirtino nurodymus sumokėti 8 786 Lt PVM ir 1 047,28 Lt PVM delspinigių, panaikino 2 636 Lt PVM baudą. Vėliau mokestinį ginčą išnagrinėjus teismuose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 3 d. nutartimi buvo nurodyta, atlikus papildomą patikrinimą, priimti naują sprendimą ir dėl nurodymų sumokėti 8 786 Lt PVM bei 1 047,28 Lt PVM delspinigių. 2 636 Lt PVM bauda liko panaikinta ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šią pareiškėjo sumokėtą sumą pagal jo prašymą įskaitė kitoms mokestinėms prievolėms padengti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi rašytiniais prašymais į mokesčių administratorių dėl likusios jo sumokėtos 39 075,45 Lt sumos grąžinimo arba įskaitymo, tačiau mokesčių administratorius atsisakė tenkinti šiuos prašymus. Pareiškėjo šioje byloje ginčijamame 2009 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (18.5-18)-K-10109 atsisakymas tenkinti jo prašymą iš esmės grindžiamas tuo, jog nėra pasibaigęs mokestinis ginčas dėl ankstesnio patikrinimo metu priskaičiuotų sumų ir atliekamas pakartotinis patikrinimas. Kaip matyti iš bylos, 2010 m. balandžio 20 d. buvo surašytas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 18-AU16-29, tačiau mokestinis ginčas dėl 39 075,45 Lt iš esmės dar nėra pasibaigęs. Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai nereglamentuoja situacijos, kai mokesčių mokėtojas sumoka mokesčius pagal mokesčių administratoriaus nurodymus, o vėliau sprendimą, kurio pagrindu tai padarė, ginčija. Nesant teisės akto, reglamentuojančio konkretų teisinį santykį, mokesčių administratorius privalo vadovautis bendraisiais mokesčių administravimo principais. Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis numato, jog visi mokesčių teisės aktų neaiškumai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, o to paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalis mokesčių administratorių įpareigoja vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Šioje byloje akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų nesumokėjęs ginčo sumos pagal neįsiteisėjusį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 69-427, mokesčių administratorius neturėtų teisinio pagrindo jį įpareigoti minėtą sumą sumokėti, kol mokestinis ginčas nėra pasibaigęs. Mokesčių administravimo įstatymas nenumato pareigos mokesčių mokėtojui avansu sumokėti priskaičiuotą sumą, dėl kurios teisėtumo vyksta ginčas, todėl darytina išvada, jog mokesčių administratorius be teisėto pagrindo negrąžina pareiškėjui 39 075,45 Lt. Pažymėtina, jog pareiškėjas neprieštarauja patikrinimui, byloje nėra duomenų apie jo neteisėtus veiksmus, trukdymą mokesčių administratoriui atlikti pareigas, vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Teismas nurodė, kad atsakovo atsisakymas grąžinti ginčo sumą, išreikštas 2009 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (18.5-18)-K-10109, yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, todėl jam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Ginčijamas aktas nėra pagrįstas teisiniu pagrindu (jame išdėstytos tik faktinės aplinkybės, nenurodant teisinių motyvų), todėl jis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir turi būti panaikintas. Nustačius, kad mokesčių administratorius be teisėto pagrindo atsisako grąžinti pareiškėjui 39 075,45 Lt, jis įpareigotinas šią sumą grąžinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl piniginių lėšų negrąžinimo patyrė realių nuostolių. Argumentas dėl Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytų 6 procentų metinių palūkanų, kaip minimalių nuostolių, nepagrįstas. Ši norma taikoma sutartiniuose santykiuose, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalis sieja ne sutartiniai, o viešojo administravimo santykiai. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 2 dalis numato, jog kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas. Nagrinėjamu atveju paties pareiškėjo neapdairūs veiksmai (ginčo sumos sumokėjimas neįsiteisėjusio sprendimo pagrindu, prieš jį apskundžiant) sąlygojo aptariamą situaciją ir iš jos išplaukiančias pareiškėjui nepalankias pasekmes. Nors pareiškėjas teigė, jog mokesčių administratoriaus nurodymus vykdė, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių jo veiklai, tačiau jokių įrodymų, kad buvo tokia grėsmė, nepateikė. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui neįrodžius, jog dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta žala, bei konstatavus, kad žalos atsiradimo atveju dėl to būtų atsakingas pats pareiškėjas, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė priteisti 12 815,39 Lt turtinės žalos atlyginimą, ir šį reikalavimą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo mokesčių administratoriaus neteisėtus veiksmus, o tokie veiksmai yra pagrindas atsirasti deliktinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas neįrodė žalos dydžio. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatytos 6 procentų metinės palūkanos yra minimalūs nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia. Civilinio kodekso 6.240 straipsnis taip pat įpareigoja mokesčių administratorių mokėti 5 procentų metines palūkanas, atsižvelgiant į tai, kad jis be teisinio pagrindo disponavo pareiškėjo piniginėmis lėšomis ir jų negrąžino. Pareiškėjo šiuo atveju nurodyta 12 815,39 Lt žalos suma yra minimali. Rinkos sąlygomis metinių palūkanų norma yra dvigubai didesnė ir pareiškėjas buvo priverstas skolintis pinigus iš finansinių įstaigų už dvigubai didesnes metines palūkanas. Pareiškėjas nurodo, kad Civilinio kodekso 6.282 straipsnis taikomas, kai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo sumokėti 41 711,45 Lt sumą, nes galėjo būti nepratęsta jo veiklos licencija. Laikyti tai dideliu neatsargumu tikrai nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, minėto straipsnio pagrindu visiškai atsisakęs atlyginti žalą, iškreipė jame įtvirtintos teisės normos prasmę bei pažeidė sąžiningumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, iš esmės pakartodama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą netenkinimo, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta dėl skundo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti visą bylą, įskaitant ir neapskųstąją teismo sprendimo dalį, todėl teisėjų kolegiją vertina viso skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjas šioje byloje ginčija Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. (18.5-18)-K-10109. Iš bylos matyti, kad šiuo raštu iš esmės buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2009 m. liepos 7 d. pareiškimą, kuriuo jis prašė grąžinti (įskaityti) mokesčių ir su jais susijusias sumas, jo nuomone, be pagrindo sumokėtas į biudžetą. Toks Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. (18.5-18)-K-10109 pobūdis leidžia daryti išvadą, kad šis raštas savo esme yra mokesčių administratoriaus sprendimas atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį ir Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką yra mokestinis ginčas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, skųsdamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. (18.5-18)-K-10109 ir reikšdamas išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti 39 075,45 Lt mokesčių bei su jais susijusių sumų, kelia mokestinį ginčą.
Tuo tarpu mokestiniams ginčams nagrinėti yra nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka, pagal kurią vietos mokesčių administratoriaus sprendimas privalomai turi būti skundžiamas centriniam mokesčių administratoriui (nagrinėjamu atveju – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos), o centrinio mokesčių administratoriaus išnagrinėjus skundą priimtas sprendimas, jeigu su juo nesutinkama, pasirinktinai gali būti skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis, 150 straipsnis, 159 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šia privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo ir skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos) sprendimo padavė tiesiogiai teismui, prieš tai jo nepadavęs centriniam mokesčių administratoriui. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. (18.5-18)-K-10109 ir įpareigoti atsakovą grąžinti 39 075,45 Lt mokesčių bei su jais susijusių sumų teisme negali būti nagrinėjama iš esmės. Ši skundo dalis turi būti palikta nenagrinėta Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Palikus nenagrinėtą prieš tai nurodytą pareiškėjo skundo dalį, turi būti iš naujo įvertintas pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumas. Todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir dalis pareiškėjo skundo paliekama nenagrinėta, o dėl kitos dalies byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deguva“ skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. (18.5-18)-K-10109 ir įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui pinigines lėšas – 39 075,45 Lt (21 590 Lt PVM, 1 176,17 Lt PVM delspinigių, 6 476 Lt baudą, 8 786 Lt PVM, 1 047,28 Lt PVM delspinigių) palikti nenagrinėtą.
Bylos dalį dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deguva“ skundo reikalavimo priteisti 12 815,39 Lt turtinės žalos atlyginimą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.