Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK atstovui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai ir deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, nukentėjusiajam A. Z., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. skundą dėl 2019-09-09 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja E. R. 2019-09-09 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 str. 1 d. (taip tekste) R. J.. Protokole nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 21⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), R. J. pavogė 40 EUR iš kaimyno A. Z. (b.l. 6-7).

Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. T. 2019-09-09 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė R. J. pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 str. 1 d. (taip tekste) administracine nuobauda - 245 EUR bauda ir įpareigojo iki 2019-10-10 atlyginti A. Z. padarytą 40 EUR žalą (b.l. 4-5).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su paskirta administracine nuobauda ir įpareigojimu nesutinka. Ji aprašo, už ką buvo nubausta. Teigia, kad asmuo atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Ji administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 108 str., nepadarė. Dėl visų šių motyvų prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 2 p.) (b.l. 2).

R. J. teismo posėdyje parodė, kad skundą palaiko. 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) grįžo apie 23 val. ir sutiko J. J.. Ji (R. J.) pasiėmė šunį išvesti į lauką. Grįžusi pasakė vyrui, kad išeina pas J. J.. Ten išgėrė alaus. Apie 1.30-2 val. jos nebeturėjo cigarečių. Ji (R. J.) paskambino K. Š. ir paprašė nulipti žemyn ir atnešti cigarečių. K. Š. atnešė dvi cigaretes. Moterys parūkė. Nukentėjusysis buvo parašęs pareiškimą ir nuėjo į „Iki” parduotuvę, O. Š. klausė, kur yra K. Š.. Apie įvykį ji sužinojo iš savo draugės 2019 m. rugsėjo 5 d. Policija pakvietė pirmadienį. Pareigūnė pasakė, kad yra parašytas pareiškimas. Ji nusižengimo nepadarė. Pas A. Z. lankėsi namuose prieš šešis – septynis metus, kai atsikraustė. Nuo to laiko nėra buvusi.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai, įteikiant šaukimą darbuotojai (b.l. 23, 30). Atsiliepime į skundą prašoma skundą nagrinėti be Institucijos atstovo. Todėl byla išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nukentėjusysis A. Z. prašo skundą atmesti. Tą dieną buvo išgėręs porą stiklinių alaus. Pas jį į namus apie 21 val. atėjo R. J. ir atsivedė du nepažįstamus asmenis – jaunuolius, ji prašė išgerti. Jis pasakė, kad yra nepilnas butelis alaus. Vienas vyras sėdėjo kampe, apvalaus veido ir iš viso nedalyvavo. Virtuvėje vyriškius pasodino, o R. J. pasiprašė į tualetą ir ten sėdėjo kelias minutes. Jis atėjo pasižiūrėti. Jis įtaria, kad R. J. ir K. Š. kartu gyvena, mano, kad jie kartu ir atėjo. Buvo atėjęs ne K. Š., kurio nekaltina. R. J. iš tualeto „nėrė“ į kambarį (svetainę), jam tapo įtartina, nes jo pinigai padėti kambaryje. Visi šiek tiek gėrė alkoholio. Neilgai trukus jis įėjo į kambarį ir pamatė, kad R. J. atsidariusi spintos duris, kraustė, iš ten paėmė pinigus. Ji pasimetė, paklausė, kur čia yra balkono durys. Jis svetainėje uždegė šviesą ir pamatė, kad pinigų nebėra. Prašė R. J. padėti pinigus. Arčiau prie durų sėdėjęs vyriškis tuoj prie jos prisistatė ir stovėjo užpakalyje, pagal nugarą „trynėsi“, turbūt ji jam perdavė pinigus. Nuėjo į virtuvę su R. J. ir aiškinosi. Tas vyriškis „nėrė“ iš buto, o ji – iš paskos. Po kurio laiko išėjo ir dar vienas draugas. Pinigus pavogė R. J.. Pats nuėjo miegoti ir policijai pranešė tik antradienį ar trečiadienį (2019 m. rugsėjo 3 d.) ir parašė pareiškimą. Protokole – pareiškime yra jo parašas. Iš matymo pažino K. Š., bet tai ne buvo jis, o stambesnis vyrukas. Gerai neįsidėmėjo, todėl nuėjo į parduotuvę pas O. Š. pasižiūrėti, kaip atrodo K. Š.. Liudytoja O. Š. sako tiesą.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Irmantas Tumas paaiškino, kad nuobauda - bauda ir įpareigojimas atlyginti žalą paskirta teisėtai ir pagrįstai. Prašo atmesti skundą, mano, jog nukentėjusiojo aiškinimai pakankamai nuoseklūs ir įtikinami, skiriasi tam tikromis detalėmis – protokole-protokole nėra nurodoma, kad R. J. perdavė vienam iš jaunuolių pinigus, kurie asmenybė nenustatyta. Tai nėra esminis prieštaravimas, nes apklausiamas asmuo gali akcentuoti atskiras aplinkybes, juo labiau, kad buvo vartotas alkoholis.

Liudytoja O. Š. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis maždaug prieš mėnesį, apie pietus atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Iki“ parduotuvę centre ir ieškojo K. Š., kuris parduotuvėje kurį laiką dirbo. Ji paklausė, kam jis reikalingas. Nukentėjusysis atsakė, kad pas jį buvo atėjęs K. Š. ir R. J., jis atidaręs duris įleido juos į kambarį, gėrė. K. Š. ieškojo spintos durų, kitame kambaryje R. J. irgi ieškojo spintos ar balkono durų. K. Š. arba R. J. iš vyriškio pavogė 40 EUR. Liudytoja nukentėjusiajam pasakė, kad K. Š. jau nebedirba. Tuo pokalbis ir baigėsi. Ji po to paskambino pažįstamai R. J. ir pasakė, kad tas vyriškis ieškojo K. Š..

Liudytojas K. Š. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis jį neteisėtai apkaltino pavogus 40 EUR. Jis tą vakarą buvo grįžęs namo. Krikšto motina R. J. buvo pas kaimynę J. J., jis paprašytas atnešė parūkyti ir nuėjo miegoti toliau. Jis atsikėlė į darbą ir išėjo. Paskambino draugė O. Š. ir pasakė, kad atėjęs į parduotuvę vyras jį (K. Š.) apkaltino vagyste. Pas nukentėjusįjį yra buvęs, bet seniai, kažkur vasaros pradžioje. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), ne su R. J., bet ten būna, kai eina į mokyklą. Buvo sutikęs nukentėjusįjį gyvenamojoje laiptinėje, liudytojas užkalbino, nes buvo apkaltintas, nukentėjusysis sakė, kad dėl 40 EUR vagystės išsiaiškins teisme.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 str.).

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad R. J. atsakinga už 108 str. 1 d. nusižengimą (b.l. 4, 6), tačiau šis straipsnis apskritai dalių neturi, todėl šios grafos netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida ir protokolas bei nutarimas šioje dalyje turėjo būti patikslinti nurodant, kad R. J. padarė (institucijos pareigūnių nuomone) nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 108 str. (Lietuvos Respublikos ANK 635 str. 3 d.). Vis dėlto įvertintina ir ta aplinkybė, kad nuo inkriminuojamo nusižengimo - 2019 m. rugpjūčio 31 d. – praėjo jau pustrečio mėnesio ir asmuo vis dar yra nežinioje dėl savo padėties. Todėl, teismo nuomone, vadovaujantis kertiniais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ANK 567 str.), yra pagrindas teismui priimti procesinį sprendimą nepabloginant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir baigiant skundo nagrinėjimą iš esmės. Juo labiau, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde, tiek Institucija atsiliepime į pareiškimą nurodo būtent Lietuvos Respublikos ANK 108 str. nusižengimo (ne)padarymą.

Lietuvos Respublikos ANK 108 str. nustato, kad vagystė, <...>, kai pagrobto, <...>, turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nutarė pakeisti šį nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija, patvirtindama bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 EUR (1 p.) ir nustatydama, kad šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. (2 p.). Taigi nukentėjusiajam (jo nuomone) padaryta turtinė žala sudaro 0,8 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (40 EUR : 50 = 0,8 BBND) ir neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl administracinė atsakomybė būtų galima, jei padaryta veika turėtų administracinio nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos ANK 5 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

R. J. 2019-09-09 rašytiniame paaiškinime nurodo, kad dėl vagystės neprisipažįsta. 2019 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo nuėjusi pas kaimyną A., kurio pavardės nežino. Šeštadienį ji alkoholį vartojo su J. J. ir kitais draugais. Ji iš pažįstamų sužinojo, kad yra kaltinama pavogusi 40 EUR iš A. Ji pinigų nevogė ir pas jį nebuvo, su juo net nebendrauja. Kiek žino, A. ir pats geria po kelias savaites (b.l. 18).

Iš 2019-09-04 protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėjas A. Z. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 21⁰⁰ val., buvo savo bute, kai į svečius atėjo kaimynė R. J. su dviem jaunuoliais, kurių jis nežino. Jie paklausė, ar jis (A. Z.) neturi išgerti. Kadangi jis pažinojo R. J., todėl pasakė, kad turi ir pakvietė juos užeiti. Jie išgėrė apie 1 l alaus. Begeriant R. J. nuėjo į tualetą, iš ten išėjusi nuėjo į kitą kambarį, o jis (A. Z.) nuėjo pasižiūrėti, kur ji nuėjo. Jis nuėjo iš paskos, tai ji paklausė, kur yra balkono durys. Taip pat jis matė, kai ji buvo atidariusi spintos duris. Tą patį vakarą jis pamatė, kad iš spintos jam dingo 40 EUR. Mano, kad pinigus pavogė R. J., kuri prašoma grąžinti pinigus atsakė, kad neėmė. Po to jie dar išgėrė alaus ir R. J. su dviem jaunuoliais išėjo. Prašo įpareigoti R. J. grąžinti jam pavogtus 40 EUR. Ikiteisminio tyrimo nepageidauja (b.l. 8-10).

Iš 2019-09-04 įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą matyti, kad pareiškėjas A. Z. pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. Su įspėjimu supažindino vyresnioji tyrėja E. R. (b.l. 11).

2019-09-04 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole nurodyta, kad A. Z. pasirašytinai išaiškintos teisės ir pareigos. Teises ir pareigas išaiškino vyresnioji tyrėja E. R. (b.l. 12-13).

Iš 2019-09-04 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad A. Z. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 21⁰⁰ val., buvo savo bute, kai į svečius atėjo kaimynė R. J. su dviem jaunuoliais, kurių jis nežino. Jie paklausė, ar jis (A. Z.) neturi išgerti. Kadangi jis pažinojo R. J., todėl pasakė, kad turi ir pakvietė juos užeiti. Jie išgėrė apie 1 l alaus. Begeriant R. J. nuėjo į tualetą, iš ten išėjusi nuėjo į kitą kambarį, o jis (A. Z.) nuėjo pasižiūrėti, kur ji nuėjo. Jis nuėjo iš paskos, tai ji paklausė, kur yra balkono durys, tačiau prieš tai jis matė, kaip ji buvo atidariusi spintos duris. Jis jos paklausė, ko ji ieško spintoje, ji atsakė, kad ieško balkono durų. Tą patį vakarą jis pamatė, kad iš spintos jam dingo 40 EUR – dvi kupiūros po 10 EUR ir viena 20 EUR kupiūra, kurie buvo padėti lentynoje. Mano, kad pinigus pavogė R. J., kuri prašoma grąžinti pinigus atsakė, kad pinigų neėmė. Jis nematė, kad ji turėtų rankoje pinigus, tik ją įtaria. Po to jie nuėjo į virtuvę ir dar išgėrė alaus. Po kurio laiko R. J. su jaunuoliais išėjo. Tą patį vakarą į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad pareigūnai nedirba. Dėl dingusių pinigų įtaria R. J., su kuria prašo pakalbėti ir įpareigoti R. J. grąžinti jam pavogtus 40 EUR. Ikiteisminio tyrimo nepageidauja (b.l. 15).

Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja E. R. 2019-09-09 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad papildomai bendravo su A. Z., nes R. J. teigė, kad ji nebuvo jo bute, su juo negėrė ir pinigų nevogė. A. Z. telefonu teigė, kad R. J. meluoja, kad moteris buvo bute, su juo gėrė alų, nuėjusi į kitą kambarį buvo atidariusi spintos duris, iš kurios dingo 40 EUR. Neblaivi R. J. buvo atėjusi su dviem išgėrusiais vaikinais. Pareiškėjas savo pareiškime nurodytų aplinkybių nekeitė ir nurodė, kad 40 EUR pavogė R. J. (b.l. 19). Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinimas R. J. nepasitvirtino.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybinės prievartos naudojimą, <...> (Lietuvos Respublikos ANK 563 str.). Pagal šį kodeksą, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala <…>. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...> (Lietuvos Respublikos ANK 567 str.).

