Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2019-01-30 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2019-01-30 raštas, kuriuo buvo informuojama, kad A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka administruoja VMI prie FM, tačiau mirusiojo asmens banko sąskaitoms yra taikomi apribojimai, dėl ko negalima tinkamai atlikti valstybės paveldėto turto administravimo procedūrų. A. T. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) apie A. T. mirtį sužinojo pavėluotai, kai apie tai raštu pranešė VMI prie FM, pateikdama palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2019-01-17, todėl laiku nesikreipė su kreditoriniu reikalavimu. VSDFV Panevėžio skyriuje A. T. laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-11-30, ir nuo 2017-09-01 iki 2018-01-31 buvo registruotas draudėju kaip savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo. Už minėtus laikotarpius programinės įrangos pagalba sugeneruotos fiksuoto dydžio periodinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurios sudaro 501,30 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė A. T. 501,30 Eur skola privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančių asmenų ir asmenų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai, privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja nuo 2016-01-01 (Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 ir 11 d., 18 str. 1 d.). VSDFV Panevėžio skyrius yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau 2019-01-30 gavęs informaciją apie palikimo perėjimą valstybei, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl procesinio termino atnaujinimo, siekiant realizuoti kreditoriaus teises. Pareiškėjas praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau nėra suėjęs maksimalus trijų metų naikinamasis terminas (CK 5.63 str. 4 d.) kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Šiuo atveju procesinio termino atnaujinimas svarbus vykdant viešojo administravimo funkcijas ir teismui atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, valstybės interesai nebūtų pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaudamasis CK 5.63 str., CPK 78 str., teismo prašo :

atnaujinti procesinį terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo administratoriui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl temino kreditoriniams reikalavimams pareikši atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad susipažinusi su pateiktu pareiškimu, VMI prie FM su juo nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių ir motyvų.

Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, reikia įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Be to vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pažymi, kad juridiniams asmenims, ypatingai viešiesiems juridiniams asmenims/valstybės institucijoms, šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai „kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą“. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 18 str. nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Taigi pareiškėja privalėjo taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei užtikrinti numatytų įmokų surinkimą bei atlikti aktyvius veiksmus, nesumokėtoms įmokoms išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepateikė jokių pateisinančių duomenų, kodėl palikėjo A. T. įmokos nebuvo tinkamai administruojamos ir dėl kokių iš tiesų svarių priežasčių buvo praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti. Pareiškėjas pateikė tik abstraktų, niekuo nepagrįstą teiginį, o tiksliau tariant – faktą, kad apie asmens mirtį sužinota pavėluotai. Minėtą pareiškėjos teiginį, neparemtą jokiais svariais, pateisinančiais argumentais, motyvais, pripažinus svarbia priežastimi, susidarytų situacija, kuomet viešasis juridinis asmuo visuomet, nepaisant aplinkybių, būtų vertinamas kaip objektyviai praleidęs procesinius terminus, ir kad valstybės institucija turėtų išimtines teises prieš kitus kreditorius, pripažįstant pačios institucijos neveikimą svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjas nuo 2016 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tinkamai administruoti, t. y. nesumokėjus, laiku išieškoti susidariusių įsiskolinimų. VMI prie FM nuomone, situacija, dėl kurios susidarymo kaltas pats pareiškėjas, negali būti pripažinta svarbi priežastis terminui atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašo pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus netenkinti pareiškėjo pareiškimo ir jį atmesti, bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad iš esmės pritaria VMI prie FM išdėstytai pozicijai dėl pareiškėjo reiškiamo prašymo civilinėje byloje Nr. e2YT-2584-504/2019. Nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad apie A. T. mirtį sužinojo iš VMI pranešimo. Taigi pareiškėjas patikrino informaciją apie skolininką ir ėmėsi veiksmų dėl mirusio skolininko įpėdinių suradimo, norėdamas užsitikrinti mirusiojo asmens mokestinių įsipareigojimų įvykdymą, daugiau kaip už du metus. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjo pareiškime nurodytų priežasčių negalima laikyti objektyviai pateisinamu elgesiu, sudarančiu pagrindą atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus galima teigti, kad pareiškėjas neįrodo, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl to galima pagrįstai teigti, jog jis buvo praleistas dėl pareiškėjo nerūpestingo neveikimo. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjo prašymas, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2YT-2584-504/2019, neturėtų būti tenkinamas.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ir suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymus bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje laikotarpiais nuo 2016-02-01 iki 2016-11-30, ir nuo 2017-09-01 iki 2018-01-31 buvo registruotas kaip savarankiškai besidraudžiantis asmuo privalomuoju sveikatos draudimu ir už minėtus laikotarpius turėjo 501,30 Eur skolą už šį draudimą (b. l. 2-3, 5). A. T. (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą pagal įstatymą 2019-01-17 priėmė Lietuvos Respublika, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas (b. l. 4). Nustatyta, kad pareiškėjas 2019-01-30 gavo VMI prie FM 2019-01-30 raštą Nr. (8.1) DV-G-6231 informuojantį apie A. T. mirtį ir jo turto paveldėtoją bei raginantį panaikinti areštą paveldėtam turtui (b. l. 3).

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Minimame straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. CK 5.63 straipsnyje nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo.

CK nenustatyta, kokios termino palikimui priimti praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti finansinius reikalavimus mirusiojo A. T. įpėdiniams, tačiau nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis trejų metų terminas.

Pareiškėjui apie skolininko, A. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirtį tapo žinoma tik 2019-01-30. Šią aplinkybę patvirtina prie prašymo pateiktas VMI prie FM raštas Nr. (28.3E) RNA-2369 dėl arešto panaikinimo, adresuotas pareiškėjui. Po šio pranešimo gavimo, pareiškėjas iš karto, t. y. 2019-02-20 kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie skolininko mirtį ir jo turto perėjimą valstybei, buvo aktyvus ir ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti. Be to, pareiškėjas yra viešąsias administravimo funkcijas vykdantis subjektas, todėl konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atnaujinus pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, bus pažeisti valstybės interesai, nėra pagrindo.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbios priežasties ( nežinojimo apie palikėjo mirtį), apie tai sužinojęs, iš karto ėmėsi veiksmų dėl savo kaip kreditoriaus teisių įgyvendinimo. Esant nurodytam, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, juridinio asmens kodas 191674725, trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniui.

Trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.