Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjams adv. Justinui Jaksebagai, adv. Stasei Jovaišienei, nukentėjusiajai Z. K., nepilnamečio kaltinamojo įstatyminiam atstovui – civiliniam atsakovui J. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi Vilniaus “Vilnios” pagrindinėje mokykloje 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) (čia gyvena tėvas), o jis gyvena (duomenys neskelbtini) neteistas,

E. K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1993-09-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. ,18 str. 147 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., pritaikius LR 1993-06-15 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 str., galutinė bausmė 8 mėn. 8 d. laisvės atėmimo, vad. LR BK 25-1 str. lygtinai, priverstinai įdarbinant; 2) 2000-04-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. , 271 str. 3 d. , 278 str. 1 d. ,42 str. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 3) 2001-05-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m. su ½ d. turto konfiskavimu, pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. , galutinė bausmė 2 m. 10 mėn. 9 d. laisvės atėmimo; 4) 2004-01-22 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 7 mėn., 2007-05-29 paleistas pagal LR BVK 157 str. lygtinai, neatlikęs 1 m. 3 mėn. 10 d. bausmės; 5) 2010-01-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 20 parų arešto, bausmę atliko Lukiškių TI-kalėjime nuo 2010-05-04 iki 2010-05-21, 2010-05-21 paleistas , atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. K. ir T. U., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą: 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), išlaužę Z. K. sodyboje esančio ūkinio pastato durų spyną, pro duris įsibrovė į pastato vidų ir pagrobė svetimą turtą-Z. K. priklausantį karutį – 150 litų vertės. Tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pat metu toje pačioje vietoje , išlaužę Z. K. sodyboje esančio namo durų spyną, pro duris įsibrovė į namo vidų ir pagrobė dujų balioną su dujomis ir reduktoriumi 140 litų vertės, bėginį dviratį 700 litų vertės. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, išlaužę Z. K. sodyboje esančio kito namo durų spyną, pro duris įsibrovė į namo vidų ir pagrobė 4 štangos svarmenis 300 litų vertės, lygintuvą 78 litų vertės, laidą su šakute 5 litų vertės ir 20 metrų laido 50 litų vertės, tuo padarydami Z. K. bendrą 1423 litų turtinę žalą.

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. K. K. ir T. U., veikdami bendrininkų grupėje 2010 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 06.30 val. (duomenys neskelbtini), per išlaužtas duris įsibrovė į Z. K. sodyboje esantį ūkinį pastatą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą- Z. K. priklausantį elektrinį pjūklą – 65 litų vertės, tuo padarydami Z. K. 65 litų turtinę žalą.

Tokiais veiksmais T. U. ir E. K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

E. K. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent tuo pat metu toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su T. U., g. (duomenys neskelbtini), kuris dėl amžiaus nėra šios nusikalstamos veikos subjektu, įsibraudamas į Z. K. priklausančius pastatus, sugadino trijų durų užrakinimo mechanizmus bendros 100 litų vertės ir name buvusį radijo imtuvą 45 litų vertės, tuo padarydamas Z. K. 145 litų turtinę žalą.

Tokiais veiksmais E. K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 3 d.

Kaltinamasis T. U. iš dalies pripažino savo kaltę ir ikiteisminio tyrimo metu , ir teisminio nagrinėjimo metu ir parodė, kad pripažįsta, jog su E. K. K. buvo įsibrovę į nukentėjusiosios pastatus, tačiau nepripažįsta, kad jie pagrobė ir motobloką. Jis nurodė, kad 2010 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, su pažįstamu E. K. K. ir E. K. drauge E. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini)kaimą rinkti metalo. Kitą dieną kaime su E. K. vaikščiodami ieškojo metalo, tačiau daug metalo nerado. Jis E. K. pasakė, kad žino sodybą, priklausančią moteriai, vardu Z. K., kurioje gali būti metalo, sodyboje ji gyvena tik vasarą. Abu su E. K. nusprendė nueiti į tą sodybą. Kaltinamasis paaiškino, kad išeinant pasiėmė metalinį strypą. Atėję į sodybą, su E. K. nuėjo prie ūkinio pastato, kartu išlaužė užrakinimo mechanizmą. Kaltinamasis patikslino, kad spynas jie laužė abu pakaitomis. Įėję į pastato vidų, pamatė, kad yra karutis, dviratis ir elektrinis pjūklas. Iš šio pastato vidaus paėmė karutį ir dviratį, elektrinio pjūklo tada neėmė. Paėmę šiuos daiktus, juos pastatė sodybos kieme ir nuėjo prie sodyboje esančio medinio namo. Priėję prie namo durų, su atsineštu strypu išlaužė užrakinimo mechanizmą, užėjo į namo vidų, ten pamatė dujų balioną, kuris buvo prijungtas prie viryklės. Viduje rastu peiliu nupjovė žarną, balioną su reduktoriumi išsinešė į kiemą, išeidami iš namo, matė gulintį variklį, tačiau jo neėmė. Išsinešę dujų balioną, kartu su E. K. nuėjo prie kito mūrinio namo, atsineštu strypu išlaužė užrakinimo mechanizmą, užėjo į namo vidų, kur rado 4 štangos svarmenis, juos išnešė į lauką prie kitų daiktų. Taip pat iš namo vidaus pavogė laidą su šakute nuo elektrinio radiatoriaus, lygintuvą ir laidą, kuris buvo prijungtas prie elektros kištuko. Visus šiuos daiktus susikrovė į karutį ir, paėmę dviratį, su E. K. grįžo į namus. T. U. paaiškino, kad karutį su daiktais ir dviračiu pastatė kieme už namo. Dujų balioną nunešė į vidų ir prijungė prie viryklės. Reduktorių nusukę paliko prie pagrobtų daiktų. Kaip jungė dujų balioną, niekas nematė. Kaltinamasis paaiškino, kad E. K. kažkam paskambino ir pasakė, kad turi parduoti metalo, po to nuėjo miegoti. Kaltinamasis nurodė, kad anksti ryte kartu su E. K. nuėjo į tą pačią sodybą ir iš ten pavogė buvusį elektrinį pjūklą. Kai mašina atvažiavo metalo, pakrovė metalą, už jį gavo 140 litų, pinigus pasidalino po lygiai. Tą pačią dieną išvažiavo į namus. Kaltinamasis patvirtino, kad jis pasiėmė dviratį, į kuprinę įsidėjęs elektrinį pjūklą ir lygintuvą, nuvažiavo iki stotelės, o E. K. su E. ėjo pėsčiomis. Nuvažiavus į Vilnių, pjūklą padavė E. K. ir su juo išsiskyrė. Jis parodė, kad Vilniuje dviratį kažkas iš jo pavogė, o kur padėjo lygintuvą, neprisimena. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Jis taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajai žalos dar neatlygino.

Kaltinamasis E. K. K. iš dalies prisipažino kaltas ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu ir parodė, kad 2010 m. balandžio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, T. U. jam paskambino ir pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) rinkti metalo. Su sugyventine M. K. ir T. U. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas T. U. dėdę V. U.. Kaltinamasis nurodė, kad jis į šį kaimą atvažiavo pirmą kartą. Kaime T. U. pasiūlė nuvažiuoti į seną apleistą fermą rinkti metalo, bet ten jokio metalo nerado. Tuomet T. U. pasiūlė nuvažiuoti į sodybą, kur yra daug metalo. T. U. pasiėmė metalinį laužtuvą ir rodė kelią, abu priėjo prie sodybos, kurios kieme stovėjo du namai: medinis ir mūrinis, bei ūkiniai pastatai. Kaltinamasis parodė, kad sodybos kieme nuėjo prie rūsio, su laužtuvu nulaužė pakabinamą spyną, atidarius duris ir užėjus į vidų, pamatę juodos spalvos bėginį dviratį, jį paėmė ir išvarė į lauką; matė, kad rūsyje yra elektrinis pjūklas tačiau jo tada neėmė. Tuomet su T. U. nuėjo prie medinio namo, kur ar jis, ar T. U. išlaužė pakabinamą spyną, abu užėjo į namo vidų. Jis nurodė, kad T. U. pasakė, jog reikia paimti dujų balioną ir nuvežti V. U.. Jis patvirtino , kad matė motobloką, bandė jį ištraukti į kiemą, bet dėl didelio svorio nepajėgė, todėl paliko. Daugiau šiame name nieko neradę, nuėjo prie mūrinio namo. Priėję prie durų, kartu su T. U. jas išlaužė ir įėjo į namo vidų, išnešė štangos svarmenis, kurių buvo keturi, matė, kaip T. U. paėmė lygintuvą, atpjovė laidą nuo šildymo radiatoriaus su šakute. Kaltinamasis paaiškino, kad T. U. paėmė nuo namo atpjovęs laidą. Po to jie grįžo į namus ir užkūrė laužą, nudegino laidus. Vėliau jie su T. U. nuėjo į tą pačią sodybą, iš rūsio paėmė karutį, sukrovė į jį kieme prieš tai paliktus svarmenis, iš medinio namo paėmė dujų balioną ir sugrįžo pas V. U. į namus, kur su T. U. dujų balioną nunešė į verandą, o karutį su svarmenimis paliko už V. U. namo. Pasikėlę ryte, kartu su T. U. dviračiu nuvažiavo atgal į tą pačią sodybą ir iš rūsio paėmė elektrinį pjūklą. Kaltinamasis patvirtino, kad grįžę prie namų rado atvažiavusį automobiliu vyriškį, kuriam buvo skambinęs iš vakaro, kad turi parduoti metalo. Visą metalą, kurį pavogė iš sodybos, ir kitą surinktą metalą pardavė vyriškiui už 140 litų. Pinigus pasidalino su T. U. po 70 litų. Kaltinamasis nurodė, kad lygintuvą T. U. pardavė, tačiau kam ir už kiek, nežino. Elektrinį pjūklą iš jo kažkas pavogė. Kaltinamasis paaiškino, kad jis kaltę pripažįsta iš dalies, nes nepripažįsta motobloko variklio vagystės, o taip pat nepripažįsta, kad jis sugadino radijo imtuvą. Jis patvirtino, kad žalos nukentėjusiajai neatlygino, nes neturėjo finansinių galimybių.

Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad 2010-04-27 iš kaimynų sužinojo, jog apvogta jos sodyba (duomenys neskelbtini), todėl 2010-04-29 atvyko į sodybą. Apžiūrėjus pamatė, kad iš sodyboje esančio medinio namo, išlaužus durų spyną, buvo pavogtas pilnas dujų balionas su reduktoriumi, mažai naudotas 7 bėgių vyriškas dviratis tamsiai mėlynos spalvos, taip pat iš šio namo buvo išardytas ir pavogtas motobloko variklis, liko tik motobloko rėmas. Toliau apžiūrėjus sodyboje esantį mūrinį namą, pastebėjo, kad įsibrauta per duris, iš jo vidaus pagrobta 4 vnt. štangos svarmenų, lygintuvas, elektros laidas su šakute nuo elektrinio šildytuvo. Taip pat pastebėjo, kad yra sulaužytas radijas, likęs tik korpusas, viskas iš vidaus buvo išimta. Nukentėjusioji nurodė, kad nuo mūrinio namo buvo pavogtas elektros laidas apie 20 metrų, kuris buvo nuvestas iki medinio namo. Iš ūkinio pastato buvo pavogti elektrinis pjūklas ir vienaratis karutis. Įsilaužiant į medinį namą, ūkinį pastatą ir mūrinį namą buvo sugadinti užraktai, kuriuos įvertino 100 litų, kadangi reikėjo juos pakeisti. Viso šio nusikaltimo metu patyrė 2033 litų turtinę žalą. Kadangi iš policijos pareigūnų atgavo dujų balioną be reduktoriaus ir dujų, todėl dujų reduktorių įvertino 15 litų vertės, ir dujas 60 litų vertės, ieškinį reiškia 1968 litų sumai. Ji nurodė, kad žalos neatlygino kaltinamieji ir iki teisiamojo posėdžio, todėl reikalauja, ją atlyginti.

Liudytoja M. K. parodė, kad 2010 m. balandžio mėn. pabaigoje sugyventinis E. K. K. pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas T. U.. Kaime rado T. U. dėdę V. U., buvo ir T. U. tėvas. Būnant kaime, T. U. ir E. K. buvo išėję, tačiau kur, nesakė. Jie sugrįžo po dviejų su puse valandos, bet nesakė, kur buvo ir ką veikė. Vakare apie 21 val. vėl išėjo ir po kurio laiko sugrįžo. Ryte matė, kaip T. U. ir E. K. jungė dujų balioną prie viryklės, tačiau ji nežinojo, kad dujų balionas buvo pavogtas. Lauke pamatė prie namo sudėtą metalą, tačiau niekas jai neaiškino, iš kur metalas. Vėliau atvažiavo vyriškis ir paėmė tą metalą, matė, kaip T. U. ir E. K. dalinosi pinigus, tačiau kiek buvo pinigų, nežino. Apie tai, kad T. U. ir E. K. pardavė vogtą metalą, ji sužinojo tik tada , kaip E. K. sulaikė policija.

Nepilnamečio kaltinamojo įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas J. U. parodė, kad T. U. yra jo sūnus. Nuo mažens T. U. augina vienas. Sūnus mokosi neblogai, namuose padeda dirbti namų ruošos darbus, paklusnus. Iš policijos sužinojo, kad T. U. įtariamas padaręs vagystę. Būdamas kaime, kieme matė metalą, tačiau nežinojo, iš kur T. U. su draugu buvo jį surinkę. Prie dujinės matė dujų balioną, bet iš kur jis, taip pat nežinojo, nes namuose visada būdavo balionas. Kad balionas ir metalas vogti, nežinojo. J. U. paaiškino, kad pripažįsta nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tačiau žalos dar neatlygino, nes neturi galimybių, tačiau pripažįsta, kad ją atlyginti reikės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę patvirtina nukentėjusiosios pareiškimas-protokolas policijai (b.l.4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kai buvo apžiūrėta Z. K. sodyba (duomenys neskelbtini) , kur iš namų ir ūkinių pastatų įvykdytos vagystės ( b. l. 5-8,9-16).

Daiktų pateikimo protokolu, kai V. U. pateikė dujų balioną ( b. l. 35) ir dujų baliono apžiūros protokolu ( b. l. 36, 37). Dujų balionas buvo grąžintas nukentėjusiajai (b.l.39).

T. U. atviru prisipažinimu (b.l.41).

Įtariamojo T. U. parodymo patikrinimo vietoje protokolu , kai jis parodė Z. K. sodybą, kur iš pastatų įvykdė vagystes ( b. l. 48-49. 50-53).

Specialisto išvadomis Nr. 52-16-IS1-90 ir Nr. 52-16-IS1-344 , kur nurodyta, kad piršto pėdsakas, paimtas 2010-04-29 įvykio vietos apžiūros metu iš mūrinio namo , esančio (duomenys neskelbtini) , asmens identifikavimui tinkamas ir paliktas T. U. kairės rankos nykščiu ( b. l. 64, 69-73).

Įtariamojo E. K. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai jis parodė (duomenys neskelbtini). sodybą ir pastatus, iš kurių padarė vagystes su T. U. ( b. l.97-98. 99-101).

Akistatos tarp E. K. K. ir T. U. protokolu, kai abu įtariamieji patvirtino, kad apvogti sodybą sugalvojo abu, T. U. niekas nevertė ir jam negrasino ( b. l. 102).

Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika teisingai yra kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2d. , nes jiems susitarus ir veikiant kartu, įsibraunant į pastatus, jie iš vidaus pagrobė svetimą turtą. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog kaltinamieji pavogė ir nukentėjusiosios motobloką. Jie paaiškino , kad bandė tą dėžę ištempti į lauką, tačiau to padaryti nepajėgė, todėl jį paliko. Todėl motobloko vagystė iš kaltinimo pašalintina. Teismas kaltinamųjų veikas – vagystes – kvalifikuoja kaip vieną tęstinį nusikaltimą. BK 63str. 10d. nurodoma, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame kodekse tęstinės nusikalstamos veikos turinys detaliau neaprašytas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas , vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio ir t.t.), - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-18 nutartis, baudž. Byla Nr. 2K-P-412/2007. Nagrinėjamu atveju E. K. K. ir T. U. grobė turtą iš to paties šaltinio, analogišku būdu, analogiškom aplinkybėm, per labai trumpą laiką, veikdami vieninga tyčia – vogti metalą ir kitus daiktus ir pasipelnyti. Jų veiksmai laiko atžvilgiu yra pakankamai artimi, išsidėstę dviejų dienų (vakare ir anksti ryte) eigoje. Visi veiksmai, vertinant atskirai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. objektyviuosius požymius.

Kaltinamojo E. K. K. veika teisingai kvalifikuota ir pagal LR BK 187 str.3d. , kadangi įsibraunant į namus buvo sugadintos namų ir kitų pastatų spynos už 100 Lt., o taip pat buvo sugadintas radijo imtuvas, nes iš vidaus viskas buvo paimta, paliktas tik jo korpusas. Nors kaltinamasis E. K. K. neigia šioje dalyje savo kaltę, tačiau teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta įrodymų, kad kaltinamieji radijo imtuvą lietė ir sugadino, nes būtent ant jo ir buvo surastas identifikavimui tinkamas T. U. piršto antspaudas.

