Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai A. K., kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacinės Respublikos pilietis, rusas, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)meistru, vedęs, gyvenantis A. Juozapavičiaus pr. 29B-1, Kaune, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016-01-05, apie 17 val. 30 min., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę A. K.: nustumdamas nuo stalo mėsmalę, ja sužalojo nukentėjusiajai dešinę ranką bei stumdamas nukentėjusiąją nuo lango, apglėbęs ranka spaudė kaklą ir trenkė ją į sieną, tuo padarydamas A. K. kraujosruvą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-01-05 virtuvėje vakarieniavo ir gėrė alų. Sutuoktinė liepė jam išeiti iš virtuvės, nes nori prie stalo sumalti džiūvėsėlius. Jis išeiti nesutiko, todėl žmona pasakė: ,,aš tau parodysiu“ ir, atsidariusi langą, pradėjo šauktis pagalbos. Jis norėjo uždaryti langą, ji – neleido, tada jis bandė atitraukti ją nuo lango. Smūgių jai nesudavė, bet sužalojimai ant jos kūno galėjo atsirasti nuo to, kad jis jėga bandė atitraukti ją nuo lango.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad jai grįžus iš darbo, sutuoktinis virtuvėje valgė ir gėrė alų. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jai virtuvėje reikėjo gaminti vakarienę ir sumalti džiuvėsėlius, kad prie stalo būtų pakankamai vietos, liepė vyrui išeiti iš virtuvės. Jis nesutiko išeiti iš virtuvės. Ji prie stalo prisuko mėsmalę. Įpykęs sutuoktinis pažėrė ranka viską nuo stalo kartu su mėsmale. Mėsmalė atsitrenkė į jos dešinę plaštaką. Ji išsigando, puolė prie lango šauktis pagalbos. Jis stengėsi atitraukti ją nuo lango, iš už nugaros apglėbė ranka jos kaklą, smaugė ją, po to stūmė ją ir ji atsitrenkė į koridoriaus sieną.

Iš 2016-01-05 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. G. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad smurtą patyrusi Sigutė A. K. paaiškino, jog neblaivus jos vyras A. K. ranka suėmė už gerklės, smaugė ją ir trenkė į sieną (b.l. 15-16).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G32/20156(02) nurodyta, jog A. K. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumštimi ar suspaudžiant rankų pirštais, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasekoje. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (b.l. 14).

2016-01-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 4-7).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 9128 užfiksuota, kad 2016-01-05, 19.03 val. A. K. nustatytas 0,96 promilių girtumas (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiai sutrukdžius savo šeimos nario sveikatą, A. K. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad smūgių nukentėjusiajai nesudavė, tačiau konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti kuomet jis jėga traukė ją nuo lango. Kad konflikto metu nežymiai buvo sutrikdyta A. K. sveikata, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada ir pačios nukentėjusiosios parodymai. Nors kaltinamasis neigia smaugęs nukentėjusiąją, tačiau jis pripažįsta, jog nukentėjusiąją nuo lango traukė jėga, todėl tarp jų buvo fizinis kontaktas ir galėjo atsirasti sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno. Be to, pažymėtina, kad teismo medicinos ekspertai išorinių sužalojimų kaklo srityje nukentėjusiajai nenustatė, o ir pati nukentėjusioji teisme paaiškino, kad sugriebus ją už kaklo, kaltinamajam stovint jai už nugaros, jis jai sužalojo tik apatinę lūpą. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad apdraskė rankas nukentėjusiajai, tačiau teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus, nustatyta, kad rankų A. K. kaltinamasis nedraskė, pati nukentėjusioji paaiškino, jog sužalojimas dešinėje plaštakoje atsirado nuo to, kad kaltinamasis ranka pastūmė mėsmalę, kuri atsitrenkė jai į ranką ir tokiu būdu ją sužalojo. Nustačius tokias aplinkybes, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad nustumdamas nuo stalo mėsmalę, ja sužalojo nukentėjusiajai dešinę ranką ir kad apglėbęs ranka spaudė nukentėjusiai kaklą.

Kadangi A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo sutuoktinei, o toks asmuo pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas yra kaltinamojo šeimos narys, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant A. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas. Kadangi kaltinamasis yra dirbantis asmuo, skirti viešųjų darbų bausmę netikslinga. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą A. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. A. K. per visą paskirtos bausmės laiką įpareigotinas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Nustačius, kad A. K. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-01-06 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-110 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš A. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme A. K. išbūtą laiką nuo 2016-01-05 iki 2016-01-07 (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.