Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-529/2010 m.

1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.;

2010 m. liepos 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nubaustas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, I. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas vairuoti keliu eismo transporto priemones trims metams.

I. A. turetos 4000 Lt išlaidos advokatu paslaugoms apmoketi pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš I. G..

I. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš AB „Lietuvos draudimo“ priteista 6176, 46 Lt I. A. padarytai turtinei žalai ir 345,28 Lt neturtinei žalai atlyginti, 345,28 Lt G. A. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš I. G. priteista 5136,80 Lt I. A. padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 2136,80 Lt G. A. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. G. nuteistas už tai, kad, apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to ivyko eismo ivykis, kurio metu nukentejusiam asmeniui buvo padaryta didele turtine žala, t.y.:

2007 m. vasario 27 d., apie 23.20 val., I. G., apsvaiges nuo alkoholio (girtumas 2,68%), vairavo automobili „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas Žirmunu gatve nuo P.Lukšio gatves link Minties gatves, Vilniuje, prieš sankryža su Minties gatve pažeide KET 53, 68, 173 punktu reikalavimus, t.y. buvo nepakankamai atidus, nesieme visu priemoniu, kad nekeltu pavojaus eismo, jo dalyviu ir kitu žmoniu saugumui, vairavo neblaivus ir kelyje atsiradus kliuciai – prieš sankryža degant raudonam šviesoforo signalui sustojusiam automobiliui „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - laiku nestabde savo vairuojamo automobilio ir atsitrenke i automobili „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo smugio automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudejo i prieki, užvažiavo ant saugumo saleles, atsitrenke i kelio ženklo stova bei priekyje stovejusi automobili „Ford Coguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ivykio metu automobilio „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei I. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir nepataisomai sugadintas automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), del to nukentejusiesiems buvo padaryta didele – 23800 Lt – turtine žala.

Nuteistasis tvirtina, jog turtine žala pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dali laikomas tik nukentejusiojo asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo ivykio metu. Netiesioginiai nuostoliai ir gydymo išlaidos nukentejusiam asmeniui eismo ivykio metu sutrikdžius sveikata, negautos pajamos ir panašiai, turtine žala nepripažistami. Nukentejusiomis šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintos automobilio „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleives I. A. ir jos dukra G. A.. Taciau baudžiamojoje byloje surinkti duomenys tvirtina, jog automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentejusiosioms ar ju šeimos nariams nuosavybes teise niekada nepriklause. Kaip matyti iš 2007-03-13 UAB „Nepriklausomu autoekspertu biuro“ pažymos Nr. 270347, 2007-03-13, t.y. praejus dviem savaitems po ivykio, automobilio savininkas dar buvo UAB „VB Lizingas“. Taciau duomenu, kad ši bendrove vienaip ar kitaip nukentejo, byloje nera. Be to UAB „VB Lizingas“ nebuvo itraukta dalyvauti nei kaip nukentejusysis, nei kaip civilinis ieškovas, o prokurorai nepateike teismui jokiu dokumentu, kad pastaroji leidžia kam nors atlikti savo vardu kokius nors procesinius veiksmus šioje baudžiamojoje byloje. D. A. eismo ivykio metu buvo tik automobilio „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudejas, jam buvo išmoketa 16783 Lt draudimo išmoka bei neteismine tvarka atlygintos visos jo apdrausto automobilio kitos (pervežimo, saugojimo, ivertinimo) išlaidos. Apylinkes teismas, nuteistojo manymu, šiu aplinkybiu neivertino ir, nesant jokiu irodymu, klaidingai nustate, kad butent nuosprendyje išvardintiems nukentejusiesiems buvo padaryta 23800 Lt žala, neteisingai kvalifikavo veika ir tuo paciu neteisetai paskyre baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemones atemima 3 metams. Be to teismas neivertino, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemone gali sukelti itin neigiamus padarinius tiek jam, tiek jo šeimos nariams, nes negaledamas naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis bus priverstas ieškotis kito darbo ir negales iš darbo pajamu (kitu pajamu, santaupu, turto neturi) per imanomai trumpiausia laika atsiskaityti su nukentejusiaisiais bei padengti regresinius draudimo kompanijos ieškinius. Be to, po eismo ivykio praejus trims metams, ši poveikio priemone nebeturi jokios prevencines reikšmes.

