Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. E. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. E. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, specialiame interneto tinklalapyje (67–68 b. l.). Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (66 b. l.).

Pareiškėjos N. E. Š. skundas ir patikslintas skundas tenkinti iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SP-2455(7.2031) ir 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SP-2456(7.2030), kuriais atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Motyvuojamoji dalis

VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymų leidėjas yra apibrėžęs atvejus, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 5 ir 6 d.) arba kai nors ir buvo suteikta, turi būti nutraukta (VGTPĮ 23 str. 1 d.), taip pat atvejus, kai Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 11 str. 7 d.). VGTPĮ nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog nustačiusi egzistuojant VGTPĮ 11 straipsnio 5, 6 ar 7 dalių, VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytas aplinkybes, tarnyba privalo priimti sprendimą atsisakyti teikti teisinę pagalbą arba ją nutraukti.

Taigi, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Dėl 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SP-2456(7.2030)

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu reg. Nr. PR-2030(7.2030) (37–41 b. l.) suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl K. Ž. ir M. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižto ir įžeidinėjimų privataus kaltinimo tvarka – skirti advokatą procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti teisme, kadangi 2015 m. birželio 29 d. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Centro PN priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykių, susijusių su komercinių patalpų savininkais, kurie pareiškėją įžeidinėja, šmeižia ir negrąžina priklausančių daiktų, ir nurodė dėl šmeižto kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Kartu su minėtu prašymu pareiškėja pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją, asmens tapatybės kortelės kopiją ir 2015 m. birželio 29 d. nutarimo kopiją (42–48 b. l.). Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, 2015 m. liepos 16 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SP-2456(7.2030) (49 b. l.), kuriuo nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėja, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo, nepateikė duomenų apie patirtą turtinę žalą, taip pat nenurodė, jog patyrė turtinę žalą.

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo VGTPĮ nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos.

Minėta, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu reg. Nr. PR-2030(7.2030) (37–41 b. l.) suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl K. Ž. ir M. Ž. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižto ir įžeidinėjimų privataus kaltinimo tvarka. Tokiu būdu buvo išreikšta pareiškėjos pozicija dėl siekiamo teisinio rezultato ir apibrėžtos antrinės teisinės pagalbos teikimo ribos.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka ir prašyme nenurodė, jog ji šioje proceso stadijoje siekia turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Iš to darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas nurodė neteisingą atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagal teisinį pagrindą. Be to, atsiliepime į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą pats atsakovas nurodė, jog tarnyba nustatė, kad pareiškėja nenurodė, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl šmeižimo ir įžeidimo, taip pat nepateikė patirtos žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius nepagrįstai 2015 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. SP-2456(7.2030) (49 b. l.) atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, neturėdamas faktinio ir teisinio pagrindo motyvuoti atsisakymą tuo, jog pareiškėja kreipėsi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau ji nepatyrė turtinės žalos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius netinkamai išanalizavo pareiškėjos prašymo reg. Nr. PR-2030(7.2030) suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą, netinkamai taikė VGTPĮ normas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. SP-2456(7.2030) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ (49 b. l.) tenkintinas ir atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius įpareigotinas pareiškėjos N. E. Š. 2015 m. liepos 8 d. prašymą (registracijos Nr. PR-2030(7.2030) (37–48 b. l.) išnagrinėti iš naujo.

Dėl 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SP-2455(7.2031)

Bylos medžiaga nustatyta, pareiškėja kreipėsi į atsakovą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu reg. Nr. PR-2031(7.2031) (50–54 b. l.) suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl daiktų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo – skirti advokatą procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti teisme, kadangi 2015 m. birželio 29 d. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Centro PN priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykių, susijusių su komercinių patalpų savininkais, kurie pareiškėją įžeidinėja, šmeižia ir negrąžina priklausančių daiktų, kuriuos įsigijo atidarant verslą, kurių vertė 28 962 Eur, ir nurodė, jog dėl negrąžintų daiktų bei patirtų nuostolių pareiškėja turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka. Kartu su minėtu prašymu pareiškėja pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją, asmens tapatybės kortelės kopiją ir 2015 m. birželio 29 d. nutarimo kopiją (42–48 b. l.). Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 2015 m. liepos 16 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SP-2455(7.2031) (55 b. l.), kuriuo nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl daiktų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjos vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.

Ši įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, reiškia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su pareiškėjo ūkine komercine veikla ar jo savarankiška profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryšys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų ją paneigiančių aplinkybių, turėtų būti teikiama. Ir priešingai, jei reikalavimas, kuriam išdėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla, tokią pagalbą teikti turi būti atsisakoma. Teisėjų kolegijos nuomone, neturi teisinės reikšmės, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrūkęs ar ji vykdoma. Teigtina, jog teisėkūros subjektas yra išreiškęs valią neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiškai susiję su vykdyta ar vykdoma ūkine komercine veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014).

Taigi, tikrinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SP-24556(7.2031) teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas buvo susiję su reikalavimu tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos.

Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo išnuomotos komercinės patalpos, kuriose buvo vykdoma veikla: siuvimas, suknelių nuoma. Pareiškėja, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl daiktų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo, nurodė, jog jai negrąžinami daiktai, kuriuos įsigijo pradedant verslą, o daiktų negrąžina komercinių patalpų savininkai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui teiktame prašyme (50–54 b. l.) nurodytų negrąžintų daiktų sąrašo matyti, jog daiktai buvo reikalingi pareiškėjos vykdomai veiklai: siuvimui, suknelių nuomai. Pareiškėja teismui pateiktu skundu neneigė aplinkybių dėl vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Pažymėtina, kad iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių kaip tik matyti, jog pareiškėja vykdė ūkinę komercinę veiklą. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes spręstina, kad pareiškėja, paduodama prašymą reg. Nr. PR-2031(7.2031) (50–54 b. l.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui, kėlė reikalavimą, susijusį su jos vykdyta ūkine komercine veikla.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, daro išvadą, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą reg. Nr. PR-2031(7.2031) suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas buvo susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjos vykdytos ūkinės komercinės veiklos, tinkamai taikė VGTPĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. SP-2455(7.2031) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ (55 b. l.) atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. E. Š. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. SP-2456(7.2030) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pareiškėjos N. E. Š. 2015 m. liepos 8 d. prašymą (registracijos Nr. PR-2030(7.2030) išnagrinėti iš naujo.

Kitas pareiškėjos Neringos E. Š. skundo ir patikslinto skundo dalis atmesti kaip nepagrįstas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė