- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-752-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01166-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. T.
- Nukentėjusysis
- N. A.
- Civilinis ieškovas
- N. A.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-752-634/2015
Teisėja Irmutė Kliučinskienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01166-2014-0
2015 m. lapkričio 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei, nuteistajam D. T., nuteistojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės ir nukentėjusiosios N. A. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – 60 parų arešto bausme, ją atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.
D. T. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-10-12 iki 2014-10-13.
Civilinės ieškovės N. A. pareikštas civilinis ieškinys 1158,48 eurų sumai turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas, išaiškinant civilinei ieškovei teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 11 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu ir sveikatos sutrikdymu, tai yra dėl menkavertės priežasties, po N. A. pasakytos replikos D. T. „kada atiduosi pinigus, vagie“, nes kaltinamasis 2014-08-30 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje N. A. dirba pardavėja, pavogė prekes, tyčia, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį N. A. į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje pilvo kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais kaltinamasis D. T. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Taip pat D. T. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, 2014 m. spalio 11 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvirai nuplėšdamas nuo N. A. kaklo, pagrobė svetimą turtą - N. A. priklausančią 1086,07 eurų vertės auksinę grandinėlę ir 72,41 eurų vertės auksinį pakabutį, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. A. 1158,48 Eur turtinę žalą. Tačiau dėl veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., jis išteisintas.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-16 nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. T. išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl atvirosios vagystės) ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį: D. T. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažinti kaltu pagal 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar tęsti darbą, per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. T. pagal BK 178 str. 2 d., rėmėsi kaltinamojo parodymais, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis inkriminuotos vagystės nepadarė. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi teismas neįvertino tai, kad kaltinamojo D. T. parodymai nėra nuoseklūs, taip pat nevertino nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kitų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d.
Pažymėjo, kad kaltinamojo D. T. parodymai nėra nuoseklūs. Pirmą kartą 2014-10-12 apklaustas įtariamuoju jis neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai ir pavogęs grandinėlę (b. 1. 85), 2014-10-13 atvirajame prisipažinime nurodė, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai ir pavogė grandinėlę (b. 1. 87), 2014-10-13 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai į pilvą ir ranka suėmė už kaklo, tuomet ir galėjo nutrūkti grandinėlė (b. 1. 90), 2015-01-16 nurodo, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai į pilvą ir stumtelėjo ranka paliesdamas kaklą, sugriebęs kaklo nebuvo (b. 1. 97). Teisme D. T. aiškino, kad jis atsistūmė nuo savęs nukentėjusiąją paliesdamas kaklą ranka. Prokurorės nuomone, tokie D. T. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs.
Apklausta N. A. paaiškino, kad po suduoto smūgio į pilvą D. T. pakėlė ranką ir ji pagalvojo, kad jis antrą kartą suduos smūgį, bet jis ranka griebdamas už kaklo nutraukė grandinėję ir ji tuoj pat garsiai sušuko, kad jai nutraukė grandinėlę. D. T. apsisuko ir pabėgo. Nukentėjusioji aiškina, kad ji pajautė, kaip grandinėlė nutrūko, iš karto po įvykio sušuko, kad „pavogė“ grandinėlę, šiuos žodžius girdėjo liudytojas V. A., jis šias aplinkybes patvirtino. Tai, kad D. T. pavogė grandinėlę, nukentėjusioji tuoj pat po įvykio pasakė liudytojai A. S., ką ši patvirtino apklausų metu. N. A., V. A., A. S. grandinėlės ieškojo tikėdamiesi ją rasti, nes galvojo, kad D. T., bėgdamas grandinėlę galėjo išmesti ar pamesti. Nukentėjusioji ir liudytojas V. A. paaiškino, kad grandinėlę prieš išeidama iš namų nukentėjusioji tikrai užsisegė, tiksliau ją užsegė žmonai V. A., grandinėlė turėjo dvigubą patikimą užsegimą, grandinėlės nukentėjusioji negalėjo pamesti. Nukentėjusiosios, liudytojų parodymai teisme yra visiškai analogiškai ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, netikėti jais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiosios, liudytojų V. A. ir A. S. parodymai tiek atskirai, tiek visumoje yra nuoseklūs, analogiški, patikimi. Šių proceso dalyvių elgesys, veiksmai, kurie susiję su įvykiu ir iš karto po įvykio, yra logiški, nekelia jokių abejonių, yra paaiškinami ir suprantami. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiosios, liudytojų vykdyta grandinėlės paieška paneigia vagystės faktą, t. y. grandinėlė galėjo būti pamesta. Tačiau proceso dalyvių veiksmai ieškant grandinėlės kaip tik patvirtina aplinkybę, kad grandinėlė, kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir prie nurodytų aplinkybių buvo atvirai pavogta. Vienintelė paaiškinama priežastis ieškoti grandinėlės yra ta, kad D. T. bėgdamas grandinėlę galėjo pamesti ar išmesti, ką ir paaiškino nukentėjusioji N. A..
