Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „G4S Lietuva“ darbuotojų profesinei sąjungai dėl atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai paskirti panaikinimo, tretysis asmuo D. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-10-08 sprendimu ieškovo UAB „G4S Lietuva“ ieškinio atsakovui UAB „G4S Lietuva“ darbuotojų profesinei sąjungai dėl atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai skirti, 2009-02-17 rašto Dėl drausminės nuobaudos skyrimo D. S. Nr. R-09-10 panaikinimo – netenkino; priteisė iš ieškovo UAB „G4S Lietuva“ valstybei 24,86 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojo D. L. parodymais teismas nustatė, kad iki 2009 m. sausio mėnesio šios bendrovės darbuotojai į darbą vykdavo darbdavio transportu: ekipažo nariai būdavo apsirengę darbo uniformą ir iš sutartos vietos pristatomi į ekipažo dislokacijos vietą. Kadangi nuo 2009 m. sausio mėnesio darbuotojai privalėjo atvykti į darbą patys, o darbo uniformą galima dėvėti tik darbo metu, D. S. 2009-01-17 atvyko į darbą neapsirengęs darbo uniformos, tačiau pasiruošęs ją apsirengti darbo vietoje. Kadangi D. S. nepersirengė dėl to, jog tam nesudarytos sąlygos, jo veiksmai buvo įvertinti kaip atsisakymas dėvėti darbo uniformą ir nepasirengimas darbui. Darbdavio 2009-01-30 rašte Nr.056 darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui teigiama, kad D. S. 2009-01-17 atvyko į darbą nepasiruošęs darbui – neapsirengęs tarnybinės uniformos; paprašius darbuotoją apsirengti tarnybinę uniformą, darbuotojas atsisakė, motyvuodamas, kad darbdavys privalo suteikti persirengimui vietą, o kategoriškai atsisakius persirengti tarnybiniais drabužiais, buvo nušalintas nuo darbo. Rašte nurodyta, jog darbuotojas nebuvo darbe visą dieną, vienu ekipažu buvo sumažintas numatytas tą dieną dirbti ekipažų skaičius ir dėl to sukėlė pavojų saugomiems objektams. UAB „G4S Lietuva“ darbuotojų profsąjunga nesutiko, kad D. S. būtų paskirta drausminė nuobauda, atsakymas nemotyvuotas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą drausminei nuobaudai skirti motyvas, jog darbuotojas nepadarė drausmės pažeidimo ir jam nebuvo pagrindo skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Darbuotojų profesinė sąjunga priėmė sprendimą neduoti sutikimo dėl to, jog laikė nepagrįstu drausminės nuobaudos skyrimą, kadangi jiems žinoma, jog darbuotojas turėjo tarnybinę uniformą, tačiau darbe nesudarius sąlygų persirengti, jis negalėjo pasirengti darbui ne dėl savo kaltės. Apsaugos darbuotojo D. S. nušalinimą nuo darbo laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas nenustatė, jog atsisakymu duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą D. S. būtų varžoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines funkcijas. Atsisakymo duoti sutikimą motyvai yra išsiaiškinti ir nustatyti pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Darbuotojas neatsisakė dėvėti darbo uniformą, bet iš darbdavio pareikalavo sudaryti sąlygas persirengti. Tuo metu bendrovėje nebuvo persirengimui skirtos patalpos ir spintelių, kur galima būtų sudėti ir palikti drabužius bei asmeninius daiktus. Persirengimo patalpa ir spintelės buvo įrengtos žymiai vėliau, o 2009-01-17 darbdavys nebuvo sudaręs sąlygų darbuotojams persirengti. Teismas padarė išvadą, kad UAB „G4S Lietuva“ darbuotojų profesinė sąjunga pagrįstai atsisakė duoti sutikimą šios sąjungos tarybos nariui D. S. drausminei nuobaudai skirti. Nepagrįstai darbuotojo reikalavimą sudaryti sąlygas persirengti darbdavys įvertino kaip atsisakymą dėvėti tarnybinę uniformą ir nepasirengimą darbui, todėl jis neteisėtai, neesant įstatymo nustatytų pagrindų, buvo nušalintas nuo darbo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 176, 177, 183, 185 str.), aiškinimo bei taikymo nagrinėjamoje byloje. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo D. S. yra darbuotojų profesinės sąjungos Kauno regiono komiteto pirmininkas, jam taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. numatytos garantijos atleidžiant iš darbo bei skiriant drausmines nuobaudas. 2008-05-20 UAB „G4S Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-190 patvirtintuose GRG apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose nurodyta darbuotojo pareiga nešioti tarnybinę uniformą tik darbo metu; tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ieškovas prašė UAB „G4S Lietuva“ (buv. UAB „Falck Security“) darbuotojų profesinės sąjungos leidimo skirti trečiajam asmeniui D. S. drausminę nuobaudą už tai, kad jis 2009-01-17 atvyko į darbą nepasiruošęs darbui, t. y. neapsirengęs tarnybinės uniformos. Atvykęs į darbą D. S. turėjo tarnybinę uniformą, tačiau atsisakė persirengti, motyvuodamas, kad darbdavys nesuteikė jam vietos persirengimui (b.l. 39). Apeliantas teigia, kad trečiojo asmens atsisakymas persirengti buvo nepagrįstas, nes darbovietėje buvo įrengta persirengimo patalpa ir trečiajam asmeniui buvo suteikta spintelė, ką patvirtino ir liudytojo D. L. parodymai; teismas, padaręs išvadą, kad darbuotojui nebuvo sudarytos sąlygos persirengti, be pagrindo nesivadovavo liudytojo D. L. parodymais ir padarė netinkamą išvadą apie vietos persirengimui nebuvimo faktą. Tačiau pirminiuose dokumentuose ieškovo darbuotojai, tarp jų ir D. L. nurodo kitas aplinkybes: tarnybiniame rašte Kauno regiono technikos apsaugos skyriaus vadovas D. L. pabrėžė, jog D. S. dirba bendrovėje nuo 2003 m., prieš tai jis niekada nebuvo pareiškęs prašymo dėl spintelės ar kitų sąlygų suteikimo; D. S. buvo paaiškinta, kad 1-2 mėnesių laikotarpyje, kai iš buitinių patalpų išsikraustys inkasatoriai, bus padarytos ir išskirtos spintelės (b.l. 37); darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui adresuotame rašte taip pat pabrėžta, kad anksčiau nei vienam apsaugos darbuotojui persirengimo vietų ir rūbų spintelių nereikėjo (b.l. 39). Tokie pirminių dokumentų duomenys patvirtina trečiojo asmens D. S. ir atsakovo atstovo R. P. paaiškinimus apie tai, kad persirengimo spintelės buvo užimtos, jos buvo skirtos inkasatoriams ir realios galimybės pasinaudoti jomis nebuvo; greitojo reagavimo grupės (GRG) darbuotojams spintelių persirengimui nebuvo skirta, nes iki 2009 m. sausio mėnesio darbdavys leisdavo ekipažams paimti darbuotojus iš gyvenamųjų vietų ir atvežti į darbą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovas advokatas T. Venckus taip pat pripažino, kad iki 2009 m. sausio mėnesio bendrovės darbuotojams buvo leidžiama atvežti į darbą darbuotojus tiesiai iš namų, t. y. persirengimo patalpų ir spintelių nebuvimas iki tol nebuvo aktualus. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Vertinant byloje surinktų įrodymų visetą, liudytojo D. L. parodymai teismo posėdžio metu (b.l. 84-85) nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad 2009-01-17 trečiajam asmeniui D. S., kaip ir kitiems GRG darbuotojams, nebuvo sudarytos galimybės atvykti į darbą su civiliais drabužiais ir persirengti darbe.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimų.

Apelianto argumentai dėl netinkamo Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. normos aiškinimo ir taikymo atmetami kaip nepagrįsti.

Teismų praktikoje aiškinama, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. numatytas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti drausminę nuobaudą įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui yra profesinės sąjungos nario darbo teisių garantija. Ji taikoma profesinės sąjungos nariui dėl jo, kaip darbuotojų atstovo, veiklos. Įstatymas suteikia darbdaviui teisę ginčyti teismine tvarka profesinės sąjungos organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą. Teismas panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus; spręsdamas šį ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos drausminės nuobaudos pagrįstumo klausimo, aiškinamasi tik, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas.

Apeliantas nurodė, jog atsakovo atsisakyme duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo D. S. nenurodomi tokio atsisakymo motyvai. Apelianto vertinimu, profesinės sąjungos renkamas organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą, turėjo vertinti jos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar drausminė nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, nevertinant būsimos nuobaudos pagrįstumo. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, jog apeliantas ketino skirti drausminę nuobaudą dėl trečiojo asmens veiklos profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Darbdavys, prašydamas sutikimo skirti drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui, gali neatskleisti savo tikrų ketinimų. Teisme atsakovo atstovas paaiškino, kad sutikimas skirti drausminę nuobaudą D. S. nebuvo duotas, nes darbuojas nepadarė drausmės pažeidimo – darbe nėra sąlygų persirengti tarnybinę uniformą; tačiau kartu buvo teikiami įrodymai ir apie trečiojo asmens veiklą profesinėje sąjungoje, t. y. atsakovas įrodinėjo, kad tretysis asmuo galėjo būti persekiojamas už savo veiklą profesinėje sąjungoje. Taigi priešingai, nei nurodo apeliantas, trečiojo asmens D. S. veikla profesinėje sąjungoje teismo buvo nagrinėjama: byloje yra duomenų, kad D. S. 2008 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į darbo inspekciją; patikrinimo metu, tarp kitų pažeidimų, buvo nustatyta, kad darbo grafikai nesuderinti su profesinės sąjungos atstovais, darbdavio administracijai buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus; 2008 m. spalio mėnesį tretysis asmuo, kaip profesinės sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas dalyvavo administracijos ir darbuotojų atstovų susitikime svarstant profesinės sąjungos reikalavimus dėl darbo užmokesčių didinimo (b.l. 54-55, 57). Nustačius faktą, kad darbdavys iš tikrųjų neužtikrino sąlygų darbuotojams persirengti tarnybinę uniformą darbo vietoje, bei atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo aktyviai atstovavo darbuotojų interesus betarpiškai prieš nagrinėjamą 2009-01-17 įvykį, darytina išvada, jog darbdavio ketinimai skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui iš tikrųjų buvo susiję su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog atsisakymu duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą D. S. būtų varžoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines funkcijas, yra nepagrįsta. Apeliantas nurodė, kad atsakovas, atsisakęs duoti sutikimą drausminės nuobaudos skyrimui, nepagrįstai suvaržė ieškovo galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į darbuotojo netinkamą elgesį, formuoja netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams ir pan. Tačiau nustačius, kad darbuotojų atvykimo į darbą tvarka nuo 2009 m. sausio mėnesio pasikeitė, o reikalavimas darbuotojams dėvėti darbe tarnybinę uniformą liko, trečiojo asmens veiksmai – prašymas suteikti sąlygas persirengti, negali būti vertinami kaip netinkamas elgesys.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš ieškovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB G4S „Lietuva“ 12,75 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.