I. G. pažymi, jog 2007-02-27 eismo ivykio metu jis buvo apsidraudes AB „Lietuvos draudime“, ir tik del nukentejusiosios žutbutinio noro ji nuteisti, ivykio metu padaryta žala iki šiol nera atlyginta.

Teismo posedyje nuteistasis I. G. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Nukentejusioji I. A. ir jos atstovas praše nuteistojo I. G. apeliacini skunda atmesti.

Prokuroras praše nuteistojo I. G. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo I. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta atsakomybe tam, kas vairavo keliu transporto priemone budamas apsvaiges nuo alkoholio ir pažeide keliu eismo saugumo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio nukentejusiam asmeniui padaryta dideles turtines žalos. Apeliantas negincija, kad jis, budamas apsvaiges nuo alkoholio, pažeide jam inkriminuotus Keliu eismo taisykliu reikalavimus ir del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taciau tvirtina, jog padare administracini teises pažeidima, nes sugadino UAB „VB Lizingas“ priklausanti automobili, taigi nepadare dideles turtines žalos nukentejusiajai I. A. ar jos šeimos nariams.

Iš tiesu, už Keliu eismo taisykliu pažeidima, sukelusi kitiems asmenims priklausanciu transporto priemoniu sugadinima (apgadinima), numatyta administracine atsakomybe (ATPK 127 straipsnis). Baudžiamoji atsakomybe atsiranda tuo atveju, jeigu šia veika nukentejusiam asmeniui buvo padaryta didele turtine žala.

Baudžiamajame istatyme nera pateiktas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymio „didele turtine žala“ išaiškinimas, todel teismas, kiekvienu konkreciu atveju spresdamas, ar padaryta žala laikytina didele, pirmiausiai turi atsižvelgti i sugadinto turto verte, taip pat atsižvelgti ir i kitas aplinkybes – sugadinto turto reikalinguma, pataisymo galimybes ir išlaidas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-11-21 nutartis byloje Nr. 2K-601/2006).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinejamo eismo ivykio metu automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2004 m. gegužes 11 d. finansinio lizingo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp nukentejusiosios I. A. sutuoktinio D. A. ir UAB „VB lizingas“, priklause pastarajai bendrovei. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.571 straipsnio nuostatomis, nuo to momento, kai lizinguojamas daiktas perduodamas lizingo gavejui, šio daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika bei visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos pereina lizingo gavejui. Taigi, nors ivykio metu automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise dar priklause UAB „VB Lizingas“, taciau eismo ivykio metu ji sugadinus, realia turtine žala patyre ne lizingo paslaugas teikianti bendrove, bet A. šeima, kuri ši automobili valde ir naudojo bei mokejo lizingo imokas pagal sudaryta mokejimu grafika-saskaita iki padenge visa lizinguojamo automobilio verte ir palukanas. Šia išvada patvirtina apeliacines instancijos teismui pateikta 2007 m. kovo 15 d. sutartis tarp UAB SEB VB lizingas ir D. A., iš kurios matyti, kad D. A. ivykde visas 2004-05-11 sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. 2004-050105 (duomenys neskelbtini) salygas, t.y. sumokejo UAB SEB VB lizingas visa minetoje sutartyje nurodyta suma, todel lizingo bendrove neturejo D. A. jokiu pretenziju ir, remiantis finansinio lizingo sutarties nuostatomis, perdave automobili „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarajam nuosavyben.

Iš baudžiamojoje byloje esancio UAB DK „PZU Lietuva“ Avarinio automobilio technines apžiuros akto matyti, jog automobilio „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina ivykio dienai buvo 23800 Lt (t. 1, b.l. 147-148). UAB „Nepriklausomu autoekspertu biuro“ Keliu transporto priemones vertinimo ataskaita tvirtina, jog mineto automobilio remontas po 2007-02-27 eismo ivykio ekonominiu požiuriu netikslingas, nes remonto kaina viršija automobilio rinkos verte (t. 2, b.l. 190-212). Taigi, ivertines tai, jog del to, kad eismo ivykio metu buvo neremontuotinai sugadintas automobilis „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentejusiosios I. A. šeima patyre 23800 Lt turtine žala ir prarado galimybe naudotis turima transporto priemone, kuri, be abejones, šeimai, gyvenanciai nuosavame name ir auginanciai du mažamecius vaikus, buvo butina, o taip pat A. šeimos pajamas, apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog I. G. nusikalstamais veiksmais padaryta 23800 Lt turtine žala yra didele.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog D. A. buvo išmoketa 16783 Lt draudimo išmoka bei atlygintos visos kitos išlaidos, susijusios su automobilio pervežimu, saugojimu ir ivertinimu, I. G. nusikalstamu veiksmu kvalifikavimui reikšmes neturi, nes sprendžiant, ar padaryta turtine žala laikytina didele BK 281 str. 2 d. prasme, neturi reikšmes tai, ar nukentejusiajam veliau ši žala ar jos dalis buvo atlyginta (Teismu praktikos keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismu praktika Nr. 30). Nors nuteistasis skunde tvirtina, jog netiesioginiai nuostoliai, gydymo išlaidos ir negautos pajamos turtine žala nepripažistamos, taciau apylinkes teismas, spresdamas klausima, ar eismo ivykio metu padaryta turtine žala yra didele, šiu aplinkybiu nevertino.

Skirdamas nuteistajam I. G. bausme apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. I. G. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Ju, kolegijos nuomone, ir nera.

I. G. padare neatsargu nusikaltima, praeityje nebuvo nusikaltes, turi šeima, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nuoširdžiai gailisi del ivykio. Kita vertus, pastarasis transporto priemone vairavo apsvaiges nuo alkoholio. Del jo nusikalstamu veiksmu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nukentejusiam asmeniui padaryta didele turtine žala. Be to I. G. ne karta buvo baustas administracine tvarka už Keliu eismo saugumo taisykliu pažeidimus. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo I. G. paskirta bausme – bauda, kuri savo dydžiu tik nežymiai viršija BK 47 straipsnio 3 d. 5 p. nustatyta šios bausmes vidurki, tikrai nera per griežta.

Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkes teismas be jokio pagrindo ir visiškai nemotyvuodamas paskyre nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams-, niekuo nepagristas.

Kaip matyti iš apylinkes teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas sprendima paskirti I. G. mineta baudžiamojo poveikio priemone grinde tuo, jog pastarasis nusikalstama veika padare netinkamai naudodamasis specialia teise, t.y. teise vairuoti keliu transporto priemone. Jis itin grubiai pažeide keliu eismo saugumo taisykliu reikalavimus, transporto priemone vairavo neblaivus (jo neblaivumas atitinka sunku girtumo laipsni, nes viršija 2,50 ‰) ir sukele eismo ivyki, kurio metu buvo sužalotas žmogus bei padaryta didele turtine žala. Taip pat teismas atsižvelge i tai, jog ATPK vien už vairavima apsvaigus nuo alkoholio, nesukelusi jokiu neigiamu padariniu, numato griežtas nuobaudas, susijusias su teises vairuoti transporto priemones atemimu. Daryti priešinga išvada del BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones taikymo I. G. tikslingumo kolegija neturi jokio pagrindo. Juolab, kad šis nuteistasis praeityje ne karta buvo pažeides Keliu eismo saugumo taisykliu reikalavimus ir už tai baustas administracine tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praejo nemažas laiko tarpas, o I. G. darbas yra susijes su teise vairuoti transporto priemones, šiuo konkreciu atveju, esant nustatytoms aplinkybems, nepaneigia paskirtos baudžiamojo poveikio priemones pagristumo.

Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti teiseta ir pagrista apylinkes teismo nuosprendi del nuteistojo I. G. apeliaciniame skunde išdestytu motyvu, nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo I. G. apeliacini skunda atmesti.