Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-538-492/2008 pagal ieškovų A. V. ir A. N. ieškinį Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, LR Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui, A. K. , J. G. dėl turto arešto akto bei turto priėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai A. V. ir A. N. prašė teismą pripažinti, jog terminas antstolio A.Komockij veiksmams apskųsti nėra praleistas; panaikinti antstolio A.Komockij 2002-04-11 turto arešto aktą; panaikinti turto priėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); uždrausti 0,3025 ha ploto žemės - miško sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimą VĮ Registrų centre; leisti įskaityti 300 Lt sumą į atsakovo Vilniaus apskrities VMI konfiskuojamo turto sąskaitą. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio mėn. 2 d. nuosprendžiu jų tėvas J. V. buvo nuteistas už aparato naminei degtinei gaminti laikymą pagal 1961 m. BK 310 str. l d., pritaikius BK 35 str. ir BK 45 str. 6 d. 3 p., jam buvo skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 300 litų vertės jo turto konfiskavimas. Pritaikius BK 47 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas l metams. Tačiau J. V. 2006 m. balandžio mėn. 23 d mirė. Ieškovai priėmė mirusio tėvo palikimą. 2006 m. rugsėjo mėn. 8 d Vilniaus rajono l-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. 2006 m. rugsėjo mėn. 22 d. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas įregistravo paveldėtą nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Paaiškėjo, kad vykdant 2001 m. spalio mėn. 2 d. nuosprendžio dalį dėl 300 Lt vertės turto konfiskavimo, 2002-04-11 buvo areštuota ½ dalis (pusė) ieškovų tėvui priklausiusios žemės sklypo dalies. Visas žemės sklypas sudarė 12 100 kv.m plotą, o tėvui priklaususi dalis su miško medynais nebuvo atidalinta. 3 025 kv.m ploto žemės ir miško tikroji rinkos vertė 2002-04-18 sudarė 9 000 Lt (medynų vertė 4 300 Lt ir žemės – 4 700 Lt). Antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo antstolis A. K. areštavo 30 kartų vertingesnį turtą nei teismo nustatyta 300 Lt prievolė. Vykdomojoje byloje jokių įrodymų nėra, jog J. V. gavo antstolio patvarkymą dėl arešto taikymo, todėl jam nebuvo sudarytos galimybės įrodyti tikrąją sklypo kainą. Ieškovai pažymėjo, kad turi būti taikomas galiojęs 1964 m. Civilinio proceso kodeksas paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, jog konfiskuojant žemės 3 025 kv.m sklypo dalį (duomenys neskelbtini), nesilaikyta Žemės įstatymo 14 str. 1 d., 16 str. l d., LR CK 4.73 str. 1 d., 4.80 str. 3 d. Buvo visiškai nesilaikyta žemės sklypų, kaip perleidimo objektų, formavimui keliamų reikalavimų. Žemės sklypo dalis tik paruošus atskirus planus, įregistruotus kadastro įmonėje, galėjo būti konfiskavimo objektu. 2003-06-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius J. L. priėmė perduodamą turtą. Iš 2007-08-29 teismui pateiktų turto rinkos vertės nustatymo pažymos ir vertės nustatymo bylos matyti, jog pirma paminėto miško 12 100 kv.m ploto 1/2 dalies, sudarančios 3 025 kv.m , vertė yra 9 000 Lt ir 30 kartų viršija 300 Lt sumą.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimą organizuoja valstybinė mokesčių inspekcija (1964 m. LR CPK 420 str., galiojo iki 2001-12-31). Teismų konfiskuotą turtą teismo antstolis privalo perduoti mokesčių inspekcijos atstovui natūra per 20 dienų nuo tada, kai jam buvo įteiktas vykdomasis raštas. Remiantis LR Finansų ministro 1996-08-06 įsakymu Nr. 72, turto perdavimas ir priėmimas natūra įforminamas turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktu, kurį užpildo mokesčių inspekcijos atstovas. Remiantis 2002-04-11 turto arešto aktu, teismo antstolis A.Komockij areštavo ¼ dalį žemės sklypo. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo 1,21 ha, o nustatyta vertė 300 Lt. Šis teismo konfiskuotas ir įkainotas turtas buvo perduotas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir įformintas 2002-04-14 turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-06-18 žemės sklypo dalis perduota Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Konfiskuotas turtas buvo perimtas įformintu teismo antstolio turto arešto aktu, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo abejoti konfiskuoto turto įkainojimu ir vadovautasi akte nurodyta verte.

