Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-168-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-27
Bylos Nr.
1A-694-168-2009
Teisminio proceso Nr.
1-46-1-00391-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.)
Nukentėjusysis
J. L. Č., L. J. Č.
Civilinis atsakovas
UAB „BTA draudimas“
Kaltinamasis
D. Š., UAB ,,BTA draudimas“
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Baudž. Byla Nr. A-694-168/2009
Teisminio proceso Nr.1-46-1-00391-2008-5 Procesinio sprendimo kategorija
(S)2.4.6.; 2.4.6.3.4.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. lapkričio 27 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, nukentėjusiajai J. L. Č., apelianto - civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovei V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. (nesunkus L. F. sveikatos sutrikdymas), LR BK 281 str. 1 d. (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas), ir nubaustas pagal LR BK 138 str. 1 d. (nesunkus L. F. sveikatos sutrikdymas) vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 281 str. 1 d. (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas) vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtosios bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas D. Š. atliktas bausmės laikas pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2009-03-12 iki 2009-09-07 įskaitytinai. Priteista nukentėjusiajai L. J. Č.: 1000 Lt turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo D. Š. ir UAB ,,BTA draudimas“ subsidiariai ir iš kaltinamojo D. Š. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 20 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į L. F. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prievarta, tempdamas nukentėjusiąją už rankos bei suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, ištempė ją iš buto, lauke prievarta įsodino į automobilį M. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė prie Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių kapinių, automobilyje sudavė keletą smūgių ranka į veidą ir į galvą, nugabeno prie degalinės „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, automobilyje sudavė smūgį į galvą, po to nuvežė prie minėtos degalinės garažų ir automobilyje sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, automobilyje sudavė L. F. smūgius rankomis, po ko nukentėjusiąją nugabeno prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, namo, išsitempė ją iš automobilio, sudavė smūgius metaliniu strypu į kojas, po to nuvežė nukentėjusiąją prie Panevėžio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ištempęs iš automobilio, spardė į įvairias kūno vietas, sudavė smūgius metaliniu strypu į kojas ir į galvą, automobilyje metaline grandinėle sudavė keletą kartų į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais, suduodamas į įvairias kūno sritis ne mažiau dvidešimt keturis smūgius, padarė L. F. galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairiojo antrojo delnikaulio sulaužymą, poodines kraujosruvas kairiame antakyje, vokų, skruostų srityse, pakaušio kairėje, kairiame ausies kaušelyje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje šlaunyje ir blauzdoje, tai sukėlė L. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. Š. nuteistas ir už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 2 d., apie 10 val. 48 min., Ramygalos gatvėje, ties namu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 37, 38, 123, 133, 145.4, punktų reikalavimus-nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršydamas leistiną greitį, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiųjų perėjoje ėjusios pėsčiosios, nors antroje eismo juostoje, prieš pėsčiųjų perėją, sustojo lengvasis automobilis ROVER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. Š., bei, vengdamas atsitrenkimo į sustojusį automobilį, atliko lenkimo manevrą-išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą pusę, kirsdamas dvigubas ištisines ženklinimo linijas, ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusią pėsčiąją L. J. Č.. Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios L. J. Č. sveikata.

UAB „BTA draudimas“ skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-08 nuosprendį jo dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo subsidiariai iš D. Š. ir UAB „BTA draudimas“, prašo panaikinti nuosprendį draudimo atžvilgiu, priimti naują nuosprendį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo teiginys, kad nukentėjusiajai J. Č. 2009-03-05 buvo pervesta 497,01 Lt dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti ir maksimali -3452,80 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, t.y. viso 3949,81 Lt absoliučiai neatitinka tikrovės, kadangi draudimo bendrovė iš viso yra išmokėjusi 1476 Lt turtinei ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, t.y. viso 4928,31 Lt. Teismas priteisdamas nukentėjusiajai atlyginti 1000 Lt turtinę žalą visiškai nekonkretizavo, kas šią turtinę žalą sudaro. Nukentėjusioji prašė priteisti 600 Lt ją slaugiusioms moterims bei 400 Lt už įsigytus medikamentus, todėl darytina išvada, kad būtent šią sumą teismas ir priteisė, tačiau tai padarė nesant jokių tokias nukentėjusiosios išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Nukentėjusioji L. J. Č. nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir nurodo, kad draudimo bendrovė jai atlygino 3452 Lt neturtinės žalos ir 1475,50 turtinės žalos. Teigia, kad už nepataisomai sugadintus akinius, kainavusius 300 Lt, jai visai nebuvo atlyginta ir tik dalinai užmokėta už vaistus, kurių įsigijimo patvirtinimui draudimui buvo pristačiusi čekius. Tai vaistai be kurių po autoįvykio negalėjo apsieiti dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų ir dėl to atsiradusių sveikatos problemų. Nurodo, kad teko pirkti ir daugiau vaistų, dalis jų - pigesni ir efektyvesni rusiški vaistai, tačiau prekiaujantys jais neišduoda kasos čekių. Dėl laiku nenustatytų sužalojimų turėjo kentėti skausmus, dėl to negalėjo apsieiti be pagalbos, davė žodį sumokėti ją slaugiusioms dviems moterims po 300 Lt. Nukentėjusioji atsiliepime išdėsto gydymo ir sužalojimų diagnozavimų eigą bei nurodo, kad dalies išlaidų neprašo priteisti (už išlaidas palydovams jai gydimosi tikslais vykstant į Kauną, dukrai- už jos slaugą ir pan.).

D. Š. nuosprendžio ir jo dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo neskundžia.

Civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovė V. V. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Gynėja advokatė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji teismo posėdyje prašo skundą atmesti.

Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo, paliekant nukentėjusiajai atlyginti tik 400 Lt dydžio turtinę žalą.

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nuosprendis dalyje, kurioje nukentėjusiajai L. J. Č. priteista 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo D. Š. ir civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ subsidiariai keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

LR CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padariusiam asmeniui (draudėjui) ir draudikui. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad transporto priemonė, kurią vairavo nuteistasis D. Š. buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutartis buvo sudaryta pagal įprastines sąlygas, todėl už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Draudžiamasis įvykis įvyko 2008-11-02, galiojant minėto įstatymo 2007 m. gegužės 17 d. redakcijai. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numatyta draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą šiomis sumomis: 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, UAB „BTA draudimas“, sudaręs su D. Š. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „BTA draudimas“ paskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajai L. J. Č. 3452,80 Lt (1000 EUR) neturtinės žalos ir 1475,51 Lt turtinės žalos, kurią sudarė išmokos už sveikatos sutrikdymą atitinkančių vaistų įsigijimą, už transportavimo išlaidas, už pašto paslaugas, už įvykio metu sugadintą rankinę, už įvykio metu sugadintus nukentėjusiosios dėvėtus drabužius, už pakaitinius akinius, už masažus bei kitas rekomenduojamas procedūras (T. 2, b. l. 181-186, 221). Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatė, kad nukentėjusiajai L. J. Č. subsidiariai iš D. Š. ir UAB „BTA draudimas” dar turi būti atlyginta 1000 Lt turtinės žalos. Tokio dydžio padarytą turtinę žalą nukentėjusioji L. J. Č. grindžia pažadėjimu sumokėti ją slaugiusioms dviems moterims po 300 Lt, viso – 600 Lt ir išlaidomis už vaistus, už kuriuos draudimui buvo pristačiusi čekius, tačiau draudimas 400 Lt sumoje už juos neatlygino. Su papildomai priteistu turtinės žalos atlyginimu draudimas nesutinka motyvuodamas tuo, kad teismas visiškai nekonkretizavo, kas šią turtinę žalą sudaro ir priteisė ją atlyginti nesant jokių tokias nukentėjusiosios išlaidas patvirtinančių dokumentų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas visai nenurodė priteisiamos 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. J. Č. motyvų, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde išdėstytais argumentais dėl netinkamai išspręstos civilinio ieškinio dalies turtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Patyręs žalą asmuo turi pateikti duomenis, patvirtinančius turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji L. J. Č. parodė, kad po eismo įvykio ją slaugiusioms dviems moterims yra pažadėjusi sumokėti po 300 Lt, viso – 600 Lt, tačiau šios pinigų sumos nėra sumokėjusi, neturi jokių tokį susitarimą patvirtinančių dokumentų. Kadangi nukentėjusioji realiai nepatyrė nuostolių 600 Lt sumoje, o planuojamos, nors galimai ir reikalingos išlaidos negali būti pripažintos turtine žala, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino civilinį ieškinį toje dalyje. Nukentėjusioji L. J. Č. taip pat parodė, kad patyrė 400 Lt sumoje žalą už likusius neapmokėtus medikamentus, kurių čekius buvo pateikusi draudimo kompanijai. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui pateikė minėtų čekių kopijas. Draudimo bendrovės atstovė patvirtino, kad nukentėjusiajai už medikamentus jau yra atlyginta 446 Lt. Nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teismui pateikti čekiai už vaistus taip pat buvo pateikti draudimo bendrovei ir įvertinti draudimo bendrovės gydytojos – ekspertės, tačiau už juos nukentėjusiajai nebuvo apmokėta, nes konstatuota, kad jie nėra susiję su nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, o galimai susiję su gydymu ankstesnių, iki eismo įvykio diagnozuotų ligų. Tai vaistai skirti akims, širdžiai ir kraujagyslėms stiprinti, vaistai virškinimo gerinimui ir kt. Kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas dešinio šeivikaulio galvutės įskilimas, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, dešinio ir kairio klubų srityse, dešinėje ir kairėje šlaunyse, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimas kairiajame skruoste - nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ekspertizės aktai Nr. EG 1683/08 (05), EG 1683a/08 (05) (T. 1, b. l. 122, 128). Nukentėjusioji parodė, kad iki įvykio nesirgo jokiomis ligomis, tik turėjo problemų su akimis, serga glaukoma. Tačiau iš ekspertizės akto Nr. EG 1683b/08/09(05) matyti, kad nukentėjusiajai papildomai dar buvo nustatytas nešviežias L1 slankstelio kompresinis lūžimas - stuburo lūžimas. Konstatuota, kad senas suspaustinis juosmeninės dalies slankstelio kūno lūžis atsirado dėl kaulų išretėjimo – osteoporozės – sisteminio organizmo susirgimo nulemto amžinių ir individualių asmens savybių (T. 1, b. l. 133). Kad stuburo slankstelio lūžis yra senas, ne trauminio pobūdžio ir nėra susijęs su eismo įvykiu teisme patvirtino ir specialistas R. A. (T. 2, b. l. 166). Be to, pažymėtina, kad nors nukentėjusioji ir nesutinka su tuo, kad nustatytas stuburo slankstelio lūžis nebuvo eismo įvykio pasekmė, dėl jai padarytų sužalojimų apimties apeliacinio skundo nepateikė.

Kaip matyti nagrinėjamoje byloje, draudimo bendrovė UAB „BTA draudimas“ tinkamai vykdė prievolę atlyginti nukentėjusiajai L. J. Č. patirtą turtinę žalą pagal įvykio metu galiojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X–1137 redakcija) ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), įvertino nukentėjusiosios patirtus bei draudimui pateiktus žalos įrodymus (taip pat ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus čekius už vaistus) ir išmokėjo išmokas, tiesiogiai susijusias su eismo įvykiu bei dėl jo kilusiomis pasekmėmis. Nukentėjusiajai dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kilę nepatogumai, išgyvenimai, kentėjimai nuo fizinio skausmo, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, suvokiamas turėtų galimybių praradimas, galimai pasireiškė ir tam tikrais papildomais nukentėjusiosios sveikatos sutrikimais (pav. širdies, kraujagyslių, nervų sistemos) ir pirmosios instancijos teismas tai įvertino priteisdamas iš D. Š. neturtinės žalos atlyginimą (20000 Lt), vadovaudamasis LR CK 6.250 str. nustatytais kriterijais. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai taip pat išmokėjo maksimalią neturtinės žalos atlyginimo sumą – 3452,80 Lt (1000 EUR). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nepakankamai įsigilinus į nukentėjusiosios nurodytas turtinės žalos atlyginimą pagrindžiančias aplinkybes, netinkamai jas įvertinus bei nepasirėmus jokiais įrodymais, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas pilnai tenkinti civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas, nukentėjusiosios L. J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas, jis negali būti priteistas subsidiariai ir iš D. Š., tuo labiau, kad subsidiarinė, kaip papildoma atsakomybė, atsiranda tik tuo atveju, jei turtinei žalai atlyginti nepakanka draudimo išmokų, numatytų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 str. 1 d. ( 500 000 eurų dėl žalos asmeniui).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti ir atmesti nukentėjusiosios L. J. Č. civilinį ieškinį dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo atsakovams UAB „BTA draudimas“ ir D. Š..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėTeisėjai Tomas ZdanavičiusRičardas Gilys