E. K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis E. K. K. teisiamas šeštą kartą, jo padarytos nusikalstamos veikos yra baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4d., 12 str.). Jis baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 177 str.(b.l.113). Paskutinį kartą kaltinamasis buvo nuteistas 2010-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK178 str. 1d areštu 20 parų, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje. E. K. K. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, todėl jis yra recidyvistas LR BK 27 str. 1d. prasme. LR BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas laiko, kad kaltinamasis nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų, daro naujas nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes kitokios bausmės nebūtų veiksmingos ir nepasieks siekiamo perauklėjimo tikslo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas laiko, kad kaltinamajam paskirtina kardomoji priemonė pakeistina į suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo byloje, nes kaltinamasis suvokdamas savo atsakomybę gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, o taip pat ir kitas pagrindas , kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nes jis daro naujus nusikaltimus.

T. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis T. U. teisiamas pirmą kartą (b.l.81), jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis (LR BK 11 str. 4d.). J. U. šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-05 įsakymu, įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l.61). Vilniaus ,,Vilnios“ pagrindinė mokykla charakteristikoje nurodė, kad T. U. motinai I. P. yra apribota motinos valdžia sūnaus T. U. atžvilgiu. T. U. savo tėvo neklauso, nėra ryšio tarp tėvo ir sūnaus. Tėvas neturi įtakos jo auklėjimui. Jis dažnai nenakvoja namuose, laiką leidžia su draugais. Nuo 2010-09-01 yra praleidęs labai daug pamokų be pateisinamos priežasties (b.l.59). Nepilnametis kaltinamasis dar yra labai jauno - 15-os metų amžiaus. Skiriant nepilnamečiams bausmes yra siekiama jų perauklėjimo tikslų. Teismas laiko, kad net ir atsižvelgiant į kaltinamojo itin jauną amžių, jo gyvenimo patirtį, į jo šeiminę padėtį, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikaltimu nebuvo padaryta didelė žala, tačiau kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomas LR BK 93 str. ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas laiko, kad kaltinamasis neturi jokio artimo suaugusio asmens , kuris būtų jam teigiamas autoritetas ir kurio jis klausytų. Kaip jau nurodyta mokinio charakteristikoje tėvo jis visiškai neklauso ir tėvas negali įtakoti sūnaus elgesio. Todėl teismas laiko, kad tokiu atveju nepilnamečiui kaltinamajam turi būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, vadovaujantis LR BK 55 str. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jiems galimybes, padėti nepilnamečiui keisti gyvenimo būdą. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant ir tam tikrus įpareigojimus bei draudimus, kurių laikymasis būtų nuolat kontroliuojamas.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys 1968 Lt dėl žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes ir kaltinamieji, ir civilinis atsakovas ieškinį pripažino ir jo neginčijo. Nors iš kaltinimo ir buvo pašalinta motobloko vagystė, tačiau kaltinamųjų neteisėti veiksmai galėjo būti pagrindas žalai atsirasti, kadangi jie išlaužę duris, po nusikaltimo durų nesutvarkė ir jas paliko tik privertas. Tokiu būdu po jų į nukentėjusiosios namus galėjo įsibrauti bet kas, dėl kaltinamųjų padarytų neteisėtų veiksmų, todėl už padarytą žalą jie atsakingi visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302-308 str.

nusprendė:

T. U. pripažinti padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per visą šį laiką mokytis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant bendrauti su E. K. K..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2d. , ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 187 str.3 d. ir jam paskirti:

-pagal LR BK 178 str. 2d. – laisvės atėmimą vieneriems metams dviems mėnesiams;

-pagal LR BK 187 str. 3d.– areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams dviems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

E. K. K. skirti kardomąją priemonę – suėmimą - ir jį suimti teismo salėje tuoj pat po nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-09-28 iki 2010-09-29 įskaitytinai .

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-02-10.

Priteisti Z. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1968 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) žalos atlyginimo solidariai iš E. K. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir T. U., a.k(duomenys neskelbtini) o nepilnamečiui T. U. neturint pakankamai savarankiškų pajamų, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo – civilinio atsakovo J. U., a.k(duomenys neskelbtini)

Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.