Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-218/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-02-10Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-15Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
1-23-218/2016
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00486-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvija Jakštienė
Nukentėjusysis
E. B., E. R.
Kaltinamasis
D. L.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-218/2016Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00486-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 1.2.28.4.; 1.1.7.2.7.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija Jakštienė,sekretoriaujant Daliai Bardišauskienei, Dainorai Sruogienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Kristinai Rutkauskienei,nukentėjusiesiems E. B., E. R.,nukentėjusiojo E. R. atstovui Dainiui Mažyliui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio 8 klasių išsilavinimą, dirbantis, teistas: 1. 1995-07-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 278 str. 1 d. – 1050 Lt bauda; 2. 1998-08-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 1 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėjo 2 metams; 3. 1999-06-01 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 500 Lt. vertės turto konfiskavimu, prijungta dalis neatliktos bausmės pagal 1998-08-18 nuosprendį, paskiriant galutinę bausmę – 3 metus laisvės atėmimo bausmę su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 4. 2002-11-21 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 3 d. – 8 metų laisvės atėmimo bausme ir 1250 Lt bauda su viso turto konfiskavimu; 5. 2003-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu, bausmė sumažinta, galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu; 6. 2008-03-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 290 str., 284 str. 2 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2009-07-08 paleistas lygtinai neatlikus 7 mėn. 26 d. bausmės, 2010-02-27 išbrauktas iš įskaitos; 7. 2012-10-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 227 str. 1 d., 187 str. 1 d. – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį; 294 straipsnio 2 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2014 m. liepos 30 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia sudavė E. B. kumščiu vieną kartą į veidą, po ko liepė jam eiti į garažą ir ten metaliniu vamzdžiu sudavė E. B. du kartus į kairę koją, tuo padarė poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairiame antakyje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžį, t.y. sužalojimą, nesunkiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo E. B. sveikatą.

Be to jis, 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 08 val., (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam E. R., t.y. (duomenys neskelbtini) E. R. namuose sudavė vieną smūgį kumščiu E. R. į kairį skruostą ir du smūgius į dešinį skruostą, aiškindamasis ar E. R. pavogė jo auksinė grandinėlė ir piniginė, po to jis liepė nukentėjusiajam E. R. važiuoti kartu išsiaiškinti ir jį nusivežė į (duomenys neskelbtini) E. T. kiemą, kur, išlipusiam iš automobilio, E. R. sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą, taip padarė E. R. dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. L. nusivežė nukentėjusįjį į savo namus, (duomenys neskelbtini), kur, panaudojo psichinę prievartą nukentėjusiajam - grasino uždaryti jį į rūsį, nukapoti rankas ir kojas, grasino sulaužyti arba užmušti E. R., jeigu per 24 valandas neatsiras jo piniginė ir auksinė grandinėlė.

Smurtas E. B. atžvilgiu:

Kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad E. B. turėjo O. namus, gyveno kitame kaime, bet pardavė, pinigus pragėrė . Tada jis (D. L.) tada pasiūlė pas save dirbti ir E. sutiko, atėjo ir gyventi viralinėje, jam buvo mokamas atlyginimas. Jis dažnai vartodavo alkoholį. Būdavo, kol vairuoja automobilį, tol negeria, gerdavo po darbo. Konfliktų su E. B. nebuvo. Kodėl E. B. sulaužius koją kaltina būtent jį, nežino. E. B. jam skolingas 4000 Lt, todėl jį apšneka. Tvarte E. B. buvo pametęs automobilio raktus, nes jis ten miegojo prieš metus laiko. E. B. miegojo daržinėje ir pametė raktus. Rytojaus dieną jis pats paprašė E., kad atneštų raktus, tai šis nubėgo į tą daržinę ir atnešė. Koja jam tuo metu buvo jau sulaužyta. E. ankščiau vairavo automobilį, turėjo vairuotojo pažymėjimą bet pernai “pragėrė“. Girdėjo, kad E. B. buvo ligoninėje. Buvo skilęs kojos kaulas. Matė E. sužalotą koją, kai šis miegojo jo namuose.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. L. patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai paaiškino, kad nuo 2014 m. pradžios priėmė į savo lauko virtuvę gyventi E. B., nes šis turėjo vairuotojo pažymėjimą ir padėjo jam vežti malkas, žmones vežioti. Už tai jam nupirkdavo maisto, cigarečių. 2014 m. liepos pabaigoje, dienos nepamena, būdamas pagiringas, prie Geležių parduotuvės sutiko I. B., kurio paprašė padėti užvesti jo autobusiuką VW Transporter, nes prieš kelias dienas iš jo, stovėjusio prie parduotuvės, buvo pavogtas užvedimo raktelis. Su I. B. nuėjo pas save į namus, kur lauko virtuvėje gulėjo E. B.. E. paklausus, kodėl jis guli, pastarasis atsakė, kad skauda koją, nes nukrito nuo laiptų pas V., parodė koją, tik nepamena kurią, jos čiurna buvo patinusi. Daugiau neklausinėjęs paprašė automobilio Ford raktelių. E. B. atsakė, kad gal jie jam iškrito. Liepė juos E. B. bėgti atnešti. E. B. šlubčiodamas bėgo per kiemą, suklupo ir griuvo. Jis su I. B. nuėjo prie parduotuvės ir bandė užvesti automobilį su įrankiu. Nepavykus grįžo į savo namus ir ėmė gerti. Tada atėjo E. B., padavė Ford raktelį sakydamas, kad rado jį pas V. daržinėje, kur miegojo. Jis E. B. jokių smūgių nesudavė nei ranka, nei metaliniu vamzdžiu, tik vėliau sužinojo, kad jam buvo sulaužyta koja. Kelias dienas E. B. nematė, nes buvo sulaikytas kitoje byloje. Grįžęs nuvyko pas E. B. motiną, kur radęs E. B. klausė jo, kodėl šis parašė pareiškimą. E. B. atsakė, kad buvo supykęs nes jis jam liepė raktelius atnešti, kai jam koją skaudėjo (t. 1, b.l. 66, 74, 75-76, 86 ).

