Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-23 · Byla Nr. A2.6.-15974-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
A2.6.-15974-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15291-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15974-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15291-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2015 m. spalio 1 d., 11.05 val., Vilniaus m., Senosios pilaitės kelyje vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, elgėsi neatsargiai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio atitvarą, apgadino vairuojamą automobilį ir kelio atitvarą, apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, stabdomas policijos pareigūnų nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau važiuodamas ir pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, kelių ženklinimą ir vairuotojų atsargumo taisykles, sukėlė grėsmę eismo saugumui, priversdamas kitus eismo dalyvius staiga stabdyti ir keisti judėjimo kryptis. Tokiais veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Taip pat R. V. vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra bei jis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip R. V. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. V. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog dar jam besimokant vairavimo mokykloje bei neturint vairuotojo pažymėjimo, jis norėjo vieną kartą savo automobiliu pavėžinti merginą bei draugą, tačiau posūkyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Neigia nepaklusęs policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę teigdamas, jog policijos pareigūnams įjungus šviesos bei garsinius signalus, taip pat per garsiakalbį pasakius jo vairuojamo automobilio valstybinius numerius, jis iš karto sustojo, nuo policijos nebėgo. Jam nebuvo žinoma, kad atsitrenkus į kelio atitvarą, reikėjo iš karto apie tai pranešti policijai. Po susidūrimo sustojęs ir apžiūrėjęs kelio atitvarą, jis jokių apgadinimų nepamatė. Nuo eismo įvykio vietos iki tol, kol jį sustabdė policija, jis nuvažiavo apie vieną kilometrą. Jis matė policijos pareigūnų tarnybinį automobilį iki jiems įjungiant švyturėlius, jie važiavo ramiai, kelyje buvo ir daugiau automobilių. Jis taip pat važiavo ramiai, apie 50 km/h greičiu ir greičio nedidino.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas P. V. nurodė, kad patruliavimo metu Sietyno gatvėje, Vilniuje, pamatę techniškai netvarkingą automobilį Honda, jie nusprendė jį sustabdyti. Jie apsuko savo tarnybinį automobilį ir iš karto nuvažiavo paskui automobilį Honda, įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius bei per garsiakalbį keliolika kartų reikalavo sustoti, nurodydami šio automobilio valstybinius numerius. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nereagavo, pamatęs policijos automobilį padidino greitį bei pavojingai manevruodamas tarp automobilių važiavo toliau, priversdamas kitus automobilius staigiai stabdyti. Policijos pareigūnai, įjungę švyturėlius ir garsiakalbį R. V. vairuojamą automobilį vijosi apie tris kilometrus. Vėliau šis automobilis sustojo, nes buvo užblokuotas kito automobilio ar jam baigėsi kuras, tiksliai dabar neatsimena. Liudytojo teigimu, R. V. puikiai matė, kad jį vejasi policijos tarnybinis automobilis, nes jis ir kartu su juo važiavę vaikinas bei mergina nuolat į juos gręžiojosi, taip pat vejantis nuolat buvo įjungti švyturėliai bei per garsiakalbį reikalauta sustoti. Sustabdžius automobilį bei bendraujant kartu su R. V. važiavusiais mergina bei vaikinu, šie nurodė, kad bėgo nuo policijos, nes prieš tai Pilaitėje buvo padarę eismo įvykį. Vėliau R. V. taip pat nurodė, kad buvo padaręs eismo įvykį. Liudytojas neatsimena, ar administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo sakė pareigūnams, jog jis jų nematė. P. V. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 7).