Prašymas atnaujinti terminą ginčyti 2002-04-11 turto arešto aktą yra nepagrįstas. Terminas buvo praleistas, nes ieškovai sužinojo apie turto arešto aktą 2006-09-22 (2002 m. LR CPK 512 str.). Taip pat ieškovų tėvas J. V. , būdamas skolininku, privalėjo domėtis vykdymo procesu.

Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 27 straipsnio l dalimi, žemė bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai bendrasavininkiai yra valstybė ir vienas ar keli piliečiai, įsigyjama ir valdoma Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Pilietis galėjo įgyti, valdyti žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su valstybe, tuo tarpu ieškovų teiginys, jog tik suformavus atskirą žemės sklypą galėjo būti konfiskuotas turtas, yra nepagrįsti. Taigi aukščiau nurodyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisė su piliete J. G. ir ieškovais - A. N. , A. V. priklauso valstybei pagal 2002-04-14 turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas LR Teisingumo ministerijos atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes praleisti įstatyme nustatyti terminai skųsti antstolio veiksmus.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais antstolio A.Komockij 2002-04-11 turto arešto aktą bei Vilniaus apskrities VMI viršininko pavaduotojo M. A. 2002-04-18 patvirtintą turto priėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo 2002-04-17 aktą. Kitoje dalyje reikalavimus atmetė. 2006-04-23 mirus J. V. , 2006-09-08 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu mirusiojo turtą lygiomis paveldėjo sūnus A. V. ir dukra A. N. , paveldimą turtą sudaro ½ dalis: pastato – gyvenamojo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 12 100 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 5 120 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis. VĮ Registrų centro 2006-09-22 duomenimis 1,2100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. V. , ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. N. , ½ dalis J. G., vidutinė rinkos vertė 32 934 Lt. A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuro“ pateikta ataskaita patvirtina, kad turto vertinimo datą – 2002-04-18 – žemės sklypo, esančio (duomenys nesklebtini), ¼ dalies rinkos vertė buvo 9 000 Lt. Vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-10-02 nuosprendžio dalį dėl 300 Lt išieškojimo ( turto konfiskavimo), vykdymo procesą reglamentavo 1964 m. civilinio proceso kodekso V skyrius. Antstolis turėjo laikytis 1964 m. CPK 406 straipsnyje nustatytų taisyklių, inicijuojant skolininko J. V. turto dalies bendroje su J. G. nuosavybėje nustatymą. Vykdomojoje byloje esantys VĮ Registrų centro 2001-12-10 duomenys patvirtina, kad 1,21 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso J. V. ir J. G.. Konfiskuota žemės sklypo dalis areštuota ir realizuota pažeidžiant 1964 m. CPK 406 straipsnio, numatančio skolininko dalies turte nustatymą, bei LR Žemės įstatymo (1994-04-26 redakcija) 16 straipsnio nuostatas. Negalima realizuoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto (žemės sklypo) dalies. Todėl antstolio A. Komockij 2002-04-11 turto arešto bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo M.A. 2002-04-18 patvirtintas turto priėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.). Vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-10-02 nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-441, ieškovai neturėjo vykdymo proceso šalių statuso, taip pat ir teisinio suinteresuotumo dėl vykdymo veiksmų, nes jų nuosavybės teisės į ginčo sklypo dalį įregistruotos tik 2006-09-22, todėl negalėjo pateikti skundo dėl antstolio veiksmų. Ginčyti šiuos aktus turi būti taikomi CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai, kurie nagrinėjamu atveju nėra pasibaigę. Teismas netenkino ieškovų prašymo leisti įskaityti 300 Lt sumą į atsakovo Vilniaus apskrities VMI konfiskuoto turto sąskaitą, nes tokio pobūdžio prašymų sprendimas yra mokesčių administratoriaus kompetencija.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais antstolio A. K. 2002-04-11 turto arešto aktas bei VMI viršininko pavaduotojo M.A. 2002-04-18 patvirtintas turto priėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo 2002-04-17 aktas, ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliantas nurodė, kad terminai paduoti skundui dėl teismo antstolio veiksmų yra procesiniai, nes per juos suinteresuoti asmenys turi atlikti tam tikrus veiksmus civiliniame procese. Šiuos terminus reglamentuoja CPK, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti LR CK normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminus, šiuo atveju CK 1.125 str. Kadangi turto arešto akto duomenys turi būti žinomi kiekvienam asmeniui, jei jie yra įregistruoti turto arešto registre, o 2006-09-22 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto įregistravimą nurodyta, kad turto arešto aktų registro pranešimas apie areštą galioja nuo 2002-04-11, ieškovų tėvas J. V. skundą dėl turto arešto akto turėjo paduoti per 10 dienų – iki 2002-04-21. Arešto aktas yra vienas pagrindinių nenuginčytų teisinių dokumentų, kurio pagrindu buvo nustatyta žemės sklypo vertė ir surašytas turto priėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo 2002-04-14 aktas. Nenuginčijus turto arešto akto nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu išvestinio dokumento – turto perdavimo akto. Atsakovas mano, jog nereikėjo kreiptis į teismą dėl realizuojamo turto – žemės sklypo – dalių nustatymo, nes dalys bendroje dalinėje nuosavybėje jau buvo nustatytos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-05-04 išraše nurodyta, kad J. G. ir J. V. nuosavybės teise valdo po ½ žemės sklypo. Be to, nustatyti dalį galima tik bendraturčio reikalavimu. Žemės sklypas gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise dviems ar keliems Lietuvos Respublikos piliečiams arba valstybei ir vienam ar keliems piliečiams (LR Žemės įstatymo 25 str. 1 d., galiojo iki 2004-02-20). Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl 300 Lt įskaitymo į Vilniaus apskrities VMI konfiskuoto turto sąskaitą turi spręsti mokesčių administratorius. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-11-14 nutartimi baudžiamojoje Nr.T-197-137/2006 išaiškino, kad nuosprendis yra įvykdytas, gi mokesčių administratorius neturi galimybės revizuoti nuosprendžių įvykdymo. Todėl visi klausimai, susiję su nuosprendžių vykdymu turi būti sprendžiami teismo baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