Nuosprendyje nurodyta, kad nėra užfiksuotas sužalojimas ant nukentėjusios kaklo, kuris, kaip nurodo teismas, privalėjo atsirasti po to, kai buvo nutraukta grandinėlė. Nukentėjusioji paaiškino, kad pas teismo ekspertus ji nuėjo ne iš karto po įvykio, todėl sužalojimas kaklo srityje nebuvo užfiksuotas. Teismas, teigdamas, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios kaklo privalėjo atsirasti, daro niekuo nepagrįstą prielaidą, nes šios aplinkybės nesiaiškino, užduodamas klausimus specialistams, kaip asmenys individualiai reaguoja į patirtus sužalojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tyrimo metu nustatyta, kad įvykis įvyko 2014-10-11, apie 20.00 val., D. T. iš įvykio vietos pabėgo, jis buvo laikinai sulaikytas 2014-10-12, 01 val. 20 min., t. y. po įvykio praėjus daugiau kaip penkioms valandoms, taigi kaltinamajam, pasirūpinti pavogta grandinėle taip, kad jos nerastų pareigūnai, buvo pakankamai laiko. Prokurorės nuomone, išdėstyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. T. neteisėtai, tyčiniais veiksmais užvaldė N. A. grandinėlę.
Dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji N. A. ir jos sutuoktinis liudytojas V. A. paaiškino, kad pavogta grandinėlė buvo pagaminta iš juvelyrams pateikto aukso (namuose turėtų aukso gaminių, kurie buvo nekokybiški, nenešiojami), nurodė pavogtos grandinėlės ilgį, paaiškino, kad tokią pat grandinėlę N. A. turėjo ir ant rankos, tai buvo komplektas, šią grandinėlę nukentėjusioji pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams apžiūrai (b. 1. 30-33). Todėl remiantis šiais duomenimis, VĮ „Lietuvos probacijos rūmai“ pateiktais duomenimis apie vidutinio auksinio 585 prabos gaminio kainą, atlikus paskaičiavimus: išmatavus grandinėlės ant rankos ilgį, žinant grandinėlės ant kaklo ilgį, buvo nustatytas grandinėlės ant kaklo svoris, ir žinant aukso gramo kainą nukentėjusioji paskaičiavo pavogtos grandinėlės vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms daro išvadą, kad nukentėjusiosios N. A. civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji N. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl D. T. išteisinimo pagal BK 178 str. 2 d. ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei pilnai patenkinti jos civilinį ieškinį. Skunde nurodo, kad išteisinamasis teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus objektyvių įrodymų apie kaltinamojo D. T. padarytą nusikalstamą veiką. Teismas, remdamasis išimtinai vien D. T. parodymais, padarė neteisingą išvadą, kad jis inkriminuojamos veikos nepadarė. Nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. Pabrėžė, kad grandinėlės ieškojo tikėdamasi, kad D. T. ją galėjo pamesti. Ši aplinkybė nepaneigia nusikaltimo fakto. Sužalojimas kaklo srityje nebuvo užfiksuotas tik todėl, kad pas med. ekspertus apeliantė kreipėsi ne iš karto po įvykio. Ši aplinkybė taip pat neeliminuoja nusikaltimo. Pas D. T. nebuvo rasta grandinėlė dėl to, kad jis buvo sulaikytas ne iš karto, o praėjus penkioms valandoms. Sprendžia, kad teismas nebuvo objektyvus, neatliko jam nustatytų funkcijų – nevykdė teisingumo.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios N. A. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Apeliacinius skundus pateikę asmenys nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. T. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atvirosios vagystės), o civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus byloje įrodymus bei apeliantų skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. T. dėl atvirosios vagystės, nepagrįstai rėmėsi vien D. T. parodymais, kuriuose jis neigė savo kaltę, vertino juos neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus. Taigi apylinkės teismas netinkamai įvertino tyrimo metu surinktus bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, neįvertino jų visumos, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja įrodyta, kad D. T. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra įrodyta, kad jis 2014-10-11, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvirai, nuplėšdamas nuo N. A. kaklo, pagrobė svetimą turtą – N. A. priklausančią auksinę grandinėlę, 1086,07 eurų vertės, ir auksinį pakabuką, 72,41 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. A. 1158,48 eurų turtinę žalą, taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Nors D. T. dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.
Kaltinamasis D. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis spalio 11 d. vakare, būdamas girtas, kartu su pažįstama I. D. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę. Į parduotuvę užeiti jis nesiruošė, kadangi iš šios parduotuvės yra pavogęs prekių. Liko I. D. laukti lauke. Ten stovint pamatė rūkančią tos parduotuvės pardavėją N. A., kuri pradėjo šaukti „vagie, grąžink pinigus“. Šalia jos stovėjo vyriškis. Siekdamas išvengti su pastarąja moterimi konfliktų, jis paėjėjo atokiau, tačiau nukentėjusioji pribėgo prie jo, griebė už rankos, pradėjo šaukti. Dėl tokio A. elgesio jis sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į pilvą. Jis tik norėjo, kad A. jį paleistų. Po suduoto smūgio N. A. paleido jo ranką. Jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. N. A. stovėdama prieš jį gestikuliavo rankomis, todėl jis norėdamas N. A. pastumti nuo savęs, stumtelėjo paliesdamas jos kaklą. Kai A. atsitraukė, jis parbėgo į namus. Tą patį vakarą atvykę pareigūnai jam pranešė, kad N. A. kreipėsi į policiją dėl auksinės grandinėlės vagystės, neva jis pavogė iš N. A. auksinę grandinėlę su pakabuku. Jis grandinėlės su pakabuku nevogė, net nepastebėjo, kad nukentėjusioji ją būtų segėjusi. Vyriškis, kuris rūkė kartu su N. A., į konfliktą nesikišo, jis stovėjo atokiau. Jis gailisi dėl suduoto smūgio nukentėjusiajai, tačiau nurodo, kad grandinėlės nepavogė, jos pas nukentėjusiąją nematė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes vagystės nukentėjusiosios atžvilgiu nepadarė.
Nukentėjusioji N. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2014-10-11 su sutuoktiniu V. A. linksminosi mieste vykusioje mugėje. Apie 20.00 val. abu atėjo į parduotuvę B. A.“, kurioje ji dirba pardavėja. Prie parduotuvės pamatė kaltinamąjį, kurį pažinojo kaip asmenį, vagiantį prekes iš minėtos parduotuvės. Pamačiusi kaltinamąjį susinervino ir pasakė „vagie, atiduok pinigus“. Po tokių jos žodžių, D. T. atsisuko į ją ir sudavė kumščiu smūgį į pilvą, po suduoto smūgio ji pasilenkė. Atsilenkusi pamatė, kad D. T. pakėlė ranką ir griebė ant kaklo buvusią auksinę grandinėlę su pakabuku, ją ranka nuplėšė ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ji kartu su vyru ir kolege A. S. ieškojo grandinėlės ant žemės, eidami ta kryptimi kur nubėgo D. T., nes tikėjosi, kad kaltinamasis bėgdamas grandinėlę pametė. Kitos dienos rytą grandinėlės ieškojo jos vyras ir kolegė, tačiau nerado. Nutraukta grandinėlė buvo auksinė, apie 50 cm ilgio, apie 15 g svorio, pagaminta pagal individualų užsakymą. Pakabutis buvo liūto formos, auksinis. grandinėlės įsigijimo dokumentų neišsaugojusi, tačiau turi analogišką grandinėlę, skirtą nešioti ant rankos. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji parodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir teisme (t. 1, b. l. 55-59).
