Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 285 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2016 m. gegužės 3 d. atliko bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, šiuo ir 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 45 parų areštu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. ir konstatuota, kad 45 parų areštas atliktas;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis 3) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1, 4 dalis bei 64¹ straipsnį paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, šiuo ir 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus – 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas išbūtas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 1 d. terminuotas laisvės atėmimas 1 m., vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėn. Bausmė subendrinta sudedant iš dalies su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 2021 m. rugsėjo 3 d. paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. M. 2023 m. balandžio 6 d. įtariamojo apklausoje nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 10.50 val. buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Buvo ten vienas. Alkoholio skyriuje nuo lentynos paėmė kiek pamena du butelius suktinio, įsidėjo į savo kuprinę, ir pradėjo šalintis iš parduotuvės, ketindamas tą alkoholį pavogti. Lauke jį pradėjo vytis parduotuvės apsaugos darbuotojas. Tuomet kiemuose, tarp namų jis jį pasivijo, jie apsistumdė, ir kiek pamena jis jam vieną kartą sudavė dešine ranką į veido sritį. Apsaugos darbuotojas atsitraukė nuo jo ir jis pabėgo. Alkoholį jis pardavė, pinigus išleido savo reikmėms. Apsaugos darbuotojui sudavė, kadangi norėjo nuo jo pabėgti, specialiai jį sužaloti nenorėjo. Dėl įvykio gailisi. Norėtų atsiprašyti apsaugos darbuotojo (el. b. l. 156-158).

Kaltinamasis D. M. 2023 m. birželio 29 d. apklausos protokole nurodė, nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. 2022 m. gruodžio 6 d. 12-06 apie 10.56 val., buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Norėjo pavogti kažkokių prekių, jį bandė sulaikyti apsaugos darbuotojas, tačiau jie su juo susigrūmė ir jau jiems būnant lauke jis vieną kartą jam sudavė į veidą. Dėl įvykio gailisi. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktu civiliniu ieškiniu 23,02 Eur sumai, pažada jį atlyginti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Tai, kad yra ieškomas jis nežinojo, buvo pametęs savo telefoną, ir negalėjo pažiūrėti savo el. pašto. Žino, kad jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, ne visada ten nueina, nes dirba. Stengsis laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

