- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- e1-547-457/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04487-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1998 m. balandžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams su 1/4 turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2001 m. rugsėjo 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 6, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2008 m. gegužės 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
4) 2009 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams ir 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 10 mėnesių;
5) 2009 m. spalio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, 2013 m. vasario 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2024 m. vasario 4 d., apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra, 06.22 val., antru bandymu alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARKB-0090 (patikros sertifikato Nr. 1985765) jam buvo nustatytas 2,58 promilės neblaivumas, transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į pakelės medį bei kelio ženklą „Krypčių rodyklė“.
R. J. padaryta nusikalstama veika yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
R. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:
- R. J. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad jis niekada nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių ir savo vardu registruotų transporto priemonių šiuo metu neturi. 2023 m. gruodžio mėn. grįžo pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), iš Švedijos, kur yra registruotas, ten gyvena ir dirba. 2024 m. vasario 3 d., apie 22.00 val., jis kartu su draugu S. J., taip pat gyvenančiu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas V. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten visi trys per naktį vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, alų. 2024 m. vasario 4 d., gal po 04.00 val., laiko tiksliai nepamena, jis su S. J. nusprendė važiuoti į namus. S. J. jam pasakė, kad jis paskambino savo seseriai, kuri turi atvažiuoti jų parvežti, parvairuodama S. J. automobilį. Jie abu atsisėdo į S. J. automobilį laukti atvažiuojančios sesers. S. J. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, užsisegė diržą, o jis atsisėdo ant priekinės vairuotojo sėdynės, kad būtų lengviau bendrauti su S. J.. Praėjus gal 20 min., sesuo taip ir neatvažiavo, o S. J., sėdėdamas automobilyje, užmigo. Tada jis sugalvojo, kad jam pačiam reikia parvairuoti S. J. automobilį į namus. Automobilio užvedimo raktai buvo užvedimo spynelėje, todėl jis, neatsiklausęs miegančio S. J. dėl leidimo vairuoti jo automobilį, automobilį užvedė ir išvažiavo. Suprato, kad yra neblaivus, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Tik išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), sukant iš kelio (duomenys neskelbtini) į sankryžą su pagrindiniu kelia (duomenys neskelbtini), sankryžoje, norėdamas pasukti į dešinę ir važiuoti link (duomenys neskelbtini), posūkyje automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo tiesiai nuo važiuojamosios kelio dalies. Kiek pamena, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį ir po to trenkėsi į šalia buvusį kelio ženklą, kurį apgadino. Avarijos metu tiek jis, tiek S. J. nesusižalojo. Po avarijos abu su S. J. išlipo iš automobilio nelabai suprasdami, kur randasi. Abu nuėjo pas V. Š. ir paprašė, kad šis paskambintų pagalbos telefonu 112, nes jis su S. J. dėl neblaivumo sunkiai orientavosi aplinkoje. Atvykus pareigūnams, jis iš karto prisipažino, kad, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir sukėlė avariją. Antru bandymu jam buvo nustatytas 2,58 prom. girtumas. Avarijos metu S. J. automobilis buvo stipriai apgadintas, sugadinta buvo visa jo priekinė dalis. Žino, kad draugo automobilis buvo draustas, jog jis techniškai tvarkingas. Nors žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, jog yra neblaivus, vis tiek sėdo už automobilio vairo, nes tuo metu aiškiai nemąstė. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi;
- liudytojo V. Š. parodymais, kad jis R. J. ir S. J. pažįsta dar nuo vaikystės. 2024 m. vasario mėn. pradžioje, vėlai vakare, galėjo būti ir po 22.00 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo R. J. ir S. J.. Jis buvo juos pasikvietęs išgerti alkoholinių gėrimų. Taip pat, dar buvo M. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir jie visi keturi vartojo degtinę. Jam pasirodė, kad R. J. jau atvažiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o S. J. jam atrodė blaivus. Jis pats taip pat jau buvo prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų. Visi tą vakarą ir naktį gėrė degtinę, išgertuves baigė apie 04.00 val. ar 05.00 val. ryto. M. P. pas jį namuose užmigo dar anksčiau, o R. J. ir S. J. išėjo iš jo namų. Jis jų į lauką nelydėjo ir nematė su kuo ir kaip jie iš jo išvažiavo. Taip pat, jis nematė nei su kuo ir kaip pas jį į namus atvažiavo S. J. ir R. J.. R. J. ir S. J., išėjus iš jo namų, jis jau ruošėsi eiti miegoti, gulėjo lovoje, kai už kokių 20 min., gal ir daugiau, S. J. su R. J. vėl atėjo pas jį. R. J. buvo kruvinu veidu ir tada jie jam pasakė, kad R. J., vairuojant S. J. automobilį, jie padarė avariją sankryžoje su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) bei paprašė iškviesti pagalbą. Suprato, kad jie abu buvo taip apsvaigę nuo alkoholio, kad nebesiorientavo aplinkoje ir nesugebėjo patys paskambinti pagalbos telefonu 112. Jis tada iš S. J. telefono paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to, jie visi trys nuėjo į įvykio vietą, jis pamatė, kad avarija įvyko kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje. S. J. priklausantis automobilis „VW Passat“ buvo nuvažiavęs sankryžoje tiesiai nuo kelio, matė apgadintą medį ir kelio ženklą, automobilis atrodė stipriai apgadintas. Ant R. J. matėsi kruvinas veidas, S. J. atrodė nesužalotas. R. J. pasakojo, kad jis, vairuodamas automobilį „VW Passat“, automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Atvykus policijos pareigūnams, jie S. J. ir R. J. nustatė girtumus, po to, jis išėjo į namus. Jis nežinojo, kaip R. J. sėdo už S. J. automobilio vairo, jam girdint, jie tikrai nekalbėjo apie tai, kaip važiuos namo, kas automobilį vairuos, taip pat negirdėjo, kad S. J. savo automobilį būtų leidęs vairuoti R. J., nematė, jog jis jam būtų davęs raktelius.
- liudytojo M. P. parodymais, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šalia jo gyvena V. Š.. Iki š. m. vasario 3 d., jis jau maždaug savaitę laiko vartojo alkoholį. 2024 m. vasario 3 d., jis eilinį kartą buvo pas V. Š. namuose ir su juo vartojo alkoholį, ten ir užmigo. Atsibudęs pamatė, kad pas V. Š. yra R. J. ir S. J.. Jis nematė su kuo jie atvažiavo, taip pat, negali pasakyti kaip ir kada jie iš V. Š. namų išvažiavo, nes pavartojęs alkoholio, jis vėl užmigo. Apie tai, kad R. J. ir S. J. pateko į eismo įvykį, jis sužinojo sekančią dieną, tai yra vasario 4 d.;
- liudytojos A. M. parodymais, kad ji yra S. J. sesuo, gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis gyvena (duomenys neskelbtini). R. J. ji pažįsta nuo vaikystės, nes buvo kaimynai. 2024 m. vasario 4 d., apie 01.00 val., miegojo namuose, kai jai paskambino brolis S. J., pasakė, kad yra išgėręs alkoholio ir klausė, ar ji galėtų parvairuoti jo automobilį ir parvežti jį namus. Ji jam pasakė, kad galės ir su broliu sutarė, kad, kai jis jau norės važiuoti į namus, jai paskambins ir pasakys, kur jai reikia atvažiuoti. Pokalbio metu brolis jai nesakė, kur vartoja alkoholinius gėrimus ir į kokią vietą reikės jai atvažiuoti, tačiau tą naktį brolis S. J. jai daugiau nebeskambino. Tik ryte jai paskambino brolis ir pasakė, kad jo automobilį „VW Passat“ vairavo girtas R. J. ir netoli (duomenys neskelbtini) padarė avariją. Brolis minėjo, kad jis tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, sakė, kad avarijos metu nenukentėjo, bet automobilis buvo stipriai apgadintas, nes atsitrenkė į medį ir į kelio ženklą. S. J. pasakojo jai, kad R. J. jis nedavė vairuoti savo automobilio, sakė, kad jis automobilį vairavo jo neatsiklausęs, nes pats brolis sėdėjo savo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, laukė jos atvažiuojančios ir po to automobilyje jis užmigo, o R. J., jam miegant, išvažiavo jo automobiliu ir padarė avariją. Mano, kad brolis dėl savo girtumo nesuvokė, kad jai taip ir nebuvo perskambinęs;
- liudytojo Henriko Baltulio parodymais, kad yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas. 2024 m. vasario 4 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju Justu Matuzevičiumi, kai apie 05.30 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje, nuvažiavo nuo kelio automobilis „VW Passat“. Atvykus į įvykio vietą, esančią kelyje (duomenys neskelbtini), 2,6 km., įvykio vietoje jų jau laukė trys vyrai, jei gerai pamena, tai buvo pranešėjas V. Š., taip pat S. J. ir R. J.. V. Š. paaiškino, kad pas jį į namus atėjo S. J. su R. J. ir paprašė iškviesti policiją, nes automobiliu sukėlė eismo įvykį. Pastebėjo, kad įvykio vietoje griovyje yra apgadintas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat, buvo apgadintas šalia esantis kelio ženklas „Krypčių rodyklė“. R. J. prisipažino, kad jis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti minėtą transporto priemonę, būdamas neblaivus, jog kartu su juo važiavo automobilio savininkas S. J.. Apie tai, ar S. J. davė naudotis savo automobiliu R. J., ar jis savavališkai jį pasiėmė ir vairavo, nekalbėjo, o jis tuo metu jų apie tai ir neklausė. Bendraujant su R. J., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, vairuotojo paklausus, ar nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis atsakė, kad vartojo prieš 20 minučių. Tada jam alkotesteriu tiek pirmu, tiek antru bandymu buvo nustatyta virš 2 prom. girtumas, tikslių duomenų jau nepamena. R. J. ir kiti vyrai buvo stipriai apgirtę, su jais pasikalbėti, atlikti apklausų ir išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių tuo metu nepavyko. Kiek pamena, R. J. pasakojo, kad važiavo iš draugo (duomenys neskelbtini), sankryžoje nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į kelio ženklą bei į medį. Su juo kartu važiavo ir avarijos metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S. J.. Abu vyrai nukentėję neatrodė, šiek tiek ant R. J. veido matėsi nubrozdinimų, bet jie medikų atsisakė. Vyrai paminėjo, kad po avarijos jie atėjo pas pažįstamą V. Š. paprašyti, kad šis paskambintų pagalbos telefonu 112;
- 2024 m. vasario 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Henriko Baltulio tarnybiniu pranešimu, kuriame jis išdėsto 2024 m. vasario 4 d., apie 05.00 val., Joniškio rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio aplinkybes, kurios yra analogiškos kaip ir liudytojo apklausos protokole;
- 2024 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Joniškio rajone, kelio (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas ir vilkiku į saugojimo aikštelę, esančią Pramonės 23C, Šiauliai, nuvežtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais;
- 2024 m. vasario 4 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0090“ (patikros sertifikato Nr. 1985765) panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, iš kurių matyti, kad 06.05 val., R. J. nustatytas 2,67 prom. girtumas, o 06.22 val., jam nustatytas 2,58 prom. girtumas;
- 2024 m. vasario 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad savininkui S. J. grąžintas saugojimui jam priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);
- 2024 m. vasario 20 d. bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros duomenimis, kuriame užfiksuotas pranešimas apie 2024 m. vasario 4 d. įvykusį eismo įvykį;
- 2024 m. vasario 20 d. kūno kamerų apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad apžiūrėti į įvykį reagavusių pareigūnų kūno kamerų įrašai, fiksuojant įvykio vietą, bendraujant su įvykio vietoje buvusiais asmenimis;
- VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis, iš kurių matyti, kad lengvojo automobilio „VW Passat“ 2.0 TDI DPF, pagaminto 2005 m., kurio variklio darbinis tūris 1968 cm³, kuras – dyzelis, vidutinė rinkos kaina su PVM yra 2480 Eur;
- 2024 m. vasario 22 d. AB „Kelių priežiūra“ informacija apie 2024 m. vasario 4 d. įvykusį eismo įvykį ir dėl eismo įvykio metu padarytos žalos;
- VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. J..
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes R. J. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 prom. girtumas).
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymo sankcijoje yra numatyta arešto bausmė, kaip alternatyvi bausmė.
Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė siūlo kaltinamajam R. J. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 45 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 30 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2024 m. vasario 5 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą priėmimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti lengvojo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2480 Eur.
Kaltinamasis R. J. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę R. J., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokurorės siūloma kaltinamajam skirti arešto bausme ir jos dydžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei tai, kad kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti be kelių transporto priemonės, taigi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo kaltinamasis R. J., atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. J., kuris nedavė sutikimo R. J. naudotis jam priklausančia transporto priemone esant neblaiviam, iš R. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2480 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su vaizdo įrašais, laikoma prie ikiteisminio tyrimo medžiagos viršelio, paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 5 d.;
- turto konfiskavimą, konfiskuojant iš R. J. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2480 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (pirmosios instancijos teismo nuosprendis, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos). Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.
Nuteistieji atvyksta į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 841435502, el. p.: vytaute.budreviciene@siauliuti.lt) – pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Telšių apskrityse esantys teismai.
Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.
R. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną su vaizdo įrašais, laikomą prie ikiteisminio tyrimo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.