Ieškovai A. V. ir A. N. atsiliepimu prašė teismą atsakovo Vilniaus apskrities VMI apeliacinį skundą atmesti. Ieškovai pabrėžė, kad jų tėvas iki mirties negavo arešto akto bei informacijos apie žemės sklypo perėmimą. Tai patvirtina duomenų nebuvimas vykdomojoje byloje. Turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktas prilyginamas notaro patvirtintam sandoriui, pirkimo – pardavimo sutarčiai ( 1964 m. CPK 432 str. 5 d. bei CPK 603 str. 1 d.), todėl 10 metų ieškininės senaties terminas yra nepraleistas turtinėms teisėms, susijusioms su šiuo sandoriu, ginti. Ieškovai nurodo, jog turto konfiskavimo metu savo teisių ginti negalėjo, nes nebuvo įregistruotos jų nuosavybės teisės į žemės sklypus.

Atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio mėn. 2 d. nuosprendžiu ieškovų tėvas J. V. buvo nuteistas už aparato naminei degtinei gaminti laikymą pagal 1961 m. BK 310 str. l d., pritaikius BK 35 str. ir BK 45 str. 6 d. 3 p., jam buvo skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 300 litų vertės jo turto konfiskavimas. Pritaikius BK 47 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas l metams.

Remiantis 2002-04-11 turto arešto aktu, teismo antstolis A. Komockij areštavo ¼ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,21 ha, o nustatyta vertė 300 Lt. Duomenų vykdomojoje byloje apie tai, kad skolininkas būtų buvęs tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus, nėra. Šis teismo konfiskuotas ir antstolio įkainotas turtas buvo perduotas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir įformintas 2002-04-14 turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). 2003-06-18 žemės sklypo dalis perduota Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Žemės sklypo registracija po perdavimo valstybei nebuvo atlikta.

2006-04-23 mirus J. V. , 2006-09-08 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu mirusiojo turtą lygiomis paveldėjo sūnus A. V. ir dukra A. N. , paveldimą turtą sudaro ½ dalis: pastato – gyvenamojo su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), ½ dalis 12 100 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 5 120 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis. VĮ Registrų centro 2006-09-22 duomenimis 1,2100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. V. , ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. N. , ½ dalis J. G., vidutinė rinkos vertė 32 934 Lt. A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuro“ pateikta ataskaita patvirtina, kad turto perdavimo metu – 2002-04-18 – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalies rinkos vertė buvo 9 000 Lt.

