- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-61-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01276-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- V. R., Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. patikslintą atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui R. J. dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, tretieji asmenys V. R., Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovui R. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus 2011 m. rugsėjo 9 d. St. D. individualios įmonės matininko St. D. ir įregistruotus nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
3. Teismas nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovė ir jos atstovė, duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Teismas nustatė ir tai, kad teismo posėdžiai nevyko dėl ieškovės pateiktų prašymų juos atidėti. Pažymėjo, kad paskutinio teismo posėdžio data ir laikas paskirti, o vėliau pakoreguoti ieškovės prašymu, jos pageidaujamą valandą. Teismas laikė, kad šalys į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė G. R. 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė apeliantei G. R. 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Ieškovės teigimu, teismo posėdžio dieną (2020 m. liepos 28 d.) nuo pat ryto ji blogai jautėsi, pakilo kraujo spaudimas, todėl negalėjo atvykti į paskirtą teismo posėdį. Ieškovės teigimu, ji paskambino bylą nagrinėjančiai teisėjai, atsiliepęs asmuo jai patvirtino, kad perduos teisėjai informaciją, jog ieškovė negali atvykti į teismo posėdį. Pažymėjo, kad ieškovė nėra pasyvi proceso šalis, nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pasak ieškovės, teismas turėjo ne palikti ieškinį nenagrinėtą, o bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
5. Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypai nesiriboja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis <...>. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
10. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su ieškovo pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir kt. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1657-236/2020). Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Todėl nustačius, jog neatvykimas į teismo posėdį nereiškia ieškovo siekio ar noro vilkinti bylą arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimą, kad bylos nagrinėjimas jau yra pažengęs, kad neatvykimą į teismo posėdį galėjo lemti kitos, taip pat su civilinio proceso tikslų įgyvendinimu susijusios priežastys, ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
11. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą būtina įvertinti ieškovės procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo metu ir bylos nagrinėjimo stadiją.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys po trūkumų šalinimo priimtas 2019 m. birželio 14 d. Pirmas parengiamasis teismo posėdis įvyko 2019 m. rugsėjo 3 d., jo metu ieškovė įpareigota susisiekti su liudytoju, iš Nacionalinės žemės tarnybos pareikalauta kadastrinių matavimų byla ir nutarta paskirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, kuris įvyko 2019 m. rugsėjo 30 d., jo metu nutarta pereiti į teismo posėdį. Nustatyta, kad teismo posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 18 d., jo metu buvo apklaustos šalys, liudytojai. Kitas teismo posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 17 d., jo metu šalys teikė papildomus paaiškinimus dėl naujai pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų, teismas įpareigojo ieškovę pateikti pasiūlymus dėl naujo kelio projekto ir teismo posėdį atidėjo. Nustatyta, kad 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir jo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Pažymėtina, kad visuose minėtuose teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovė advokatė A. S. dalyvavo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. paskirti teismo posėdžiai nevyko dėl COVID19 pandemijos. Tuo tarpu ieškovė 2020 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą atidėti 2020 m. gegužės 21 d. turėjusį vykti teismo posėdį, motyvuodama tuo, kad ji priklauso rizikos grupei ir dėl COVID19 viruso negali atvykti į posėdį. Teismas ieškovės prašymą tenkino ir teismo posėdį paskyrė 2020 m. liepos 28 d. 10 val. Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. liepos 10 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio valandos pakeitimo iš 2020 m. liepos 28 d. 10 val. į 2020 m. liepos 28 d. 13 val., teismas prašymą tenkino. Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad į 2020 m. liepos 28 d. teismo posėdį neatvyko ieškovė ir jos atstovė, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog ieškovė G. R. nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar vilkino bylos nagrinėjimą. Kaip nustatyta šios nutarties 12 pastraipoje, ieškovė dalyvavo visuose vykusiuose teismo posėdžiuose, 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. gruodžio 17 d. teikė papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, teismo posėdžiai buvo atidedami ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovės prašymu teismo posėdis buvo atidėtas tik vieną kartą, t. y. 2020 m. gegužės 21 d., kuomet, kaip jau minėta, ieškovė prašė atidėti teismo posėdį, motyvuodama tuo, kad priklauso rizikos grupei ir dėl šalyje paskelbto karantino negali išvykti iš namų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nuo 2020 m. kovo 22 d. advokatė A. S. neatstovauja ieškovės G. R.. Dėl to teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai laikė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovė. Įvertintina ir tai, kad ieškovė po skundžiamos teismo nutarties gavimo dienos operatyviai ėmėsi įgyvendinti savo procesines teises, t. y. ieškovė jau kitą dieną po skundžiamos nutarties gavimo dienos surašė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir patį atskirąjį skundą. Šiuos procesinius dokumentus išsiuntė teismui tą pačią dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys laikytinas operatyviu, atidžiu ir rūpestingu bei kartu patvirtinantis, kad ji nenusišalina nuo tolesnio bylos nagrinėjimo ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė G. R. vieną kartą neatvyko į teismo posėdį, kaip ji teigia dėl pablogėjusios sveikatos ir apie tai telefonu pranešusi teismo darbuotojui, negali būti laikoma ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir sudaryti sąlygas ieškovei taikyti tokias procesines pasekmes kaip ieškinio palikimas nenagrinėtu. Ieškovės teigimu, teismo posėdžio dieną (2020 m. liepos 28 d.) ji blogai jautėsi, pakilo kraujo spaudimas. Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ieškovei nustatyta pirminės arterijos diagnozė, cukrinis diabetas, paprastoji psoriazė, arterinės hipertenzijos diagnozė, taip pat 2020 m. rugpjūčio 12 d. medicininiame pažymėjime nurodyti, kad ieškovei būna dažni AKS svyravimai, ligos pablogėjimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti ieškovės sveikatos sutrikimai, įvertinus jos amžių (72 m.), nesudaro pagrindo netikėti, kad teismo posėdžio dieną ieškovė dėl pablogėjusios sveikatos, t. y. objektyvių priežasčių negalėjo atvykti į teismo posėdį.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina įvertinti ir tai, jog byla iškelta 2019 m. birželio 14 d., bylos nagrinėjimas jau buvo pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, byloje atlikta daug procesinių veiksmų, vyko penki teismo posėdžiai, buvo apklaustos šalys, liudytojai, teikti papildomi dokumentai, šalys teikė papildomus paaiškinimus dėl naujai į bylą išreikalautų dokumentų. Dėl to ieškinio palikimas nenagrinėtu kuomet bylos nagrinėjimas iš esmės yra beveik baigtas neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad apeliantė nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista apeliantės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnis).
16. Pažymėtina, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė ieškovei atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties paduoti ir ieškovės G. R. 2020 m. rugpjūčio 10 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikino ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, be to, terminas praleistas dėl to, kad užtruko paties skundžiamo teismo procesinio sprendimo išsiuntimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą iš naujo, tinkamai neįvertino pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių dėl ieškovės procesinio elgesio byloje ir kitų jos nurodytų aplinkybių, nesivadovavo paminėta kasacinio teismo praktika, kas nagrinėjamu atveju galėjo lemti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos teismo teisės neįgyvendinimą – skundžiamos 2020 m. liepos 28 d. nutarties nepanaikinimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2020 m. liepos 28 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovei nedalyvaujant, atsakovas taip pat sutiko, kad byla būtų nagrinėta ieškovei nedalyvaujant. Tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad vėliau teismas atsakovo paklausė, ar jis prašo priimti sprendimą už akių, o atsakovui atsakius neigiamai, teismas paklausė, ar tuomet jis prašo ieškinį palikti nenagrinėtą ir tik tada atsakovas paprašė palikti ieškinį nenagrinėtą, nors kaip jau minėta, teismas buvo nutaręs bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Pastebėtina, kad byloje nebuvo ieškovės dalyvavimas pripažintas būtinu (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo atmesti ieškovės argumentų, kad apie blogą savo sveikatos būklę teismo posėdžio dieną ieškovė informavo teismą.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus bylos nagrinėjimo stadiją, t. y., tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės beveik yra baigtas ir byloje nesant duomenų, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėtu nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir su civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.