Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1259-479/2010 pagal ieškovų L. M. ir L. M. ieškinį atsakovams V. K. ir R. K. dėl įsiskolinimo priteisimo .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai 2010 m. sausio 20 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl 179 000 Lt skolos, 13 425 Lt palūkanų, penkių procentų metinių palūkanų priteisimo nuo visos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovai nurodė, kad atsakovai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2008 m. kovo 5d. buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, galutinai nesumoka už parduotą butą, kurio kaina 385 000 Lt. Atsakovų skola ieškovams pagal minėtą sutartį sudaro 179 000 Lt, šią sumą atsakovai įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. gegužės 5 d., tačiau iki šiol neapmokėjo. Atsakovai vengia galutinai apmokėti ieškovams už parduotą butą, todėl ši suma iš jų turi būti priteista, taip pat atlyginti nuostoliai, priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Prieštaravimuose dėl teismo sprendimo atsakovai nurodė, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Pagal tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 13 punkto nuostatas šalys susitarė, jog atsakovams nevykdant pareigos sumokėti buto kainą, šalys nutrauks buto pirkimo-pardavimo sutartį ir sugrąžins viena kitai tai, ką bus gavusios pagal sutartį. Kadangi atsakovai negali įvykdyti pareigos sumokėti buto kainą, atsakovai sutinka su sutarties nutraukimu, ieškovai privalo vykdyti sutartį ir nutraukti sudarytą tarp šalių sandorį, bet ne reikalauti jį įvykdyti.

2010 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje ieškovas L. M. nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir prašė jį palikti galioti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai pagal 2008 m. kovo 5 d. su atsakovais sudarytą Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovai šį nekilnojamąjį turtą pirko, todėl tarp šalių susiklostė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.392 str. 1 d.). Šalių sutarta turto pardavimo kaina – 385 000 Lt, dalį šios sumos pirkėjai sumokėjo, likusią sumą – 179 000 Lt – įsipareigojo sumokėti pardavėjams iki 2008 m. gegužės 5 d. 2009 m. rugsėjo 8 d. atsakovams siųstas priminimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau iki šios dienos pirkėjai su pardavėjais neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai per nustatytą terminą būtų sumokėję likusią kainos dalį, todėl jie laikytini pažeidusiais prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.256 str. 1, 4 d., 6.260 str. 1 d.). Šalys neginčija aplinkybės, kad nuo 2008 m. gegužės 5 d. atsakovai neįvykdė prievolės.

Byloje pripažinta, kad atsakovai nebuvo rūpestingi vykdydami įsipareigojimus ieškovams. Kartu skundžiamame sprendime konstatuota, kad nepakankamai rūpestingi buvo ir ieškovai, kas lėmė mišrios kaltės instituto taikymą nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas mišrios kaltės instituto taikymą grindė nurodydamas, kad, jei ieškovai būtų nedelsiant gynę pažeistas teises ( t. y. nelaukę 2 metų), įvertinę galimą riziką dėl butų kainų pasikeitimo, ginčo išsprendimas šiuo metu nebūtų nulėmęs itin nenaudingų pasekmių atsakovams, nebūtų nulėmęs ir ieškovų nuostolių. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl mišrios kaltės instituto taikymo nagrinėjamoje byloje grindė bendradarbiavimo tarp šalių pareigos pažeidimu, kurį padarė ieškovai.

CK 6.38 straipsnio 3 dalyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti, kuri reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. CK 6.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė pačiam įvykdyti prievolę, atlikti tam tikrą darbą per protingą terminą ir už protingą kainą, taip pat CK 6.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti yra šalių bendradarbiavimo ir ekonomiško prievolių vykdymo principo išraiška. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartinės prievolės šalių veiksmai sutarties vykdymo metu vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-795/2002). Tai reiškia, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius – nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo. Tokio pobūdžio aplinkybės gali būti pagrindas netenkinti kreditoriaus reikalavimo dėl netinkamo prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-704/2001). Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje, 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurių šalys neginčija, matyti, kad atsakovai atlygino ieškovams dalį nuostolių dėl to, kad ieškovams nebuvo perduota likusi buto kainos dalis. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl sutartinių prievolių nevykdymo po dvejų metų nuo tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovai siekė bendradarbiauti su atsakovais, faktiškai suteikė jiems papildomą terminą prievolei įvykdyti. Taigi ta aplinkybė, kad ieškovai tik po dvejų metų kreipėsi į teismą dėl sutarties pažeidimo, negali būti vertinama kaip įrodanti ieškovų nerūpestingumą, neatidumą ir kaltę dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra taikytinas mišrios kaltės institutas. Pripažįsta, jog dėl sutarties neįvykdymo yra kalta tik viena sutarties šalis, t. y. atsakovai, kas buvo pripažinta Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovų apeliacinis skundas yra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, paliekant galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje sprendžiamas klausimas tik dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra naudingas ieškovams. Dėl šios priežasties bus sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovams atlygintinų bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagos (b. l. 73 t. 1) matyti, kad ieškovai patyrė 1 529 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos sumokant žyminį mokestį. Remiantis minėtomis teisės normomis, 1 529 Lt yra priteistini ieškovų naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą.

Priteisti iš atsakovų V. K. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (duomenys neskelbtini) ieškovų L. M. (duomenys neskelbtini) ir L. M. (duomenys neskelbtini) naudai 1 529 Lt (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.