Ieškovai teigia, kad ginčo žemės sklypo areštą ir perdavimą VMI jiems tapo žinoma tik registruojant paveldėjimo teisės liudijimą. Apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-10-02 nuosprendžio pagrindu išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-441 vykdymą jiems nebuvo žinoma, nebūdama vykdymo proceso šalimi, jie negalėjo skųsti antstolio veiksmų. Kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų tinkamai informavęs skolininką J. V. apie atliekamus vykdymo veiksmus, laikytina, kad pastarojo teisė skųsti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje buvo iš esmės suvaržyta. Nagrinėjamu atveju spręsti dėl skolininko galimybės ginti savo teises remiantis tik formalia aplinkybe, kad viešame registre buvo įregistruotas žemės sklypo areštas, būtų neteisinga ir nesąžininga. Kai asmuo nėra net informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, negalima reikalauti, kad jis nuolat žinotų apie duomenis viešuose registruose, nes jam nėra priežasčių tuo domėtis. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino ieškovų galimybes ginti savo pažeistas nuosavybės teises nuo paveldėjimo teisės liudijimo registravimo momento 2006-09-22, teisingai taikė bendruosius ieškinio senaties terminus, numatytus CK 1.125 str. Apelianto argumentai dėl vykdymo procese numatytų terminų (CPK 512 str., 1964 m. CPK 472 str.) taikymo yra nepagrįsti ir atmestini.

Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai žemės sklypas buvo perduotas ir įformintas 2002-04-14 turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukelia tokias pačias pasekmes kaip ir notaro patvirtintas turto pirkimo – pardavimo sandoris (1964 m. CPK 434/1 str. 5 d.). Ieškovai nurodė, kad buvo perduota žemės sklypo dalis kur kas didesnės vertės, negu buvo numatyta konfiskuoti turto, be to, skolininko dalis bendrame turte buvo neatidalinta, pažeidžiant LR Žemės įstatymo 16 str. reikalavimus, nesuformuotas atskiras sklypas. Šios faktinės aplinkybės yra pilnai įrodytos civilinėje byloje, jų apeliantas nekvestionuoja, o civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo antstolio A. Komockij 2002-04-11 turto arešto akto bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo M.A. 2002-04-18 patvirtinto turto priėmimo, apskaitos, įkainojimo, naudojimo ir perdavimo akto negaliojimą kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų nuostatoms (kai priverstinai realizuojamo turto rinkos kaina iš esmės neatitinka sandoryje nurodytos kainos ir nėra atidalintas iš bendro turto ir suformuotas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas). Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, todėl jų nekartoja ir plačiau neaptarinėja. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad LR Žemės įstatymo 25 str. 1 d., kuri galiojo iki 2004-02-20, buvo numatyta, jog žemės sklypas gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise valstybei ir piliečiams, nepaneigia turto priverstinio realizavimo procese padarytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimų, ir nepašalina neigiamų pasekmių bei suvaržymų, kurias padaryti pažeidimai sukelia kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams. Perleidžiamo žemės sklypo atidalinimo iš bendro sklypo, jo suformavimo ir plano parengimo procedūra siekiama užtikrinti visų bendrosios dalinės nuosavybės subjektų teisėtus interesus jiems priimtinu būdu tvarkyti savo nuosavybę. Kai dalis bendrosios nuosavybės realizuojama priverstinai, nepriklausomai nuo kitų bendraturčių valios, jų teisėtų interesų apsaugą privalo užtikrinti priverstinį vykdymą atliekantys subjektai (antstolis), todėl tik nepriekaištingai įvykdžius teisės aktuose nustatytas procedūras, priverstinio turto realizavimo aktas gali būti pripažintas teisėtu ir galiojančiu.

Ieškovai nurodė, kad nuosprendyje nurodytą sumą – 300 Lt yra sumokėję į valstybės pajamas, šios aplinkybės atsakovas Vilniaus apskrities VMI neginčija, tačiau lėšos nėra įskaitytos į konfiskuojamo turto sąskaitą. Realiai jokia turtinė žala valstybei nėra padaryta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašymas įskaityti šias lėšas į konfiskuojamo turto sąskaitą negali būti sprendžiama šioje civilinėje byloje, nes nuosprendžio vykdymą kontroliuoja jį priėmęs teismas BPK nustatyta tvarka. Skundžiamu teismo sprendimu apeliantui nėra nustatyta pareiga revizuoti nuosprendžio įvykdymą, ir nėra užkirstas kelias, jei nepakanka savarankiškos kompetencijos įskaityti lėšas kaip konfiskuotas, dėl nuosprendžio vykdymo kreiptis į kontroliuojantį teismą BPK nustatyta tvarka.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.