Liudytojas V. A. parodė, kad įvykio dieną kartu su žmona dalyvavo mieste vykusioje šventėje. Sutuoktinė eidama į renginį ketino pasipuošti, todėl paprašė padėti užsisegti auksinę grandinėlę, kuri buvo masyvi, turėjo dvigubą užsegimą. Vakare sugalvojo užsukti į parduotuvę, kurioje dirba jo sutuoktinė. Priėjus prie minėtos parduotuvės, už parduotuvės kampo stovėjo vyriškis, kurį pamačiusi žmona pradėjo eiti link jo ir pasakė, kad jis čia neturėtų stovėti. Jie pradžioje kalbėjosi, kas iš tikrųjų tarp jų vyko, gerai nematė, nes jie stovėjo už parduotuvės kampo, viskas vyko labai greitai. Kai žmona riktelėjo, tada jis priėjęs pamatė kaltinamojo ranka padarytą mostą, po kurio kaltinamasis pasileido bėgti. Žmona pasakė, kad dingo grandinėlė, gal kur nors bus nukritusi. Jis žmonai atsakė, kad jeigu kaltinamasis sudavė smūgį, tai ir grandinėlę paėmė. Sutuoktinė nuėjo į parduotuvę, patikrino ar grandinėlės nėra jos drabužiuose. Grįžo kartu su pardavėja A. S., pasišviečiant žibintuvėliais visi trys ieškojo grandinėlės, tačiau jos nerado. Kitą rytą, važiuodamas į darbą, dar bandė ieškoti grandinėlės, tačiau nerado.
Liudytoja I. D. patvirtino, kad kartu su kaltinamuoju nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kaltinamasis į parduotuvę nėjo, liko laukti šalia parduotuvės. Prie parduotuvės stovėjusi moteris, kuri buvo su vyriškiu, pamačiusi kaltinamąjį, pradėjo šaukti „vagie atiduok pinigus“. D. T. pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės, o pardavėja jį nusivijo. Jie abu nuėjo už parduotuvės kampo, todėl nesimatė, kas vyko toliau. Parduotuvėje užtruko apie 5 min. Išėjusi iš parduotuvė, eidama link (duomenys neskelbtini) g., už pastato kampo, pamatė tą pačią moterį su vyru, kurie pasilenkę kažko ieškojo. Paklausus kas nutiko, moteris pasakė, kad ją sumušė ir grandinėlę jai ar nutraukė, ar ji ją pametė.
Liudytoja A. S. parodė, kad 2014-10-11 ji dirbo parduotuvėje „duomenys neskelbtini“. Vakare, į parduotuvę atėjo kolegė N. A. ir jos paprašė duoti žibintuvėlį, pasakė, kad jai nutraukė nuo kaklo grandinėlę. Jai būnant parduotuvėje, negirdėjo jokio triukšmo, konflikto nematė. Išėjus klientams, užrakinusi parduotuvę, išėjo į lauką pažiūrėti kas atsitiko. N. A. su vyru pasišviesdami žibintuvėliu ieškojo grandinėlės. Visi trys ieškojo grandinėlės eidami nuo parduotuvės kampo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Lauke N. A. papasakojo, kad T. jai nuo kaklo nutraukė grandinėlę, ir jeigu bėgdamas ją pametė, ją turėtų rasti. Ji padėjo ieškoti grandinėlės apie 5 min., kadangi reikėjo grįžti į parduotuvę. Kitą dieną, apie 7 val. 30 min., atvykusi į darbą, ji dar kartą praėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link parduotuvės ieškodama N. A. grandinėlės, tačiau jos nerado.
2014-10-11 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusioji N. A. iš karto po įvykio kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą, pranešdama, kad 2014-10-11, apie 20.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pažįstamas jaunuolis sudavė smūgį į pilvą ir, nuplėšęs nuo kaklo auksinę grandinėlę, pabėgo (t. 1, b. l. 1).
2014-10-11 apžiūros protokolu nustatyta, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3-5).
2014-10-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 990/14 (06) patvirtina, kad N. A. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje pilvo kairėje pusėje, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaklo srityje sužalojimų nėra. Daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nėra (t. 1, b. l. 8-9).
2014-10-13 kratos protokolu nustatyta, kad atlikus kratą D. T. gyvenamosiose patalpose pareigūnai grandinėlės su pakabuku nerado (t. 1, b. l. 11-12).
Iš nutarimo laikinai sulaikyti asmenį matyti, kad D. T. buvo sulaikytas 2014-10-12 01 val. 20 min. savo namuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77-79).
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad D. T. jį sulaikant buvo nustatytas 3,03 promilės girtumas (t. 1, b. l. 81).
Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykis įvyko 2014-10-11, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išteisintasis D. T. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog minėtu laiku su nukentėjusiąja N. A. konfliktavo, vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, be to, D. T. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į pilvą, dėl ko pastarajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (t. 1, b. l. 8-9). D. T. teisiamajame posėdyje pripažino, kad stumdamas nuo savęs N. A., palietė jos kaklą, tačiau grandinėlės nenutraukė, jos net nepastebėjo. Šie parodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nuoseklūs, išsamūs bei teisingi, tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria prokurorės skundo motyvams, jog išteisintojo parodymai, juos vertinant viso proceso metu, buvo prieštaringi. Pirmosios apklausos metu D. T. neigė tiek smūgių nukentėjusiajai sudavimo faktą, tiek grandinėlės pagrobimo faktą (t. 1, b. l. 85-86). Kitą dieną po apklausos D. T. pateikė ranka surašytą atvirą prisipažinimą, kuriame teigia nuoširdžiai prisipažįstantis dėl fizinio smurto prieš N. A. panaudojimo, t. y. kumščiu suduoto smūgio į pilvo sritį, bei dėl grandinėlės nutraukimo nuo nukentėjusiosios kaklo (t. 1, b. l. 87). Pirmosios instancijos teismas minėtą prisipažinimą laikė neinformatyviu, nedetalizuojančiu nusikaltimo padarymo aplinkybių, be to, teismui nebuvo aišku kokiomis aplinkybėmis prisipažinimas buvo surašytas, todėl jis laikytas nepatikimu. Pažymėtina, jog po šio prisipažinimo D. T. vėl pakeitė savo parodymus, t. y. kaltę pripažino tik dėl vieno jam inkriminuojamo nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo. Grandinėlės vagystė buvo neigiama, tačiau nuosekliai išdėstyti parodymus D. T. nepavyko. Nuteistasis iškėlė gynybinę versiją, kad grandinėlė galėjo nutrūkti, kai jis nukentėjusiąją suėmė už kaklo (t. 1, b. l. 89-90), tačiau įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, jau aiškino kitaip, t. y. kad už kaklo N. A. sugriebęs nebuvo, jis tik stumtelėjo moterį automatiškai paliesdamas jos kaklą (t. 1, b. l. 97-98). Apibendrinus nuteistojo parodymus, matyti, kad D. T. parodymus iš esmės keitė tris kartus: iš pradžių kaltės nepripažino visiškai, paskui kaltę pripažino visiškai, o galiausiai kaltę pripažino iš dalies. Tai rodo, jog nuteistojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės skundo argumentui, kad liko neįvertinti nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai bei kitų liudytojų parodymai, kurie sutapo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji N. A. nuo pat pirmos apklausos momento tvirtino, kad D. T. atliko du veiksmus: trenkė kumščiu jai į pilvą ir nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę (t. 1, b. l. 45-46). Papildomų apklausų metu nukentėjusioji detalizavo įvykio aplinkybes, tačiau jokių prielaidų į tai, jog grandinėlę galėjo tiesiog pamesti kitoje vietoje ar kitu laiku, nedarė. Ji aiškiai nurodė, kad grandinėlė nuo kaklo buvo nuplėšta itin staigiai, ji nespėjo net sureaguoti, tik pajuto (t. 1, b. l. 47-48). Be to, nusikaltimas buvo įvykdytas spalio pradžioje, tuo metu dar buvo šilta, nukentėjusioji vilkėjo bliuzelę atviru kaklu, grandinėlė nebuvo plonytė, priešingai, ji buvo pakankamai masyvi, todėl kritiškai vertinamas nuteistojo argumentas, kad jis grandinėlės ant N. A. kaklo net nepastebėjo. Jei grandinėlė būtų nutraukta netyčia, įvykio vietoje ji būtų buvusi surasta, kadangi pastebėti ilgą ir gana plačią grandinėlę nėra sunku. Nukentėjusioji vylėsi, jog nuplėštą grandinėlę D. T., pasišalindamas iš įvykio vietos, bus kur nors numetęs, todėl pasitelkusi į pagalbą vyrą V. A. bei kolegę A. S. ieškojo grandinėlės įvykio vietoje bei eidami ta kryptimi, kuria pasišalino nuteistasis. Tai patvirtino abu aukščiau minėti liudytojais apklausti asmenys. Liudytojas V. A. pažymėjo, jog žmona riktelėjo, kad nutraukė grandinėlę, tuomet jis pamatė nubėgantį jaunuolį, jis dar bandė pastarąjį vytis, tačiau nesėkmingai (t. 1, b. l. 67-68). Nors liudytoja A. S. įvykio tiesiogiai nematė, tačiau bendravo su nukentėjusiąja iš karto po įvykio ir ši jai nurodė, kad D. T. nuplėšė jos grandinėlę (t. 1, b. l. 74-75). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į liudytojos I. D. parodymus. Ši moteris kartu su D. T. atvyko į įvykio vietą ir nors pačio konflikto nematė, nes buvo parduotuvės viduje, tačiau jos parodymai ne mažiau reikšmingi. Kai I. D. išėjo iš parduotuvės, D. T. jau buvo pasišalinęs, prie parduotuvės buvusi moteris bei vyras kažko ieškojo. Ji paklausė, kas atsitiko, ir jai buvo paaiškinta, kad moteris buvo sumušta ir nutraukta jos grandinėlė. Kai I. D. grįžo prie D. T. namų, šis jau buvo persirengęs, t. y. vilkėjo kitą džemperį nei prieš einant į parduotuvę (t. 1, b. l. 71-72). Šie parodymai patvirtina kitų liudytojų parodymus, jog iš įvykio vietos D. T. pabėgo, o ne nuėjo, kaip teigė pats tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Be to, nuteistasis tik grįžęs namo iš karto persirengė. Sulaikytas jis buvo 2014-10-12, 01.20 val., t. y. praėjus daugiau nei keturioms valandoms po nusikalstamos veikos įvykdymo, todėl pagrįstai galima teigti, kad jis turėjo pakankamai laiko paslėpti pagrobtą grandinėlę. Tai, kad kratos metu grandinėlė nebuvo rasta (t. 1, b. l. 11-12), neeliminuoja D. T. kaltės fakto.
Visiškai pagrįstas prokurorės skundo teiginys dėl to, jog tiesiogiai neužfiksuotas sužalojimas ant nukentėjusiosios kaklo, negali nulemti D. T. kaltumo ar nekaltumo fakto. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad grandinėlė buvo stipri, turėjo dvigubą užsegimą, todėl privalėjo likti žymės nukentėjusiosios kakle, tačiau tai tėra prielaida, kuria teismas negali grįsti savo išvadų. Kaip nurodė nukentėjusioji, pagrobta grandinėlė yra analogiška, kaip ir turima grandinėlė ant rankos, tai to paties komplekto papuošalas. Iš byloje esančios apyrankės nuotraukos (t. 1, b. l. 33) matyti, kad grandinėlė yra sunerta iš nedidelių žiedelių, todėl traukiant grandinėlę nuo kaklo ji galėjo trūkti nebūtinai per užsegimą. Be to, nukentėjusioji į teismo medicinos ekspertus kreipėsi 2014-10-14, tyrimas pradėtas 14.10 val., t. y. praėjus daugiau nei dviem paroms po įvykio, todėl logiška, kad net jei ir buvo iš karto po incidento koks nors paraudimas ant nukentėjusiosios kaklo, tai praėjus minėtam laikotarpiui, ši žymė ant kaklo jau buvo dingusi.
Pažymėtina ir tai, kad N. A. apie grandinėlės vagystę iš karto pasakė netoliese buvusiems liudytojams, kartu su jais ieškojo tos grandinėlės. Tai paneigia prielaidą, kad nukentėjusioji vėliau galėjo dėl asmeninių paskatų sugalvoti apkaltinti nuteistąjį D. T. ne tik dėl smūgio sudavimo, bet ir dėl vagystės.
Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad D. T. įvykio metu atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausančią grandinėlę. Taigi apylinkės teismas nepagrįstai išvadas dėl asmens nekaltumo grindė tuo, kad D. T. kaltės nepripažino, grandinėlė nesurasta, ant nukentėjusiosios kaklo neužfiksuota jokių sužalojimų, neatsižvelgdamas į nukentėjusiosios bei kitų asmenų, buvusių įvykio vietoje, parodymus.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal nustatytas byloje aplinkybes D. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip atviroji svetimo turto vagystė.
D. T. pripažinus kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios ir kartu civilinės ieškovės pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. N. A. yra pateikusi 1158.48 Eur (4000 Lt) civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 62), kurį sudaro 1086,07 Eur grandinėlės vertė ir 72,41 Eur ant grandinėlės buvusio „Liūto“ ženklo pakabuko vertė. Nukentėjusioji patirtą turtinę žalą apskaičiavo pagal grandinėlės ilgį (apie 50 cm) bei svorį (apie 15 g). Pažymėtina, jog šis paskaičiavimas neprieštarauja VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pateiktai informacijai apie vidutinę auksinio 585 prabos gaminio kainą 2014 metais (t. 1, b. l. 66). Nurodyta turto vertė laikytina realia, žala padaryta dėl nusikalstamų D. T. veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (CK 6.263 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokurorė savo apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl netinkamos bausmės rūšies D. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį parinkimo, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje prašo D. T. dėl viešosios tvarkos pažeidimo nubausti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nors pirmosios instancijos teismas paskyrė 60 parų arešto bausmę. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė nėra aiškiai neteisinga. Skunde nenurodžius jokių motyvų, kodėl turėtų būti keičiama bausmės rūšis bei dydis, paliekama galioti pirmosios instancijos teismo parinkta bausmė pagal BK 284 str. 1 d.
Spręsdama bausmės skyrimo D. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių kategorijai (BK 11 str. 4 d.), yra baigtas, kvalifikuota vagystė įvykdyta tiesiogine tyčia. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau D. T. yra teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo, turi neišnykusį teistumą, ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 120-125). D. T. anksčiau skirtas laisvės apribojimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl šį kartą skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Vertinant tai, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbantis, darbdavio VĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas kaip vykdantis nurodymus ir nepažeidinėjantis darbo drausmės (t. 1, b. l. 131), pritartina prokurorės prašymui bausmės vykdymą atidėti, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nustatant nuteistajam pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam D. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios N. A. apeliacinį skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. T. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - D. T. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 1 d., bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai N. A. padarytą turtinę žalą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš D. T. nukentėjusiajai N. A. priteisti 1158,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.