Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-133-606/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-04-13Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
AN2-133-606/2022
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00013-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. B.
Institucija
BĮ Klaipėdos apsk. VPK Palangos PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-133-606/2022Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00013-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Palangos miesto PK) 2022 m. vasario 8 d. nutarimas, kuriuo K. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (toliau – KET) 8 punkto kelio ženklo Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimą, t. y. įvažiavo į ženklo galiojimo zoną.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ne pilnutinai, paviršutiniškai, neobjektyviai ir priėmė sprendimą, kurį grindė ne objektyvių įrodymų vertinimu, bet remdamasis prielaidomis ir byloje faktinėmis aplinkybėmis nenustatytais teiginiais bei faktais, todėl prielaidomis grįstas skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas. Apeliantas mano, kad byloje buvo pažeistos įrodymų rinkimo, vertinimo pagrindinės procesinės nuostatos, ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus bei faktines bylos aplinkybes, jo kaltę nepagrįstai grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, nes 2021 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl jam priklausančios transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, kuri stovėjo ant jo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), namui priskirto žemės sklypo už kelių ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, pažeidimo. Tačiau protokole nėra užfiksuota jokio teisės pažeidimo. Ginčydamas protokole nurodytas aplinkybes, apeliantas atkreipia dėmesį į konstatuoto teisės pažeidimo sudėties elementus, nes pažeidimo sudėties objektyvioji pusė yra motorinių transporto priemonių eismas per nurodyto kelio ženklo veikimo zoną, kai tuo tarpu teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir pažeidimo esmė užfiksuota – stovintis, nejudantis ir nevažiuojantis nei per ženklo veikimo ribą, nei kur nors kitur, automobilis, o teisės pažeidimo esmė – eismas. Apelianto įsitikinimu, nurodytu atveju transporto priemonė turi ne tik judėti, bet ir atitikti motorinės transporto priemonės požymius. Be to, šis judėjimo veiksmas turi būti užfiksuotas būtent kelio ženklo veikimo drausti įvažiuoti zonoje ir tik ta kryptimi, kuria yra pastatytas kelio ženklas.

2.3. Apeliantas, remdamasis ANK 569 straipsnio 3 dalimi, pažymi, kad teisės pažeidimo buvimas byloje įrodinėjamas fotonuotraukoje užfiksuota transporto priemone, kuri ne juda, o stovi savo parkavimo vietoje, be to, nėra fiksuota jokio judėjimo per draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą ženklo veikimo zoną ir ženklo eismo draudimo kryptimi, t. y. įvažiavimo į kiemą kryptimi. Taip pat byloje nėra užfiksuota jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis 2021 m. rugpjūčio 7 d. 11.29 val. įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) per kelio ženklo, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą, veikimo zoną, ženklo draudimo eismo juostos judėjimo kryptimi. Iš fotonuotraukų matomas stovintis automobilis prie (duomenys neskelbtini) namo, esančiame šiam namui priskirtame žemės sklype, o šio pažeidimo objektyvioji pusė, anot protokolą surašiusio asmens, pasireiškia tuo, kad protokole nurodytu laiku stovi pastatyta transporto priemonė.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis, įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai jo kaltę grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

2.5. Apeliantas neneigė, kad byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas automobilis yra priklausantis jam, tačiau tai visiškai nesusiję su teisės pažeidimo 2021 m. rugpjūčio 7 d. padarymu. Apeliantas nurodo, kad teismas darė prielaidą, jog 2022 m. kovo 18 d. padarytose namo kiemo nuotraukose užfiksuotų objektų išsidėstymas sudaro pagrindą teigti, kad nuotraukų padarymo metu, t. y. po daugiau kaip penkių mėnesių nuo tariamo pažeidimo padarymo momento, patekti į namo kiemą, nepažeidžiant kelio ženklo reikalavimų, yra neįmanoma. Be to, jis pats nepatvirtino, kad nurodytą dieną vairavo jis transporto priemonę.

2.6. Apeliantas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius teisės pažeidimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-228-895/2018). Konkrečių teisės pažeidimo požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Todėl apeliantas dar kartą pažymi, kad buvo pažeistos įrodymų rinkimo, vertinimo pagrindinės procesinės nuostatos, ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus bei faktines bylos aplinkybes, jo kaltę nepagrįstai grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu ir tvirtina, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. atkreipia dėmesį į konstatuoto teisės pažeidimo sudėties elementus, tvirtina, kad pažeidimo sudėties objektyvioji pusė yra motorinių transporto priemonių eismas per nurodyto kelio ženklo veikimo zoną, o jo automobilis užfiksuotas stovintis, nejudantis ir nevažiuojantis nei per ženklo veikimo ribą, nei kur nors kitur, o teisės pažeidimo esmė – eismas. Apelianto tvirtinimu, teismas darė tik prielaidą, jog 2022 m. kovo 18 d. padarytose namo kiemo nuotraukose užfiksuotų objektų išsidėstymas sudaro pagrindą teigti, kad nuotraukų padarymo metu, t. y. tariamo pažeidimo padarymo momentu, patekti į namo kiemą, nepažeidžiant kelio ženklo reikalavimų, yra neįmanoma. Apelianto įsitikinimu, teismas jo kaltę nepagrįstai grindė netiesioginiais įrodymais, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu ir tvirtina, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju užfiksuotas stovintis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau K. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis nubaustas už tai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (toliau – KET) 8 punkto kelio ženklo Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimą, t. y. įvažiavo į ženklo galiojimo zoną.

8. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji ženklai“ nurodoma, kad ženklas Nr. 303 draudžia motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Kelių eismo taisyklių 3.1 punkte nurodyta, jog aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti.

9. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio mėnesio rašto „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad pagal detalųjį planą įvažiavimas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudotis turi teisę minėto pastato bendraturčiai, numatytas iš (duomenys neskelbtini) pusės, todėl papildomai informuoti visi (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kad jie privalo naudotis servitutiniu įvažiavimu, kaip nustatyta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo plane. Įvažiavimu pro daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turi teisę naudotis tik to namo gyventojai (b. l. 16).

10. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad K. B. nuosavybės teise priklauso 5/1059 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–49), jis nėra namo (duomenys neskelbtini), gyventojas, todėl jis įvažiavimu pro šį daugiabutį gyvenamąjį namą, ties kurio įvažiavimu stovi draudžiamas kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, naudotis negali, nes jis nepatenka į baigtinį subjektų sąrašą, kuriems šis ženklas negalioja.

11. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2021 m. spalio 20 d. rašto Nr. 16SD-2378-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad žemes sklype apvesta teritorija plane pažymėta indeksu „K“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir minėto žemės sklypo naudotojams. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos mieste žemėtvarkos skyriaus 1997 m. gruodžio 11 d. plane nurodyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra per jame nurodytą „K“ įvažiavimą (b. l. 21).

12. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. nėra namo (duomenys neskelbtini), gyventojas, todėl jis įvažiavimu pro šį daugiabutį gyvenamąjį namą, ties kurio įvažiavimu stovi draudžiamas kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, naudotis negali. Tačiau, administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. teigimu, teismas padarė tik prielaidą, kad patekti į namo kiemą, nepažeidžiant kelio ženklo reikalavimų, yra neįmanoma, jo transporto priemonė buvo užfiksuota ne judanti, bet stovinti, todėl teismas padarė tik prielaidą, jog jis naudojosi įvažiavimu pro namą (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje K. B. teigė, kad jis išardo paties įrengtą užvarą ir įvažiuoja į savo sklypą.

13. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti būtent su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad K. B. automobilis į pažeidimo padarymo vietą galėjo patekti tik per įvažiavimą, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 303, t. y. pro namą (duomenys neskelbtini).

14. Pažymėtina, kad apylinkės teismas labai išsamiai išanalizavo byloje pateiktas fotonuotraukas ir iš jų logiškai ir teisingai nustatė, jog vietą, kurioje yra užfiksuotas K. B. automobilis, skiria tvora ir užtvaras, esantis (duomenys neskelbtini), namo teritorijoje, jis užkerta kelią automobiliui įvažiuoti ten, kur jis yra užfiksuotas fotonuotraukose. Įrengtas užvaras yra vientisas ir driekiasi ilgą atstumą, užvaras pastatytas ant metalinių atraminių stulpelių, kurie įtvirtinti į žemę ir yra išdėstyti nedideliu atstumu, kuris akivaizdžiai trukdytų automobilį pastatyti į poziciją, užfiksuotą byloje pateiktose fotonuotraukose (b. l. 51–55). Pažymėtina, kad teismo posėdyje Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK atstovas D. M. patvirtino, kad įrengtas užtvaras kelią užtveria pilnai, yra vientisas bei tvirtai įtvirtintas, t. y. įgręžtas į šaligatvio plyteles, o nuėmus medinį barjerą, dėl įgręžtų metalinių stulpelių automobiliui išsisukti neįmanoma. Šiuo atveju policijos atstovo paaiškinimai paneigia ir K. B. teiginį, kad jis išardo paties įrengtą užvarą ir įvažiuoja į savo sklypą. Toks K. B. teiginys yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas tik kaip deklaratyvus, siekiant išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo.

15. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad nagrinėjamu atveju K. B. vairuojamu automobiliu pateko į sklypą (duomenys neskelbtini), tik per įvažiavimą, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 303, t. y. pro namą (duomenys neskelbtini). Tai, kad automobilis buvo užfiksuotas stovintis, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, visiškai neeliminuoja padaryto pažeidimo. Apeliaciniame skunde K. B. teigia ir tai, kad jis nepatvirtino, jog nurodytą dieną vairavo transporto priemonę jis pats, tačiau nagrinėjamu atveju net nebuvo ginčijama, kad automobilį galėjo vairuoti ir pažeidimą padaryti kitas asmuo. Pažymėtina, kad pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 417 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.

16. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), K. B., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (toliau – KET) 8 punkto kelio ženklo Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimą, t. y. įvažiavo į ženklo galiojimo zoną, bei padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė