- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- eI-6578-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01199-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- P. Z., A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatui V. Š., advokato padėjėjui E. P. (E. P.), atsakovo atstovei E. P., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. Z. (P. Z.), A. M. (A. M.) ir A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai P. Z., A. M. ir A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame: 1) P. Z. prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( toliau ir –Departamentas) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą „Dėl R. F. piliečio P. Z. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. (15/5-3) 1U-36; 2) A. M. prašė panaikinti Departamento 2016 m. kovo 9 d. sprendimą „Dėl R. F. piliečio A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. (15/5-3) 1U-37; 3) A. M. prašė panaikinti Departamento 2016 m. kovo 9 d. sprendimą „Dėl R. F. piliečio A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. (15/5-3) 1U-38.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Šį teiginį jie grindžia, visų pirma tuo, kad Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčijamuose sprendimuose nenustatė jų galimos grėsmės viešajai tvarkai ir dėl jos nepasisakė. Akcentavo, kad ginčijamuose sprendimuose taip pat nėra nurodytos ir konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti grėsmės valstybės saugumui buvimo faktą. Departamento sprendimuose pateiktas motyvų išdėstymas, pareiškėjų vertinimu, neadekvatus taikomos priemonės griežtumui, motyvai nėra aiškūs ir nepakankami, o faktinis visų trijų sprendimų priėmimo pagrindas nė vienam iš pareiškėjų yra apskritai nesuprantamas.
Detalizavo, kad visuose skundžiamuose sprendimuose pažymima, jog įvykiai, kuriuose dalyvavo kiekvienas iš pareiškėjų, buvo skelbti žiniasklaidoje, o įvykiai fiksuoti Lietuvos policijos. Pažymėjo, kad jiems nei policijos pareigūnai, nei prokuratūra, nei kitos Lietuvos teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo įstaigos nėra pareiškę įtarimų dėl kokių nors teisės pažeidimų. Pagrindiniu įrodymu nustatydamas faktines aplinkybes Departamentas laikė įslaptintą Valstybės saugumo departamento 2016-03-09 raštą Nr. 19-455. Pareiškėjams nėra žinomas minėto rašto tikslus turinys ir jie nėra su juo susipažinę. Tokiu būdu, pareiškėjams Departamentas taiko prievartos priemonę, remdamasis slaptu ir galimai klaidingu kiekvieno pareiškėjo kažkokių veiksmų vertinimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde taip pat teigė, kad ginčijami sprendimai prieštarauja teisinės valstybės, teisingumo ir gero viešojo administravimo principams, kadangi pareiškėjams iki šių sprendimų priėmimo nebuvo suteikta teisė pasisakyti.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, t. y. sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos priėmimui užtenka nustatyti bent vieną iš šiame punkte nurodytų pagrindų - arba keliamą grėsmę valstybės saugumui, arba keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju faktinis ginčijamų sprendimų priėmimo pagrindas (nurodytas ir ginčijamuose sprendimuose) - Valstybės saugumo departamento 2016 m. kovo 9 d. rašte Nr. 19-445 (slaptumo žyma „Slaptai“) nurodyti pareiškėjų veiksmai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, bendradarbiaujant su Vilniuje veikiančiais R. E. studijų centru ir Tarptautiniu rinkimų tyrimų centru, organizuoto renginio „Vilnius Rusijos forumas“ metu 2016 m. kovo 8 d. „IDW Esperanza” komplekse Trakuose bei 2016 m. kovo 9 d. „Kempinski“ viešbutyje Vilniuje. Departamentas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento rašte nurodytus pareiškėjų atliktus veiksmus ir Valstybės saugumo departamento pateiktą vertinimą, jog pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėjo, kad Departamentas neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl pareiškėjų skundo teiginiai, jog dėl ginčijamuose sprendimuose nurodytų ir Lietuvos policijos užfiksuotųjų veiksmų pareiškėjams nebuvo skirtos jokios administracinės ar baudžiamosios bausmės, yra teisiškai nereikšmingi. Šios aplinkybės neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiais, kad Valstybės saugumo departamento įslaptinta informacija paprastai negali būti įrodymu administracinėje byloje, kol ji nebus išslaptinta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 140 straipsnio 5 dalimi, administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų turinio, jie priimti įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, kuri yra įslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Taigi, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo nurodyti visą pateiktą informaciją ginčijamuose sprendimuose, tačiau toks informacijos neatskleidimas savaime neįrodo ginčijamų sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.
Atsakovas atsiliepime į skundą pripažino, kad ginčijamuose sprendimuose nėra nurodytos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti grėsmės valstybės saugumui buvimo faktą, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies norma, įpareigojanti pateikti sprendimo motyvus bei pagrįsti taikomą prievartos priemonę, šiuo atveju turi būti taikoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo apribojimus. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kokių dokumentų pagrindu priimti prašomi panaikinti sprendimai, todėl tai pripažįstama pakankamu jų motyvavimu. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas skundo argumentus, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų laiko nepagrįstais.
Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad galiojantys teisės aktai Departamento, priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, prašyti užsieniečio teikti paaiškinimus dėl priimamo sprendimo, neįpareigoja. Įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas, o kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, besąlygiškai ir tokio sprendimo vykdymas negali būti sustabdytas ir teismo (Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Departamentas nesutiko su skundo teiginiais, kad ginčijami sprendimai yra neproporcingi, kadangi užkerta kelią pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ne tik vykdant žurnalisto profesines pareigas (t. y. turint darbo vizą), bet ir asmeniniais tikslais (pvz., poilsio ar turizmo tikslais). Akcentavo, kad Departamentas ginčijamuose sprendimuose įvertino Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją bei duomenis, ar pareiškėjus sieja šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (tokių ryšių nustatyta nebuvo), bei kitą sprendimui priimti reikšmingą informaciją. Nustatė, kad nė vienam iš pareiškėjų Lietuvos Respublika nebuvo išdavusi vizų (pareiškėjui A. M. Šengeno vizą buvo išdavusi Italija, verslo tikslu, pareiškėjui A. M. Šengeno vizą buvo išdavusi Italija, turizmo tikslu, pareiškėjui P. Z. Šengeno vizą buvo išdavusi Vokietija), o ginčijamais sprendimais jiems buvo uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, paliekant teisę vykti į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes. Pažymėjo, kad pareiškėjai neturėjo teisės dalyvauti ginčijamuose sprendimuose nurodytame renginyje, nors turėjo galimybę akredituotis prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, sąmoningai pasirinkę kitokį elgesio variantą, todėl privalo prisiimti tokio elgesio, pasekmes.
Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai ne tik apgaulės būdu pateko į saugomą teritoriją ir bandė patekti į saugomą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos organizuotą renginį (šios aplinkybės užfiksuotos Lietuvos policijos) iš anksto žinodami, kad jiems nesuteikta tokia teisė, kadangi jie nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, bet ir vėliau, rengdami reportažą apie vykusį renginį, kurį parodė 2016 m. kovo 14 d. televizijos kanalo „Rossija 1“ eteryje, sąmoningai pateikė informaciją, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos valstybės pozicijai. Šiame reportaže yra teigiama, kad renginiui nebuvo akredituoti ne tik užsienio, bet ir Lietuvos Respublikos žurnalistai (https://www.youtube.com/watch?v=mpE21i_inVo žr. nuo 3:40 min.), tokiu būdu siekiant išvengti „nepatogių klausimų“. Dar daugiau, 2016 m. kovo 10 d. televizijos kanalo „Rossija 24“ eteryje rodyto reportažo metu pareiškėjas P. Z. teigė, kad šiame oficialiame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos organizuotame renginyje buvo aptarinėjami antikonstituciniai valdžios Rusijoje nuvertimo klausimai (https://www.voutube.com/watch?v=9PUy-oCvMFs žr. nuo 9: 00 min.), tokiu būdu neigdamas oficialią Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos poziciją dėl šio renginio organizavimo (žr. http://www.urm.lt/default/lt/nauiienos/vilniaus-rusijos-forume-diskutuota-apie-rusiios-raidos-perspektvvas). Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir proporcingumą.