Liudytojas – policijos pareigūnas M. B. teismo posėdyje nurodė, kad patruliavimo metu Sietyno g., Vilniuje, pastebėjo automobilį, kuris pravažiavo pro juos. Pareigūnai pastebėjo, kad šiam automobiliui yra pasibaigusi valstybinė techninė apžiūra, be to jis buvo techniškai netvarkingas, pakankamai smarkiai apdaužytas. Pareigūnai iš karto įjungė šviesos ir garso signalą bei nuvažiavo paskui šį automobilį. Vairuotojas, pamatęs pareigūnus, padidino greitį, pradėjo chuliganiškai dideliu greičiu važiuoti, nepraleisdamas pėsčiųjų perėjoje žmonių, sukeldamas avarines situacijas, kirtęs dvi ištisines eismo juostas buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo pakankamai ilgai, priversdamas priešais važiuojančius automobilius trauktis į šoną. Eismas tuo metu buvo pakankamai intensyvus. Šis automobilis sustojo tik Kavoliuko gatvėje, ties sankryža. Vairuotojas, pamatęs pareigūnus, bandė užvesti savo automobilį, tačiau jam tai padaryti nepavyko. Liudytojas, išlipęs iš tarnybinio automobilio, greitai pribėgo prie sustojusio automobilio, ištraukė iš automobilio vairuotoją, po to automobilio raktelius bei nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Kartu su juo važiavę du asmenys paaiškino, kad jie išvažiavo pasivažinėti pamokų metu, netoli Pilaitės padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino. Manė, kad policijos pareigūnai juos stabdo dėl sukelto eismo įvykio, todėl nuo jų bėgo. Po to jiems pasibaigė kuras ir jie negalėjo užvesti automobilio. Liudytojo teigimu, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo puikiai suprato, kad yra stabdomas, nes policijos pareigūnai buvo pakankamai arti prie jo priartėję, be to į juos nuolat atsisukinėjo automobilyje buvę keleiviai ir kažką bandė sakyti vairuotojui. Taip pat visą kelią, t.y. apie tris kilometrus, vejantis sprunkantį automobilį, policijos pareigūnų automobilis važiavo su įjungtais šviesos ir garso signalais, taip pat vairuotojas per garsiakalbį visą laiką buvo raginamas sustoti. Po automobilio sustabdymo šviesos signalai nebuvo išjungti, siekiant atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį. Sustabdytas vairuotojas iš pradžių teigė, jog bėgo, nes važiavo be teisių, o paklaustas apie eismo įvykį, prisipažino jį sukėlęs bei teigė, jog bėgo nuo policijos pareigūnų, tikėdamasis išvengti atsakomybės.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas A. T. nurodė, kad maždaug prieš du mėnesius jie gavo iškvietimą iš VPK budėtojo, jog policijos patruliai Asanavičiūtės-Kavoliuko gatvių sankryžoje sustabdė automobilį, kuris jiems nestojo po eismo įvykio, vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo. Atvykus į vietą, vairuotojas sėdėjo patrulių tarnybiniame automobilyje. Patruliai paaiškino, kad pamatę netvarkingą automobilį norėjo jį sustabdyti, jis bandė nuo jų pabėgti, tačiau pasibaigė kuras. Sustabdžius šį automobilį paaiškėjo, kad jis Senajame Pilaitės kelyje nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio atitvarą bei nepranešęs policijai apie eismo įvykį, iš jo pasišalino. Buvo iškviestas tralas bei sustabdytas automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Vairuotojas prisipažino sukėlęs eismo įvykį, nuvažiavo kartu su pareigūnais bei parodė jiems eismo įvykio vietą, kuri buvo nufotografuota bei nubraižyta eismo įvykio schema ir po to vairuotojas buvo nuvežtas į Kelių policijos valdybą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Liudytojas tiksliai neatsimena ką sakė vairuotojas dėl bėgimo, lygtai aiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl išsigando. Rašydamas policijoje paaiškinimą jis neatsiminė ką ir kam yra sakęs, painiojosi, todėl paaiškinimą perrašinėjo kelis kartus.

Motyvuojamoji dalis

R. V. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus patvirtina policijos pareigūnas A. T., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, atvykus pagal gautą iškvietimą į Kavoliuko-Asanavičiūtės gatvių sankryžą, patruliai jiems perdavė automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją R. V., kuris Senajame Pilaitės kelyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir nepranešęs policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos, apgadinęs vairuojamą automobilį ir kelio atitvarą. Nuvykus kartu su R. V. į jo nurodytą eismo įvykio vietą, buvo rasti apgadinti kelio atitvarai. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūno parodymais, kadangi jie yra analogiški jo eismo įvykio dieną rašytam tarnybiniam pranešimui (b.l. 6) bei paremti kita bylos medžiaga, tai yra eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti apgadinti kelio atitvarai (b. l. 9); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b.l. 10) bei paties R. V. paaiškinimais, duotais tiek teismo posėdžio metu, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis prisipažino, jog 2015-10-01, maždaug 12.00 val., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis Senajame Pilaitės kelyje atsitrenkė į kelio atitvarą, apgadindamas jį ir vairuojamą automobilį. Neneigė, jog jo vairuojamam automobiliui nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra bei jis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų.

ATPK 124² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ginčija savo kaltę teigdamas, jog jis nematė, kad yra stabdomas policijos, pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį greičio nedidino, ramiai važiavo toliau maždaug 50 km/h greičiu. Policijos pareigūnams įjungus šviesos bei garsinius signalus, taip pat per garsiakalbį pasakius jo vairuojamo automobilio valstybinius numerius, jis iš karto sustojo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. V. kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytus pažiedimus.

Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai P. V. ir M. B. nurodė, kad stabdant R. V. vairuojamą techniškai netvarkingą ir pakankamai smarkiai apdaužytą vairuojamą automobilį Honda, pastarasis, pamatęs, policijos pareigūnus, tik padidino greitį ir nestodamas nuvažiavo toliau, pavojingai manevruodamas tarp automobilių, nepraleisdamas pėsčiųjų perėjose žmonių, kirsdamas dvi ištisines eismo juostas bei važiuodamas priešpriešine eismo juosta ir tokiu būdu priversdamas priešais važiuojančius automobilius trauktis į šoną, nors policijos pareigūnai vijosi jį apie tris kilometrus, įjungę šviesos ir garso signalus, taip pat per garsiakalbį nuolat ragino jį sustoti. R. V. sustojo tik tuomet, kai jo vairuojamame automobilyje pasibaigė kuras. Policijos pareigūnų teigimu, R. V. puikiai matė, kad jį vejasi policijos pareigūnai, kadangi jie buvo pakankamai arti priartėję prie R. V. vairuojamo automobilio bei matė, kaip kartu su juo važiavę asmenys nuolat atsisukdavo į pareigūnus ir kažką sakydavo vairuotojui.

Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, parodymais, kadangi jie neprieštarauja vieni kitiems bei yra analogiški jų tarnybiniams pranešimams, rašytiems eismo įvykio dieną (b.l. 7, 8). Be to, šie liudytojai asmeniškai nepažįsta administracinėn atsakomybėn trauktino asmens bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog policijos pareigūnai apkalba R. V.. Tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnams vejantis apie tris kilometrus R. V. vairuojamą automobilį su įjungtais šviesos bei garso signalais, taip pat per garsiakalbį nuolat raginant jį sustoti, jam buvo užtikrinta reali ir akivaizdi galimybė suvokti, jog jis yra stabdomas policijos pareigūnų. Kadangi jis nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustoti bei padidinęs greitį važiavo toliau, pavojingai manevruodamas tarp automobilių, nepraleisdamas pėsčiųjų, važiuodamas priešpriešine eismo juosta bei taip sukeldamas avarines situacijas, jo veiksmuose yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad R. V. buvo kaltinamas pagal ATPK 130 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę asmenims, nepaklususiems uniformuoto muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėją stabdė Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliai P. V. ir M. B., todėl R. V. padarytas pažeidimas iš ATPK 130 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojamas į ATPK 130 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę asmenims, nepaklususiems uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnio dalį (ATPK 284 straipsnio 2 dalis). Apie veikos perkvalifikavimo galimybę R. V. buvo informuotas teismo posėdžio metu.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, pavojingą manevravimą, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. V. - anksčiau baustas administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, R. V. skirtinos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos, artimos minimumui, be transporto priemonės konfiskavimo. Skirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

- pagal 123 straipsnio 1 dalį - 30 € baudą;

- pagal 123 straipsnio 5 dalį,- 25 € baudą;

- pagal 124² straipsnio 1 dalį,- 300 € baudą;

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 300 € baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį,– 1200 € baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 15052070727. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė