Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-20664-964/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
e2-20664-964/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40505-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
R. C.
Atsakovas
A. Ž.
Advokatai
Artūras Melisiakas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20664-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40505-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 13 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Andželikai Polinkevičiūtei,dalyvaujant ieškovės R. C. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,atsakovui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur sutartinių netesybų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-06-26 šalys sudarė preliminarią sutartį, kurios 1 punktu atsakovas įsipareigojo iki 2017-11-01 sudaryti pagrindinę žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8143/0002:41, su priklausiniai pirkimo-pardavimo sutartį. 2017-10-16 atsakovas vienašališkai nemotyvuotai pasiūlė modifikuoti sutartį, pratęsiant atsakovo įsipareigojimus iki 2018-06-01. 2017-10-20 raštu ieškovė informavo atsakovą, kad sutarties modifikavimas nepriimtinas, nes atsakovas neteikia įrodymų, kokius veiksmus atliko ir kokie kyla trukdžiai sutarčiai vykdyti. Atsakovas buvo informuotas, kad laiku neįvykdžius sutarties, ji bus nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas akceptavo ieškovės poziciją – 2017-11-03 pervedė į ieškovės sąskaitą 3 000,00 Eur jam ieškovės sumokėtą avansą, patvirtindamas, kad sutartis yra nutraukta. Atsakovas liko nesumokėjęs ieškovei 3 000,00 Eur baudos už sutarties nevykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad parduodant žemės sklypą ar jo dalį pagal galiojančius norminius aktus reikalinga informuoti gretimų sklypų savininkus bei asmenis, turinčius pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą, todėl iš atitinkamų institucijų pradėjo rinkti būtinus dokumentus šio nekilnojamojo turto sandorio vykdymui su ieškove. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus buvo gauta pažyma, kad šio žemės sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę už nurodytą kainą. Kadangi buvo ketinama parduoti dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,2808 ha, kurio dalyje buvo gyvenamasis namas su kitais ūkio statiniais bei kiemo priklausiniais, atsakovas UAB „AASE“ užsakė šio žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, pagal kurį nauji savininkai galėtų naudotis žemės sklypo dalimi ir kitu nekilnojamuoju turtu. 2017 m. liepos 3 d. minėtas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas buvo parengtas ir indeksu „A“ buvo pažymėta žemės sklypo dalis, turinti 0,8808 ha ploto, kuri turėjo būti parduodama ieškovei R. C.. Kadangi atsirado poreikis šį žemės sklypą atidalinti suformuojant į du atskirus savarankiškus žemės sklypus, atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus darbuotojus. Buvo gautas atsakymas, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Iš specialistų sužinojęs, kad atliekant žemės sklypo atidalinimą bus reikalinga atlikti geodezinius matavimus, įregistruoti žemės sklypą su jam priklausančiais statiniais kaip atskirą unikalų objektą, priskirti jam adresą bei atidalintą nekilnojamąją turtą užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o visi šie darbai užtruks mažiausiai 6-7 mėnesius, nenorėdamas pažeisti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 1-ame punkte nustatytų terminų, su motyvuotu pasiūlymu kreipėsi į ieškovę ir pateikė argumentuotą pasiūlymą pakeisti šios preliminarios sutarties 1-ą punktą. Tęsdamas savo ketinimus tinkamai realizuoti įsipareigojimus, atsakovas sudarė sutartį su UAB „Geosirus“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbų atlikimo. Ši bendrovė sutartyje nustatytus darbus įsipareigojo atlikti iki 2018 m. kovo 31 d., todėl ieškovės ieškinyje yra visiškai nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas nemotyvuotai pasiūlė modifikuoti preliminariąją sutartį, pratęsiant terminą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Vykdant preliminariosios sutarties 7-ame punkte numatytus įsipareigojimus buvo būtina paruošti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, kurio atlikimo minimalus terminas yra apie 5 mėnesiai, po to žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą būtina suderinti ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriuje, o po šio projekto patvirtinimo dar yra būtina atlikti suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (šiems darbams atlikti dar buvo būtinas terminas 2-3 mėnesiai), todėl tam, kad įvykdyti sutarties 7-ame punkte šalių nustatytus įpareigojimus, atsakovui buvo būtinas ne mažesnis kaip 7 mėnesių terminas. Taigi šalims nebuvo jokios galimybės iki 2017 m. lapkričio 1 d. pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl preliminarioje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių.

Šalies argumentai

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė, kad 2017-06-26 preliminaria sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), net neužsiminęs apie jokį jo padalijimą, o iškėlus bylą teisme pateikė Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriame minimas visai kitas sklypas kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini). Vėliau pateikė Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriame minimas kažkoks prašymas, tačiau neaišku, dėl kokio sklypo jis buvo teikiamas. Iš atsakovo pateiktos 2017-10-11 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas pardavė sklypą, minėtą Nacionalinės žemės tarnybos pažymoje. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė teismui dalį išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, kurį gavo iš atsakovo. Jis nepilnas, nes nėra nurodyta, kad sklypas turi du savininkus. Tokiu būdu atsakovas suklaidino ieškovę, klaidina ir teismą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, patikslino, jog ieškinyje nurodyta tiesioginių nuostolių suma (70 586,10 Lt) – klaida. Jokių tiesioginių nuostolių ieškovė nepatyrė. Nuostolius sudarys naujo sklypo paieška, nepateisinti lūkesčiai, laiko sąnaudos. Be to, ieškovė į sklypą suvežė statybines medžiagas, kurias tikisi atsiimti. Medžiagų suvežimas taip pat priskirtinas prie nuostolių. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į valstybės institucijas dėl preliminarioje sutartyje nurodyto sklypo. Pateikti įrodymai dėl kito sklypo, nes jo numeris kitoks. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad neįvykdė įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį, neįrodė, kad ėmėsi veiksmų, pagreitinančių pagrindinės sutarties pasirašymą. Pažymėjo, kad 2017-10-11 buvo parduotas gretimas sklypas, žymiai didesnis. Vadinasi, pardavimas buvo galimas. Šiuo metu ieškovė jau yra sumokėjusi avansą kitą sklypą.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad jam 83 metai, todėl norėjo parduoti ūkį, nes neturi sveikatos dirbti. Pas jį atvyko ieškovė su sutartimi ir jis ją, neįsigilinęs, pasirašė. Manė, kad sutaria tik dėl 3 000 Eur avanso. Atsakovė norėjo įsigyti sklypą su pastatais. Todėl atsakovas atskyrė pastatus su 88 arais žemės prie jų nuo likusio žemės sklypo (užsakęs žemės sklypo schemą, nustatęs naudojimosi tvarką). Atsakovė rugsėjo mėnesį, jos tėvui pasakius, kad per brangiai perka sklypą, pradėjo reikalauti, kad būtų ne tik nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, bet būtų atliktas oficialus sklypo (sodybos su žeme) atskyrimas nuo kitos žemės ir toks atskyrimas įregistruotas viešame registre, todėl atsakovas kreipėsi į valstybės institucijas dėl atskyrimo įteisinimo, bet sužinojo, kad tai užtruks ilgesnį laiką. Tai sužinojęs kreipėsi į ieškovę dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovė nesutiko. Šiuo metu visus reikalingus veiksmus dėl sklypo yra atlikęs, galėtų jį ieškovei parduoti, tačiau ji nenori. Būtų sutikęs sudaryti taikos sutartį prisiimdamas 500 Eur išlaidas dėl atskyrimo atlikimo, tačiau ieškovė nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-06-26 ieškovė R. C. su atsakovu A. Ž. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 1 punktu šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017-11-01 sudaryti atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarios sutarties 3 p. šalys pažymėjo, kad 2017-06-26 ieškovė sumokėjo atsakovui 3 000,00 Eur garantinę sumą, kuri įskaičiuojama į bendrą sklypo su jame esančiais statiniais kainą. Preliminarios sutarties 5 p. šalys susitarė, kad jei dėl atsakovo kaltės nesudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas per 3 dienas grąžina ieškovei 3 000,00 Eur garantinę sumą bei sumoka ieškovei 3 000,00 Eur netesybas, kurių dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius ieškovės nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. 