Departamento vertinimu, pareiškėjai nori sumažinti savo elgesio reikšmę ir koncentruojasi tik į jų atliktus veiksmus ginčijamuose sprendimuose nurodyto renginio metu, tačiau, vertinant šių sprendimų pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kokiame kontekste tie veiksmai buvo atlikti, kaip jie pristatyti R. F. visuomenei, o būtent - formuojant neigiamą požiūrį į Lietuvos Respubliką.
Departamento vertinimu, ginčijami sprendimai yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui - išsiųsti iš Lietuvos Respublikos užsieniečius, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, ginčijami sprendimai yra proporcinga siekiamiems tikslams priemonė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjų skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis pareiškėjai yra R. F. piliečiai, Rusijos televizijos kanalo „Rossija24“ žurnalistai ir atstovai, kurie (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu pateko į saugomą viešbučio „IDW Esperanza Resort“ teritoriją ir bandė patekti į saugomą renginį Vilniaus Rusijos forumą. Tarp pareiškėjų ir viešbučio apsaugos darbuotojų kilo konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos patruliai apklausė pareiškėjus. Pareiškėjai teigė, kad į viešbučio teritoriją pateko norėdami nufilmuoti Vilniaus Rusijos forumo dalyvius bei su jais pabendrauti, nors akreditacija jiems nebuvo išduota. Be to, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sukėlė konfliktą ir viešbutyje „Kempinski“, kur taip pat siekė filmuoti Vilniaus Rusijos forumo dalyvius. Valstybės saugumo departamentas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir kitus turimus duomenis apie pareiškėjus, 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-445 Departamentui pateikė informaciją, kuri galėjo būti reikšminga priimant ginčijamus sprendimus. Paminėtas Valstybės saugumo departamento raštas yra žymimas slaptumo žyma „SLAPTAI“.
Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipė dėmesį į Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, kurį, beje paminėjo ir pareiškėjai savo skunde, išaiškinta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovai teismo posėdyje pareiškėjų skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais. Be to, pareiškėjų atstovai teisme paaiškino, kad į bylą pateiktas Valstybės saugumo departamento raštas surašytas 2016-06-02, kuriuo Departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą nesirėmė. Pareiškėjų atstovų teigimu, pareiškėjai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jų atžvilgiu jokios procesinės prievartos priemonės pritaikytos nebuvo. Pareiškėjai jokių provokuojančių veiksmų neatliko, elgėsi ramiai. Akreditacijos turėjimas ar neturėjimas negali būti siejamas su atliekamų veiksmų pavojingumu. Pareiškėjų atstovų vertinimu, Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas nepagrįstai sureikšmino renginio svarbą. Pareiškėjai yra tik žurnalistai (korespondentas, operatorius, garso operatorius), kurie savarankiškai nepriima ir neturi teisės priimti jokių sprendimų televizijos kanalo „Rossija 24“ vardu. Pareiškėjai nesprendžia, kur jiems vykti į komandiruotę ir kokiu klausimu rengti reportažus, nesprendžia dėl filmuotos medžiagos tinkamumo, kokio turinio, kada ir kokiose laidose rodyti reportažus. Mano, jog pareiškėjų užimamos pareigybės ir atliekamos tarnybinės pareigos objektyviai negali kelti jokios grėsmės nei Lietuvos nei bet kurios kitos šalies saugumui. Pareiškėjų atstovai paaiškinimuose rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniu, Europos žmogaus teisių teismo praktika dėl nuomonės reiškimo laisvės ribojimo. Mano, kad skundžiamais sprendimais be pakankamo teisinio pagrindo apribota pareiškėjų galimybė rinkti ir skelbti informaciją.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė pareiškėjų skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje taip pat prašė pareiškėjų skundą atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais, patvirtindama, kad Valstybės saugumo departamento pateikti duomenys tiek Departamentui, tiek teismui, sudarantys valstybės paslaptį, yra pagrįsti ir pakankami daryti išvadą, jog pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Departamentas 2016 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)1U-36 „Dėl R. F. piliečio P. Z. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, kuriuo nusprendė išsiųsti R. F. pilietį P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į R. F. bei uždrausti R. F. piliečiui P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą).
Departamentas 2016 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)1U-37 „Dėl R. F. piliečio A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, kuriuo nusprendė išsiųsti R. F. pilietį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į R. F. bei uždrausti R. F. piliečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą).
Departamentas 2016 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)1U-38 „Dėl R. F. piliečio A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, kuriuo nusprendė išsiųsti R. F. pilietį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į R. F. bei uždrausti R. F. piliečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą).
Departamento sprendimai R. F. piliečių P. Z., A. M. ir A. M. atžvilgiu priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 133 straipsniu.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Kaip matyti iš ginčijamų Departamento sprendimų, sprendimai išsiųsti R. F. piliečius P. Z., A. M. ir A. M. iš Lietuvos Respublikos priimti įvertinus Valstybės saugumo departamento 2016-03-09 rašte Nr. 19-445 pateiktą informaciją, jog nurodytų R. F. piliečių buvimas Lietuvos Respublikoje dėl jų vykdomos veiklos gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenimis, P. Z., A. M. ir A. M. į Lietuvos Respubliką atvyko 2016-03-08 turėdami R. F. pasus.
Valstybės saugumo departamento 2016-03-09 rašte Nr. 19-445 pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjai yra R. F. valstybinės televizijos ir radijo kompanijos „Rossija“ televizijos kanalo „Rossija 24“ atstovai. Valstybės saugumo departamento rašte nurodyta ir tai, kad minėti R. F. piliečiai (duomenys neskelbtini) renginio „Vilnius Rusijos forumas“ (toliau – Forumas) metu įvykdė išpuolius komplekse „IDW Esperanza“ Trakuose ir viešbutyje „Kempinski“ Vilniuje.
Byloje ginčo, jog Lietuvoje (duomenys neskelbtini) vyko renginys „Vilnius Rusijos forumas“ nėra. Pareiškėjai pripažįsta ir tai, jog jie yra R. F. valstybinės televizijos ir radijo kompanijos „Rossija“ televizijos kanalo „Rossija 24“ atstovai ir į Lietuvos Respubliką atvyko 2016-03-08, turėdami tikslą susitikti su Forumo dalyviais. Pareiškėjai neginčija ir tos aplinkybės, jog jie kaip R. F. valstybinės televizijos ir radijo kompanijos „Rossija“ televizijos kanalo „Rossija 24“ atstovai akreditacijos dalyvauti Forume neturėjo.
Valstybės saugumo departamento 2016-03-09 rašte Nr. 19-445, kuriuo išimtinai rėmėsi Departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus, nurodytą informaciją, kad P. Z., A. M., A. M. (duomenys neskelbtini) renginio „Vilnius Rusijos forumas“ metu įvykdė išpuolius komplekse „IDW Esperanza“ Trakuose ir viešbutyje „Kempinski“ Vilniuje, patvirtina byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio O. J. 2016-03-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. dirbo pagal atskirą užduotį palaikyti viešąją tvarką renginyje, vykusiame „IDW Esperanza“ Trakuose. Apie 21 val. per radijo ryšį gavo informaciją, kad prie centrinio įėjimo į viešbutį vyksta konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir dviejų lankytojų. Prie viešbučio centrinio įėjimo buvo sulaikyti du R. F. piliečiai, kurie apgaulės būdu pateko į saugomą teritoriją ir siekė patekti į viešbučio patalpas. Sulaikė P. Z., A. M.. Į renginį nurodyti asmenys atvažiavo taksi automobiliu. Taksi automobilyje buvo dar vienas R. F. pilietis A. M.. Visi trys R. F. piliečiai prisistatė Rusijos televizijos kanalo „Rossia“ žurnalistais ir paaiškino, kad į saugomą teritoriją pateko norėdami nufilmuoti reportažą ir pabendrauti su renginio dalyviais.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. J. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo pagal atskirą planą, turėjo užtikrinti viešąją tvarką renginio metu. Viešbutis miške, teritorija aptverta, veikė vaizdo kameros, vykdė išorinę perimetro apsaugą. Matė, kaip privažiavo taksi automobilis, automobilyje buvo du ar trys piliečiai. Jam žinoma, kad vienas iš taksi automobilyje buvusių asmenų apsaugos darbuotojui patvirtino, kad atvažiavo į renginį pagal kvietimą, todėl buvo įleisti į saugomą teritoriją. Po pusvalandžio gavo pranešimą, kad apgaulės būdu į renginį pateko nepageidaujami asmenys – žurnalistai, kurie nebūdami konferencijos dalyviais, uždavinėjo konferencijos dalyviams provokuojančius klausimus. Užsieniečius pakvietė į tarnybinį automobilį, patikrino duomenis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės Z. R. 2016-03-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad viešbutyje „Kempinski“, esančiame Universiteto g. 14, Vilniuje, vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, kreipėsi viešbučio administratorė, kuri nurodė, kad tarp viešbučio gyventojų ir televizijos kanalo „Rossia 24“ žurnalistų R. F. piliečių vyksta konfliktas dėl filmavimo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog konflikte dalyvavo R. F. pilietis P. Z.
Teismo posėdyje liudytoja Z. R. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino.
Valstybės saugumo departamento 2016-06-02 rašte Nr. (10)-22-2950, kurio dalis duomenų išslaptinta, taip pat nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad prie centrinio įėjimo į kompleksą „IDW Esperanza“, esančiame Trakuose, vyksta konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir dviejų lankytojų. Policijos duomenimis, buvo sulaikytas R. F. “Rossija 24” žurnalistas P. Z., su filmavimo komanda, kurie apgaulės būdu pateko į saugomą teritoriją ir bandė patekti į saugomą renginį. Žurnalistai iš Rusijos, priklausantys Prezidento žiniasklaidos klubui “Prezidento pulas”, po Lietuvos policijos pareigūnų prevencinių veiksmų bei įspėjimų elgėsi provakatyviai ir jau kitą dieną sukėlė konfliktą “Kempinski Hotel Cathedral Sguare” viešbutyje, Vilniuje.
Valstybės saugumo departamento 2016-06-21 raštu Nr. 18-4635 ir 2016-08-05 raštu Nr.19-1368 teismui pateikti duomenys sudaro valstybės paslaptį.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi įstatymu apibrėžti informacijos, kurią skleisti yra draudžiama arba kurios skleidimas yra ribojamas, turinį, taip pat būdus, kuriais tam tikros informacijos neleidžiama skleisti, bei kitas atitinkamos informacijos skleidimo sąlygas, jeigu tai bent kaip riboja informacijos laisvę.
Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtino, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.
Valstybės paslaptis – konstitucinis institutas. Sąvoka „valstybinė paslaptis“ expressis verbis vartojama Konstitucijoje (117 straipsnio 1 dalis). Valstybės paslaptis – tai tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, kurios paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Priemonių, užtikrinančių valstybės ir visuomenės saugumą veiksmingumas suponuoja, kad valdžios institucijų turima informacija, susijusi su valstybės ir visuomenės saugumu, turi būti laikoma slapta, idant ši informacija išliktų svarbi ir leistų imtis efektyvių veiksmų. Nagrinėjamoje byloje teismui pateiktų dokumentų visumos viešas atskleidimas neabejotinai padarytų žalos valstybei, visuomenės interesui, susijusiam su valstybės ir visuomenės saugumu.
Valstybės saugumo departamento atstovė dalyvavusi teismo posėdyje patvirtino duomenų, sudarančių valstybės paslaptį, tikrumą. Abejoti šių duomenų patikimumu ir tikrumu teismas taip pat neturi pagrindo.
Pareiškėjai R. F. piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyko vienu metu, turėdami bendrą tikslą, atstovaudami tai pačiai visuomenės informavimo priemonei. Lietuvos Respublikoje pareiškėjai veikė sutartinai, vieningai, derino veiksmus ir juos planavo. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, o taip duomenų, sudarančių valstybės paslaptį, visuma neginčytinai patvirtina, kad R. F. piliečių P. Z., A. M. ir A. M. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši grėsmė yra reali ir akivaizdi. Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėjus išsiųsti į R. F., nenustatyta, todėl Departamentas vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateikta informacija pagrįstai priėmė sprendimus išsiųsti R. F. piliečius P. Z., A. M. ir A. M. iš Lietuvos Respublikos į R. F..
Pareiškėjų atstovų pateikti elektroniniai bilietai, patvirtinantys pareiškėjų galimą išvykimą iš Lietuvos Respublikos 2016-03-11, nepaneigia pareiškėjų grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingas ir pareiškėjų ketinimas galimai atsisakyti dalyvauti 2016-03-11 “Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos“ organizuotose eitynėse.
Atsakovo priimti sprendimai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisiniu vertinimu. Pareiškėjams ginčijami sprendimai išversti į jiems suprantamą rusų kalbą ir įteikti sprendimų priėmimo dieną. Pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos į R. F. išvyko 2016-03-10. Pareiškėjai pasinaudojo subjektine teise kreiptis į teismą. Pareiškėjai savo interesus Lietuvos Respublikoje gynė per atstovus - kvalifikuotus teisininkus. Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjams buvo sudaryta galimybė per atstovus teikti įrodymus, paaiškinimus. Pareiškėjų skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjai byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir jas iš esmės pripažįsta, tik nesutinka su jų vertinimu. Pareiškėjai įvykių vertinimą pateikė rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos teismas priėmė. Įstatymo nuostatos neįpareigoja individualizuoti asmenų, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, veiksmų, jei šie veiksmai atlikti dviejų ar daugiau asmenų, turint vieningą tikslą, veikimo bendrumą ir suderinamumą. Šiuo atveju nėra reikšmingas ir prisidėjimo prie tokių veiksmų aktyvumas. Pareiškėjų skundo argumentas, jog Departamento sprendimas neatitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo yra nepagrįstas.
Atsakovo atsiliepime nurodytų pareiškėjų parengtų ir transliuotų reportažų teismas nevertina. Reportažai pateikti rusų kalba, reportažų stenogramų lietuvių kalba nėra, specialistų vertinimas dėl reportažų turinio nepateiktas.
Atsakovo priimti sprendimai netrukdė ir netrukdo pareiškėjams laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Pareiškėjų atžvilgiu poveikio priemonės pritaikytos ne už minčių, įsitikinimų, idėjų, informacijos skleidimą, o už konkrečių aktyvių, provokuojančių veiksmų, nesuderinamų su valstybės saugumu, atlikimą.
Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Priemonės, kurių nagrinėjamu atveju ėmėsi valstybė negali būti vertinamos, kaip pažeidžiančios ar ribojančios pareiškėjų teises Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio prasme.
Nagrinėjamos bylos kontekste, nėra reikšminga ir aplinkybė, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo taikytos vienokio ar kitokio procesinio pobūdžio poveikio priemonės.
Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 3 ir 4 dalimis, uždraudė pareiškėjams atvykti vienerius metus į Lietuvos Respubliką. Teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjų keliamos grėsmės valstybės saugumui pobūdį ir pavojingumą, į tai, jog pareiškėjai neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, daro išvadą, jog draudimo trukmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga poveikio priemonė (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis), o taip pat atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, 37 punktą.
Departamento 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. (15/5-3)1U-36 „Dėl R. F. piliečio P. Z. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. (15/5-3)1U-37 „Dėl R. F. piliečio A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ ir 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. (15/5-3)1U-38 „Dėl R. F. piliečio A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ yra teisėti ir pagrįsti. Tenkinti pareiškėjų skundą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjų P. Z. (P. Z.), A. M. (A. M.) ir A. M. (A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.