Byloje vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas R. J. – tai nukentėjusiojo 2019-09-04 protokolas – pareiškimas (b.l. 8-10) ir 2019-09-04 liudytojo apklausos protokolas (b.l. 15). Tuo tarpu 2019-09-09 policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas surašytas bendraujant su A. Z. telefonu (b.l. 19), taigi irgi pagal nukentėjusiojo parodymus. Iš visų šių parodymų matyti, kad nukentėjusysis administracinio nusižengimo teisenos metu ir duodamas parodymus teisme nebuvo nuoseklus: iš pradžių policijos pareigūnei jis teigė, kad matė, kai R. J. buvo atidariusi spintos duris. Tą patį vakarą jis pamatė, kad iš spintos jam dingo 40 EUR. Mano, kad pinigus pavogė R. J., kuri prašoma grąžinti pinigus atsakė, kad pinigų neėmė. Po to jie dar išgėrė alaus ir R. J. su jaunuoliais išėjo (b.l. 8-10), apklausiamas liudytoju nurodė, kad ji paklausė, kur yra balkono durys, tačiau prieš tai jis matė, kaip ji buvo atidariusi spintos duris. Jis jos paklausė, ko ji ieško spintoje, ji atsakė, kad ieško balkono durų. Mano, kad pinigus – 40 EUR pavogė R. J., kuri prašoma grąžinti pinigus atsakė, kad pinigų neėmė. Jis nematė, kad ji turėtų rankoje pinigus, tik ją įtaria (b.l. 15). Teisme A. Z. tvirtino, kad tą dieną buvo išgėręs porą stiklinių alaus, pinigus pavogė R. J., kuri stovėjo prie spintos, atsidariusi kraustė, iš ten paėmė ir vyriškiui perdavė pinigus. Arčiau prie durų sėdėjęs vyriškis tuoj prie jos prisistatė ir stovėjo užpakalyje, pagal jos nugarą „trynėsi“, turbūt ji jam perdavė pinigus. Nuėjo į virtuvę su R. J. ir aiškinosi. Tas vyriškis „nėrė“ iš buto, o ji – iš paskos. Pats nuėjo miegoti ir policijai pranešė tik antradienį ar trečiadienį (2019 m. rugsėjo 3 d.) ir parašė pareiškimą. Liudytojos O. Š. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis jos darbo vietoje - parduotuvėje ieškojo K. Š. ir teigė, kad pas jį atėjęs K. Š. ieškojo spintos durų, kitame kambaryje R. J. irgi ieškojo spintos ar balkono durų. K. Š. arba R. J. iš vyriškio pavogė 40 EUR. Nors nukentėjusysis 2019-10-10 teismo posėdžio metu teigė, kad į parduotuvę ieškoti K. Š. nėjo, tačiau 2019-11-07 posėdyje šiuos parodymus paneigė ir pripažino, kad O. Š. sako tiesą. Be to, A. Z. pripažino, kad su R. J. K. Š. kartu nebuvo atėjęs. Liudytojas K. Š. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju nebendrauja, jis liudytoją neteisėtai apkaltino pinigų vagyste – tai pasakė paskambinusi draugė O. Š.. Pas nukentėjusįjį yra buvęs, bet seniai, kažkur vasaros pradžioje. Taigi liudytojų parodymai vieni kitus patvirtina, o nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, prieštaravimai, priešingai nei nurodo nukentėjusiojo atstovas, yra esminiai, juo labiau, kad nėra nustatyti (nukentėjusiojo nuomone) abu kartu su R. J. atėję asmenys. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis pats pripažįsta, kad tiek dieną, tiek ir vakare (kai, jo nuomone, gėrė su R. J. ir dviem vyrškiais) buvo vartojamas alkoholis. Tuo tarpu R. J. nuo pat proceso pradžios kategoriškai neigė padariusi jai inkriminuojamą nusižengimą. 2019-09-09 rašytiniame paaiškinime ji nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo nuėjusi pas kaimyną A., šeštadienį ji alkoholį vartojo su J. J. ir kitais draugais. Ji pinigų nevogė ir pas jį nebuvo, su juo net nebendrauja. Kiek žino, A. ir pats geria po kelias savaites (b.l. 18). Teismo posėdžiuose ji irgi nuosekliai aiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš kaimo grįžo apie 23 val. ir sutikusi J. J. ten išgėrė alaus, pas A. Z. lankėsi namuose prieš šešis – septynis metus, kai atsikraustė. Nuo to laiko nėra buvusi. Šiais R. J. parodymais nėra pagrindo netikėti, juo labiau, kad protokole – pareiškime ir teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė kitą laiką, kai įvykdyta vagystė – apie 21 val. Posėdžio metu apklausus liudytojus duomenų, kurie patvirtintų R. J. kaltę negauta.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 str. turi būti nustatyta asmens kaltė. Atsižvelgiant į teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Proceso metu teismas išnaudojo visas galimybes įrodymams surinkti, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus, nesurinkus pakankamai R. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, visos abejonės vertintinos jos naudai. Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p. reglamentuoja, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Be to, ateičiai atkreiptinas policijos dėmesys, kad teismui pateiktoje byloje nebuvo R. J. asmens kodo, o tai kiekvienoje byloje turi esminę reikšmę, kadangi reikia identifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jį šaukti į teismo posėdį, užtikrinti jo teises gintis nuo pareikšto kaltinimo ir kt., taip pat pažymos apie asmens baustumą už kelis metus, nes nuo to (kaip ir atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių) priklauso administracinės nuobaudos, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 1-2 d., 4 d., 35-36 str., 577 str. 1-3 d.). Visais šiais veiksmais (neveikimu) pažeisti reikalavimai, numatyti ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui (Lietuvos Respublikos ANK 609 str. 1 d., 618 str. 2 d.).

Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, R. J. skundas tenkintinas - nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. skundą tenkinti.

2019-09-09 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. T. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 str. 1 d. (taip tekste, nors turėjo būti 108 str.) administracine nuobauda - 245 EUR bauda ir įpareigota iki 2019-10-10 atlyginti A. Z. padarytą 40 EUR žalą, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.