2017-10-16 pranešimu atsakovas kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, suderinimo su Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriumi bei patvirtinimo, suformuoto žemės sklypo kadastrinių matavimų, jų įregistravimo procedūroms atlikti reikalingų terminų atsakovui būtinas papildomas 7 mėn. terminas preliminariajai sutarčiai įvykdyti; pasiūlė ieškovei preliminarioje sutartyje numatytą pagrindinės sutarties terminą pratęsti iki 2018-06-01. 2017-10-20 Įspėjimu apie sutarties nutraukimą ieškovės atstovas advokato padėjėjas Artūras Melisiakas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovo pasiūlytu preliminarios sutarties modifikavimu; jei iki 2017-11-01 su ieškove nebus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, nuo 2017-11-02 sutartis bus laikoma nutraukta dėl atsakovo kaltės. Iš 2017-11-03 Pinigų perlaidos 2017-11-03 išrašo matyti, kad atsakovas pervedė ieškovei 3 000,00 Eur jam ieškovės sumokėtą avansą. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 3 000,00 Eur baudą už atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį byloje nėra (CPK 178 str.)

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012).

Nagrinėjamu atveju šalys preliminaria sutartimi sutarė iki 2017-11-01 sudaryti atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis nebuvo sudaryta neįvykdžius preliminarios sutarties 7 punkto reikalavimų, pagal kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties pasirašymo (t.y. iki 2017-11-01) atlikti geodezinius matavimus, įregistruoti sklypą su jam priklausančiais statiniais kaip atskirą unikalų objektą, priskirti jam adresą, užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įsipareigojimus pagal šį punktą prisiėmė atsakovas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nuspręsti, ar jis kaltas, jog iki 2017-11-01 šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, ar abi šalys bendradarbiavo ir stengėsi, kad reikalingi veiksmai pagrindinei sutarčiai sudaryti būtų atlikti. Ieškovė teigia, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, jog jis neįvykdė įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį, neįrodė, kad ėmėsi veiksmų, pagreitinančių pagrindinės sutarties pasirašymą, 2017-10-11 pardavė gretimą, žymiai didesnį sklypą. Be to, jis klaidino ją ir teismą, pateikęs dokumentus, jog ėmėsi veiksmų pagal preliminarią sutartį, tačiau jie atlikti dėl visai kito sklypo, kurio kadastro Nr(duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro 2018-06-13 išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-20 įsakymo Nr. 2-3-3889-81 pagrindu sujungtas su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Suformuotas naujas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šis sujungimas atliktas 2006-04-20 įsakymo pagrindu, 2001-07-02 Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)nesutampa su šiuo metu esančiu sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau akivaizdu, kad tai tas pats sklypas, o preliminarioje sutartyje nurodytas tiesiog senas sklypo kadastrinis numeris, įrašytas pagal 2001 m. Nekilnojamojo turto registro išrašą. Vadinasi, atsakovo į bylą pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2017-07-31 pažyma dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti Nr. 47 PAŽ-501(14.47.33), 2017-07-03 žemės sklypo schema dėl sklypo naudojimo išduota dėl to paties sklypo, kuris nurodytas ir preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje. Šie dokumentai rodo, kad atsakovas ėmėsi veiksmų pagrindei sutarčiai sudaryti ir nei ieškovės, nei teismo neklaidino. Todėl šiuo pagrindu ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo atmestini.

Iš preliminarios sutarties 7 punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo atlikti geodezinius matavimus, įregistruoti sklypą su jam priklausančiais statiniais kaip atskirą unikalų objektą, priskirti jam adresą, užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, jog tik rugsėjo mėnesį ieškovė ėmė kelti reikalavimus dėl visiško sklypo atskyrimo, nepagrįsti. Atskirti sklypą atsakovas pats įsipareigojo pasirašydamas 2016-06-26 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, todėl jo argumentai, kad į sutartį neįsigilino, atmestini. Visgi pažymėtina, kad atsakovui jau 82 metai, jis teisinių žinių neturi, iš karto po preliminarios sutarties pasirašymo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, užsakė žemės sklypo schemą, taigi sąžiningai siekė pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau nesuprato, kad žemės sklypo schemos sudarymas ir naudojimosi tvarkos nustatymas neprilygsta žemės sklypo padalijimui. Po to, kai ieškovė aiškiai pareiškė, kad jo atlikti veiksmai nepakankami (preliminariai 2017 m. rugsėjį), jis kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, tačiau gavo atsakymą, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotu būdu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (el.b.l. 21.), iš kurio suprato, kad iki preliminarioje sutartyje nurodytos 2017-11-01 visų prisiimtų įsipareigojimų atlikti nespės, nes yra priklausomas nuo kitų institucijų atliekamų veiksmų ir terminų. Tai patvirtina ir vėlesni dokumentai, t.y. 2017-11-23 atsakovo su rangovu UAB „Geosirus“ sudarytoje Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų atlikimo sutartyje nurodyta, kad rangovas įsipareigojo atlikti preliminarios sutarties objektu esančio žemės sklypo, esančio Varkalių k., Pabaisko sen., Ukmergės raj., formavimo ir pertvarkymo projektą iki 2018-03-31, t.y. per daugiau nei 4 mėnesius. Darytina išvada, kad atsakovas objektyviai negalėjo suspėti atlikti visų veiksmų per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą net jei būtų sutartį tinkamai supratęs ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užsakęs tuoj pat. Jo sąžiningumą rodo ne tik tai, kad jis ėmėsi veiksmų iš karto po preliminarios sutarties pasirašymo pagrindinei sutarčiai sudaryti, bet ir tai, kad jis pradėtus darbus tęsė net ir nutraukus sutartį, t.y. 2017-11-23 užsakė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Be to, jis, vos sužinojęs, kad laiku negalės atlikti visų veiksmų, nedelsdamas, t.y. 2017-10-16, kreipėsi į ieškovę, prašydamas pakeisti preliminarią sutartį ir pratęsti terminą nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti iki 2018-06-01. Priešingai, nei nurodė ieškovė, jo kreipimasis buvo motyvuotas, nurodytos objektyvios priežastys, trukdančios sutartu laiku sudaryti pagrindinę sutartį, pateiktas pasiūlymas bei nurodyti atliktini veiksmai ir terminai jiems atlikti. Teismo vertinimu pati atsakovė visiškai neatsižvelgė į atsakovo siūlymą ir net nebandė ieškoti abiems pusėms priimtino varianto, kad sutartis visgi būtų sudaryta. Juo labiau, kad, kaip nurodė jos atstovas teismo posėdžio metu, ieškovė jokių realių nuostolių dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo nepatyrė. Aplinkybė, kad kitą žemės sklypo dalį atsakovas pardavė kitiems pirkėjams, neturi nagrinėjamu atveju jokios reikšmės, nes jos ieškovė pirkti neketino. Jai reikėjo sklypo su pastatais, būtent jį ir turėjo atskirti atsakovas. Neturi reikšmės vertinant atsakovo sąžiningumą ir aplinkybė, kad jis preliminarią sutartį pasirašė vienas, neinformavęs, kad sklypo savininkė yra ir A. N. Žarnauskienė, nes byloje nėra ginčo, kad šio sklypo parduoti ji neketina ar kad pagrindinė sutartis nepasirašyta jai prieštaraujant.

Tiek pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, tiek pagal preliminarios sutarties 5 punkto nuostatas, atsakovui taikytina ikisutartinė atsakomybė tik nustačius, kad atsakovas dėl savo kaltės nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai jo kaltės nepatvirtina, todėl ieškinys atmestinas.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovo naudai priteitinos180 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,71 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 4,71 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnio).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,71 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė