- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1-1219-737/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10254-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- A. E.
- Nukentėjusysis
- I. E.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) (nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. E. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. kovo 12 d. apie 13 val. 30 min, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - dukra I. E. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį gulinčiai lovoje I. E. į veidą ir spyrė vieną kartą į kairę koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. E. fizinį skausmą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. E. pilnai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paaiškino, kad nukentėjusioji jo dukra, gyvena kartu, kaip ir kiti jo vaikai. Buvusiai sutuoktinei atimtos motinystės teisės, vienas augino keturis vaikus, du jau pilnamečiai. 2019 m. kovo 12 d. buvo išgėręs ir sudavė dukrai per galvą bei įspyrė į koją dėl banko kortelės. Dukra jo banko kortelę atidavė sesei, kad jis neišleistų pinigų. Jis supyko ir sudavė dukrai. Turi problemų su vaikais, nes jie neina į mokyklą. Pasielgė negerai, atsiprašo, tikisi, kad daugiau taip nebus. Su dukra po įvykio šnekėjo.
Kadangi kaltinamasis po pareiškimo paskelbimo kaltu prisipažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).
Be kaltinamojo A. E. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji I. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su tėvu A. E. ir broliais K. ir N. gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jos motinai N. E. atimtos motinystės teisės, ji gyvena atskirai nuo jų kažkur Anykščių r., su ja ryšių nepalaikio. Jos tėvas nuo 2019 m. kovo 8 d. pradėjo gerti, 2019 m. kovo 11 ir 12 dienomis namuose nenakvojo. 2019 m. kovo 12 d. dienos metu apie 13 val. 30 min tėvas sugrįžo namo, buvo neblaivus, piktas. Ji buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. Kitame kambaryje buvo brolis K., jis žiūrėjo televizorių. Tėvas atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo iš jos reikalauti, kad ji atiduotų jo banko kortelę. Ji bijodama, kad tėvas išleis likusius pinigus, gaunamus už nepilnamečius brolius, pasakė, kad nežino kur yra jo banko kortele. Dėl tos kortelės tarp jų su tėvu kilo žodinis konfliktas, tėvas pradėjo šaukti, kad ją išvarys iš namų, ją papjaus. Tuo metu ji išsigando tokių tėvo žodžių, bet nekreipė į tai dėmesio, nes suprato, kad tėvas taip sako dėl girtumo. Konflikto metu tėvas priėjo prie jos gulinčios lovoje ir sudavė dešiniu delnu į veidą (sudavė per kairį skruostą), po to koja spyrė į kairę koją. Nuo suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Konflikto metu jie su tėvu kambaryje buvo dviese, broliai konflikto nematė. Ji tėvui pasakė, kad iškvies policiją. Tėvas, pamatęs, kad ji renka pagalbos numerį, iš buto pasišalino. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips, nes juto tik fizinį skausmą. Iš pradžių jai nuo suduoto smūgio į veidą buvo likęs paraudimas, bet jis praėjo ir jokių sužalojimų ar žymių nuo sužalojimų ant veido ir kūno nėra. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš. Ji sutinka su savo tėvu susitaikyti (b. l. 36, 37, 44–47).
2019 m. kovo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. pagal gautą iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), I. E. paaiškino, kad konflikto metu jos tėvas A. E. sudavė jai vieną kartą į veidą ir vieną kartą įspyrė į koją, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 12–15).
2019 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vietą - butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–27).
2019 m. kovo 12 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad, apžiūrint I. E., veide, kairiame skruoste matomas paraudimas, kitose kūno vietose sužalojimų nesimato (b. l. 48–51).
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Teismo vertinimu, A. E. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis A. E. visiškai pripažino, kad smurtavo prieš savo dukrą, suduodamas jai į veido sritį bei spirdamas į koją. Kad būtent A. E. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje bei kita rašytinė bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma kaltinamojo A. E. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, kad A. E. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. kovo 12 d. apie 13 val. 30 min, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - dukra I. E. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį gulinčiai lovoje I. E. į veidą ir spyrė vieną kartą į kairę koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. E. fizinį skausmą.
Neabejotina, kad A. E. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota teisingai.
A. E. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė teismui susitaikymo su nukentėjusiąja protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji I. E. susitaikė su kaltinamuoju A. E., kuris prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas ir prokurorė prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
A. E. neteistas (b. l. 75), administracine tvarka baustas (b. l. 77, 78), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 76), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre tirtas dėl tinkamumo karinei tarnybai, nustatytas lengvas protinis atsilikimas (b. l. 82), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, ji civilinio ieškinio nereiškia, pateikė teismui susitaikymo protokolą. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, vienas augina du nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks A. E. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui (kartu gyvenančiai pilnametei dukrai), skiria baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, kad ateityje A. E. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus naikintina.
Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. E., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja I. E. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti A. E. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.