2022 m. gruodžio 6 d. T. Č. nukentėjusiojo apklausos protokole nurodyta, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir jo postas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tuo metu 2022 gruodžio 6 dieną dirbdamas parduotuvėje bei sėdint savo apsaugos poste, kuris yra netoliese prie parduotuvės išėjimo – įėjimo durų, priešais savitarnos kasas, išgirdo, kaip sucypė prekių apsaugos varteliai. Supratęs, kad kažkas iš parduotuvės išnešė prekes už jas nesumokėjęs, jis pašoko ir pribėgo prie parduotuvės durų ir pamatė, kad iš parduotuvės šalinasi (duomenys neskelbtini) sudėjimo, vyriškos lyties asmuo, kuris buvo su žalsvos spalvos pailga striuke, šviesios spalvos batais, žalsvai – rudos spalvos kelnėmis bei ant pečių užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Minėtas vyras pradėjo bėgti, jis paskui jį. Kartu su juo pradėjo bėgti savitarnos darbuotoja O., pavardės bei kontaktų nežino. Vyras išbėgo pro duris, kurie išeina į (duomenys neskelbtini) pusę, iškart pasuko į dešinę, prabėgo pro arką link automobilio stovėjimo aikštelės. O. pribėgo iki arkos ir grįžo į parduotuvę. Vėliau vyras nubėgo laiptais, kurie yra už stovėjimo aikštelės ir pradėjo bėgti link ten apačioje esančių garažų, jis bėgo paskui jį. Prie pastato, kuris pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ jis jį pačiupo už kojų, o jis jį pargriovė ant žemės, kadangi ten buvo slidu. Krisdamas jis sužalojo dešinės rankos krumplį ir viršutinės dalies plaštaką. Vyras neparkrito, stovėdamas ant kojų vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu jam trenkė į skruostikaulio dalį. Jis pajuto fizinį skausmą ir jį paleido. Sąmonės praradęs nebuvo. Keldamasis nuo žemės matė, kaip vyras pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Prie garažų bei automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pašaliniai žmonės, kurie matė viską. Grįždamas į parduotuvę jis sutiko „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoją A. S., kuriam pasakė, kas įvyko. A. S. paskambino trumpuoju pagalbos numeriu. Jie su A. S. dar apsižvalgė, kur galėjo pabėgti vagis, tačiau niekur jo nepastebėjo. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo, kas įvyko, kartu pradėjo žiūrėti vaizdo įrašus iš vaizdo stebėjimo kamerų parduotuvėje, tačiau atvyko Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir apžiūrėję jį nurodė, kad reikia važiuoti į Žalgirio ligoninę ir padaryti rentgenogramą, kadangi gali būti skilęs skruostikaulis. Todėl nepavyko nustatyti, ką būtent pavogė vagis, kuris nuo jo pabėgo. Jis su Greitąją medicinos pagalba išvyko į Žalgirio kliniką, kur jam padarė rentgenogramą, diagnozavo kairės pusės paakio hematomą, kliniškai – veido sumušimą bei išleido gydytis ambulatoriškai. Medicinos dokumento išrašą – siuntimo kopiją pateikia prie medžiagos. Ką būtent iš parduotuvės pavogė vagis, šiuo metu pasakyti negali, nustatys tik apžiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras. Vagį matė pirmą kartą, jo nepažįsta, tačiau atpažinti galėtų (el. b. l. 20- 23).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 1- ojo Policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. J. 2022 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju R. Z. apie 11.07 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą, kuriame nurodyta, kad ką tik prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoją užpuolė vagis, kuris jam sudavė ir pasišalino. 11.15 val. buvo atvykta į įvykio vietą, kur juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kaip vėliau paaiškėjo T. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad išgirdęs, kaip sucypė prekių apsaugos varteliai prie išėjimo, jis greitai pribėgo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės išėjimo durų ir pamatė, kaip iš parduotuvės šalinasi (duomenys neskelbtini) sudėjimo vyriškos lyties asmuo su pailga, žalios spalvos striuke bei kuprine ant pečių. T. Č. pradėjo vytis vagį, kuris šalinosi per vidinį parduotuvės kiemą, per automobilių stovėjimo aikštelę, nusileido laipteliais ir bėgo link ten esančių garažų. T. Č. vagį pagavo prie pastato, kuris pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“, kur prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu vagis T. Č. pargriovė ant žemės ir vieną kartą kumščiu jam trenkė į kairės pusės skruostikaulį. Jis pajuto fizinį skausmą ir paleido vagį. Vagis pasišalino. Apsaugos darbuotojas grįžo į parduotuvę, kur parduotuvės darbuotojas A. S. paskambino trumpuoju pagalbos Nr. 112 ir iškvietė policiją. T. Č. skruostikaulio dalis buvo patinusi, matėsi kraujosruva, ant dešinės krumplio matėsi kraujas, o ant riešo mėlynė, todėl buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Greitoji medicinos pagalba 0827 apžiūrėjus T. Č. nutarė jį vežti į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Vaizdo įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų parduotuvėje T. Č. nespėjo peržiūrėti, todėl nėra žinoma, ką būtent vagis pavogė iš parduotuvės, bet įtaria, kad alkoholį, nes suveikė prekių apsaugos varteliai. T. Č. buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo jis paskambins, kai tik jį apžiūrės medicinos darbuotojai Žalgirio klinikoje. Pareiškimas negautas (el. b. l. 1-11).

2022 m. gruodžio 6 d. pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. apie 10.56 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas T. Č. bandė sulaikyti galimai apsivogusi vyriškos lyties asmenį, kuris šalinosi iš parduotuvės. Pasivijęs lauke asmenį bandė jį sulaikyti, dėl ko su juo susigrūmė. Susigrūmimo metu vyriškis T. Č. pargriovė ir vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, taip T. Č. sukeldamas fizinį skausmą (el. b. l. 42-46).

2023 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint vaizdo įrašai elektroniu paštu atsiųsti apsaugos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. I. (A. I.). Vaizdo įrašas pavadinimu (ch09_20221206105229_001.mp4). Atidarius minėtą vaizdo įrašą matomas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio skyrius. Vaizdo įraše laiku 2022 m. gruodžio 6 d. 10.54 val. prie alkoholio prekių lentynų prieina vyriškos lyties asmuo. Asmuo aukšto ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukais, su (duomenys neskelbtini) ūsais ir barzda. Asmuo dėvi žalios spalvos ilgesnę striukę su gobtuvu, mėlynos spalvos sportines kelnes su baltomis juostelėmis šone, pilkos spalvos sportinius batus. Asmuo ant galvos dėvi violetinės spalvos ausines. Taip pat ant nugaros dėvi mėlynos spalvos kuprinę su raudonos ir baltos spalvos ornamentais. Minėtas asmuo priėjęs prie alkoholio lentynų iš viršutinės lentynos paima du alkoholio butelius, juos įsideda į kuprinę ir pasišalina iš vaizdo kamerų stebėjimo lauko. Daugiau reikšmingų objektų tyrimui neužfiksuota.

Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu (ch11_20221206105229.mp4). Atidarius minėtą vaizdo įrašą matomas įėjimas į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ iš vidaus adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše laiku 2022 m. gruodžio 6 d. 10.53 val. į prekybos centrą pro automatines duris įeina minėtas asmuo su striukės gobtuvu ant galvos. Minėtas asmuo kurį laiką pavaikšto prie kasų, prie įėjimo ir užeina į prekių salę. Vaizdo įraše laiku 10.56 val. minėtas asmuo pro įėjimą į prekių salę išeina iš prekių salės, praeina pro automatines duris ir pasišalina į dešinę pusę. Tuo metu vaizdo įraše matoma kaip prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja apsaugos darbuotojui sėdinčiam apsaugos poste parodo ranka į minėtą asmenį, dėl ko apsaugos darbuotojas ir prekybos centro darbuotoja išbėga į lauką paskui minėtą asmenį. Daugiau reikšmingų objektų tyrimui neužfiksuota (el. b. l.63-65).

2022 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas su užfiksuotu asmeniu, įvykdžiusiu nusikalstamą veiką. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad į parduotuvę užėjęs asmuo ir įvykdęs nusikalstamą veiką yra D. M.. Asmuo buvo atpažintas pagal veido bruožus ir kūno sudėjimą. Asmuo nuolat vykdo vagystes iš parduotuvių bei ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus (el. b. l. 74-75).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. Š. 2022 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susisiekta su nukentėjusiuoju T. Č., kuris nurodė, kad nenuvyko atlikti objektų tyrimo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 92-93).

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimuose pripažinti civiliniu ieškovu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 23,02 Eur sumai ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (el. b. l. 101-105).

Vilniaus Apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. Š. 2023 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad dėl įvykdytos vagystės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį D. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Č. konstatuota kairės akies apatinio voko kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku kietu daiktu, tikėtina užduotyje nurodytu būdu, galimai 6 valandų bėgyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą mastą. T. Č. konstatuota kairės akies apatinio voko kraujosruva galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. T. Č. konstatuota kairės akies apatinio voko kraujosruva padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikėtina užduotyje nurodytu būdu – sudavus smūgį (el. b. l. 167-168).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir panašiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M. nurodytu laiku ir vietoje, pasikėsino pagrobti iš parduotuvės prekes, ir kai nukentėjusysis T. Č. bandė jį sulaikyti, išbėgo iš parduotuvės ir grumtynių su nukentėjusiuoju metu vieną kartą ranka sudavė jam į veido sritį, taip padarydamas jam kairės akies apatinio voko kraujosruvą, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, ir fizinio skausmo sukėlimą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino jog nukentėjusiajam T. Č. vieną kartą sudavė į veidą. D. M. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo T. Č. parodymai, tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolų ir jų priedų duomenys. Be to, aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiojo T. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

D. M. sukėlė fizinį skausmą nežymiai sutrikdė sveikatą T. Č. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis vieną kartą ranka sudavė jam į veido sritį, sukėlęs kairės akies apatinio voko kraujosruvą, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. M. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. D. M. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi –areštu ir jo dydžiu.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą kito asmens sveikatai, kuris pasižymėjo fizinio skausmo sukėlimu ir nežymių sveikatos sutrikdymu.

D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. M. nevedęs, teistas (el. b. l. 169-183), baustas administracine tvarka (el. b. l. 186-216), nedirbantis (el. b. l. 184-185). Byloje nėra duomenų apie D. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma, D. M. skirtina 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad D. M. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Šio sprendimo priėmimo metu minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, todėl baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės tarpusavyje nebendrinamos.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

D. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. l. 159-166) – paliktinos nepakeistos iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė panaikintina

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą (e. b. l. 101–105).2023 m. birželio 29 d. D. M. raštu įsipareigojo atlyginti žalą.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį 23,02 Eur sumai. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų D. M. veiksmų – nukentėjusiojo T. Č. sužalojimo, Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą, tai yra 23,02 Eur išlaidų už nukentėjusiojo T. Č. gydymą (el. b. l. 94). Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgyja teisę kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa nukentėjusiajam suteikė 23,02 Eur vertės paslaugas, kurios civiliniam ieškovui nebuvo tinkamai atlygintos. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 23,02 Eur vertės turtinės žalos bei kaltinamojo D. M. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino ir 2023 m. birželio 29 d. raštu įsipareigojo atlyginti žalą. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 23,02 Eur suma priteistina iš kaltinamojo D. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. M. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš D. M. 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už T. Č. gydymą“.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

2. nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970))..

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

4. nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.