Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. birželio 5 d. J. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir V. J. fizinio skausmo sukėlimo) dvidešimčiai parų arešto; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. spalio 13 d. V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo) trisdešimčiai parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų. Bausmė paskirta atilikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 5 d. apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, tris kartus kumščiu sudavė motinai J. J. į veidą, pagriebęs už plaukų ir kuokštą jų išpešęs, tris kartus jos galvą trenkė į sieną, vieną kartą jai spyrė į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvas pilvo sienoje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, išrautą plaukų plotą galvos plaukuotoje dalyje bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką apie 15.30 val. tame pačiame bute, sugriebė rankomis V. J. už kaklo, pastūmė jį prie krosnies, ko pasekoje pastarasis susitrenkė pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

I. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 13 d. apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo tėvu V. J. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam 9 smūgius į įvairias kūno vietas: į galvą, į krūtinę, į pilvą, į dešinę plaštaką, padarydamas nukentėjusiajam V. J. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies apatiniame voke, abiejuose skruostuose, krūtinkaulio srityje, pilve, odos nubrozdinimus kairiajame antakyje, smakre; pūliuojantį odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje su minkštųjų audinių patinimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, tyčia rankomis paėmęs nukentėjusįjį už kaklo pastarąjį smaugė, sukeldamas fizinį skausmą, po ko V. J. ištrūko iš jo rankų ir pabėgo iš buto.

Be to, I. J. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio 12 d. 20 val. 30 min. iki 2012 m. lapkričio 13 d. 2 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo tėvu V. J. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam 38 smūgius į įvairias kūno vietas, iš kurių: 9 smūgius į veido sritį, 1 smūgį į juosmenį ir 6 smūgius į galūnes, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus, muštines žaizdas ir kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas juosmens srityje ir kairės rankos nugariniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei 25 smūgius į nukentėjusiojo krūtinės ląstą ir pilvo sritį, padarydamas krūtinės ląstos ir pilvo sumušimą, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinės ląstoje bei pilve; daugybinius abipusius šonkaulių lūžius su pasieninės krutinplėvės plyšimu kairėje pusėje; plonosios žarnos pasaito plyšimą šaknų srityje, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, šoku, sukėlusiu V. J. mirtį vietoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuteistasis I. J. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės, įrodymų įvertinimo, taip pat pripažintų įrodytomis jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliantas nurodo tik apie tai, kad jis yra psichiškai nesveikas ir jam reikalingas gydymas. Be to, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti, bausmę paskirti atlikti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde.

Nors ir nurodęs, kad yra psichiškai nesveikas ir jam reikalingas gydymas, apeliaciniame skunde nuteistasis jokių nusiskundimų dėl savo psichikos būklės, taip pat ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kurie būtų neišnagrinėti pirmosios instancijos teisme, neišdėstė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visos abejonės dėl nuteistojo psichikos būklės buvo pašalintos. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro raštas, iš kurio matyti, kad I. J. nuo 1998-04-03 iki 1998-04-20 tirtas II vyrų skyriuje, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (t. 2, b. l. 129). Taip pat iš Vilniaus psichiatrinės ligoninės išreikalauta I. J. ligos istorija ir gauta pažyma, iš kurios matyti, kad nuteistasis šioje ligoninėje gydėsi 2012 m. Jam nustatyta diagnozė: bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų (t. 2, b. l. 131, 132, 133). Ikiteisminio tyrimo metu I. J. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Šios ekspertizės akto Nr. 75U-I-11/2013 išvadoje nurodyta, kad šiuo metu I. J. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas; lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus; bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia (t. 2, b. l. 156-161).

Stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes ji pagrįsta visų medicininių duomenų apie I. J. sveikatos būklę analize, ekspertizės įstaigoje buvo stebimas nuteistojo elgesys, ekspertų komisija savo išvadą pagrindė ne tik nuteistojo psichikos, bet ir psichologiniais tyrimais. Todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl jam reikalingo gydymo yra nepagrįstas. Šiuo aspektu atmetamas ir apelianto prašymas bausmę paskirti atlikti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Netenkinamas ir nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Paskirdamas I. J. bausmes, teismas BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kitų BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė.

Teismas nenustatė jokių I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pagrįstai nenustatęs jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir nustatęs tik jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kurios savo skunde neginčija ir pats apeliantas, skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas, BK 54 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose išvardintas aplinkybes: nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę. Nors skundžiamame nuosprendyje bausmių skyrimo motyvai išdėstyti lakoniškai, iš tikrųjų jie pagrindžia paskirtų bausmių proporcingumą ir atitikimą padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei. I. J. pripažintas kaltu padaręs keletą tyčinių nusikalstamų veikų, viena iš kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad nužudydamas žmogų, nuteistasis padarė nusikaltimą, kurio padariniai neatstatomi, be to, I. J. nužudė šeimos narį – tėvą. Įvertindamas kaltininko asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad I. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam nustatytas neįgalumas, netektas darbingumas 65 proc.

Nuteistajam I. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta dešimtiems metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė yra žymiai mažesnė už šios nusikalstamos veikos sankcijos vidurkį. Todėl sankcijos ribose dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse taikymo sąlygų ir pagrindų. Jų nenurodo ir pats apeliantas. Byloje taip pat nėra BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Ji atitinka bausmės paskirtį ir teisingumo principą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. J. apeliacinį skundą atmesti.