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad su kaltinamuoju D. L. susipažino kartu dirbdami (duomenys neskelbtini) Gyveno (duomenys neskelbtini), po to pas D., nes buvo arčiau į darbą. Gyveno D. ūkiniame pastate, ten buvo įrengtas kambarys. Gyveno be mokesčio, D. padėdavo darbais. 2014 m. liepos 30 dieną jie su D. apsipyko dėl mašinos raktelių, kurie buvo iškritę iš kišenės ir D. garaže sušėrė su metaliniu vamzdžiu jam per kojas, sudavė du kartus į veidą ir petį. D. L. šėrė kartą į koją, o gal du kartus, nepamena. Lūžo kojos kaulai. Tuo metu garaže buvo I. B.. Skaudėjo, rytojaus dieną koja sutino, kaimynas iškvietė greitąją. Gydytojai nustatė kaulų lūžį. Kaulai lūžo tikrai nuo sudavimo vamzdžiu. Tai buvo pirmas kartas, kai D. jį sumušė. D. L. jo atsiprašė, pasakė „dovanok, nepyk“. Pinigų nesiūlė, bet civilinio ieškinio nereiškia, nes D. atleido. Per ikiteisminį tyrimą davė teisingus parodymus. D. pažįsta apie 2 metus, jis nervingas. Negali pasakyti, ar D. tada buvo blaivus. Tą dieną jis pats buvo išgėręs butelį alaus. Gali patvirtinti, kad kieme tikrai negriuvo. Ėjo per kiemus iki kaimyno, už 3-4 namų. Pas V. nuo jokių laiptų negriuvo, kojos kaulai lūžo nuo D. smūgių metaliniu vamzdžiu.

Iš 2014 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo, dviejų aukštų namo, bendro naudojimo kieme. Kiemo teritorijos šiaurinėje dalyje yra du ūkiniai bendro naudojimo pastatai. Apžiūrėjus jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (t. 1, b.l. 9-11).

Iš 2014 m. rugpjūčio 07 d. specialisto išvados Nr. G 1184/14 (P-05) matyti, kad E. B. padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame antakyje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. E. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai E. B. padaryti ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti tiesioginių smūgių pasėkoje ir negalėjo gautis pačiam griūnant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, jie sukėlė E. B. fizinį skausmą (t. 1, b.l. 17 ).

Liudytoja S. L. parodė, kad E. B. buvo darbininkas, gyvendavo pas juos viralinėje. Jis dirbo miške pjūklininku. Jis gerdavo ir, kad nepabėgtų apie metus laiko gyvendavo pas juos. Dar jis padėdavo žolę nupjauti už atlyginimą. Valgyti gamindavosi pats. Ji pati B. matė sveiką. Jis mėgėjas gerti ir valkatauti. Yra bokštelis ten, sakė, kad jis nukrito nuo laiptų.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis pats gyvena 2 aukštų namo antrame aukšte vienas. Įėjimas yra pirmame aukšte. E. B. užeidavo pas jį adresu (duomenys neskelbtini), pabūdavo, išgerdavo kartu. Du kartus jis buvo nusiridenęs laiptais. Vieną kartą stipriai krito, vos atsikėlė. E. nukrito nuo pusės laiptų iki apačios. Buvo vakaras, šviesos koridoriuje nebuvo. E. yra ir miegojęs jo namuose. Kai E. nukrito antrą kartą, tai pagulėjęs atsikėlė ir šlubuodamas išėjo. Nesiskundė, nes buvo išgėręs. Matė ryte einantį į parduotuvę ir šlubuojantį. Tai buvo beveik prieš metus laiko. Paklausus, kas jam yra kojai, E. sakė, kad ją pasisuko. Ant antakio sumušimų nebuvo. Vėliau E. jau nebematydavo. Teisme paliudyti prašė D. L.. Kaime šneka, kad D. L. sumušė. Kai B. pas jį likdavo, tai miegodavo kambaryje antrame aukšte. Jokia daržine jis nesinaudoja, yra kieme tik sukiužęs nenaudojamas tvartelis, kuriame E. B. niekada nemiegojo. Kai nukrito, po dienos dar matė D. miestelio centre iš ryto. Dešinė jo koja buvo pasisukusi. Jis sakė, kad koją pasinarino, kad ji sutinusi ir skauda. Raktų ieškoti D. pas jį nebuvo atėjęs.

Nors D. L. neprisipažino nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo E. B. sveikatą, tačiau jo kaltė sudavus E. B. kumščiu vieną kartą į veidą, po ko garaže metaliniu vamzdžiu sudavus E. B. du kartus į kairę koją, tuo padarant poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairiame antakyje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžį yra įrodyta nuosekliais viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina 2014 m. rugpjūčio 07 d. specialisto išvada Nr. G 1184/14 (P-05), kad E. B. padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame antakyje, kairės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis, padaryti tiesioginių smūgių pasėkoje ir negalėjo gautis pačiam griūnant. Pažymėta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, jie sukėlė E. B. fizinį skausmą, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Todėl D. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusysis eidamas pas V. atnešti raktų pats pargriuvo, ar, kad kažkada nukrito nuo laiptų vertintini kritiškai, kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, yra nenuoseklūs bei neatitinkantys nustatytų aplinkybių. Kaltinamojo parodymus, kad E. B. miegojo V. daržinėje ir ten ėjo atnešti raktų, paneigė liudytojas V. S. paaiškindamas, kad jokia daržine jis nesinaudoja, yra kieme tik sukiužęs nenaudojamas tvartelis, kuriame E. B. niekada nemiegojo bei, kad jokių raktų pas jį ieškoti atėjęs nebuvo. Taip pat teismas negali vadovautis liudytojo V. S. parodymais, kad kažkada nukentėjusysis būdamas stipriai išgėręs eidamas iš liudytojo namų nukrito nuo laiptų ir skundėsi kojos skausmu, nes liudytojas negalėjo pasakyti tikslaus įvykio laiko ir šie parodymai yra nenuoseklūs ir jų nepatvirtina jokia kita byloje nustatyta aplinkybė.

D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Savavaldžiavimas E. R. atžvilgiu:

Kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad tomis dienomis žmona buvo išvažiavusi, o jis gėrė su kaimo gyventojais. Prabudęs pirmame aukšte, gulėdamas ant sofos matė, kad kažkas vagia. Tai buvo apie 2 valandą nakties. Vogė piniginę, telefoną, kvepalus nuo spintelės. Buvo tamsu, nematė kas ten ima daiktus, galvojo, kad žmona S., dar pasakė “ Ką darai…?” Išbėgęs į kiemą pamatė išvažiuojančią mašiną. Verandoje miegojo E. (E. B.), jį prikėlė, bet vagių nebepagavo. Nuvažiavę pamatė, kad prie parduotuvės sėdi M.. Jie nuėjo degtinės, o E. B. paliko raktelius. Pasakė, kad pavogė jo žmona. Jie pamatė jį miegantį, žmoną išvažiuojančią ir pavogė raktelius. Kai žmona grįžo į namus, ji pasakė, kad nieko neėmė. Po kelių dienų, apie 8 val. ryto važiavo kažkur ir kaime sutikęs I. B. pakalbino važiuoti pas E. R.. B. važiuodamas sėdėjo automobilio priekyje. Įvažiavus į kiemą, jis išlipęs pradėjo rėkti. B. taip pat buvo išlipęs parūkyti. Jis pats pabeldė į duris, E. pro langą pažiūrėjęs nulipo žemyn. Jis E. R. pasakė važiuoti kartu, kad šis S. akivaizdoj pasakytų, kas paėmė automobilio raktus ir liepė, kad viską ką pavogė grąžintų, sakė, kad parašys policijai, jog R. jo brolį užmušė. R. pats sutiko važiuoti, sėdo į automobilio galą ir visi nuvažiavo pas T.. Kai užvažiavo pas T., jis (D. L.) pasakė: atvežiau žmogžudį. Iš automobilio buvo išlipęs ir R.. Pas T. prasuko šiaip sau. Namuose buvo prie laiptų T. ir V.. Jie buvo girti. Ten prabuvo kelias minutes. Toliau važiavo pas K., po to į savo namus. Žmona S. lipo tuo metu laiptais. R. tada pasakė, kad gal ne S. ištraukė raktelius. Akistatą girdėjo žmona ir B., kuris buvo koridoriuje. Paskui atsisėdo lauke ir jis R. pasakė, kad dokumentai būtų grąžinti, kad atsirastų piniginė per 24 valandas. Lauke išgėrė “fleškutę“ ir 0,7 Ltr. Degtinės butelį. Jam nuėjus miegoti, B. su R. išėjo. Viskas užtruko 2 valandas ar mažiau. Būnant jo namuose R. irgi gėrė degtinę, tada dar nebuvo susižalojęs. Vėliau jie dar gėrė prie parduotuvės su B.. Vakare žmona pasakė, kad E. (R. motina) buvo atvažiavusi dėl sulaužyto sūnaus žandikaulio.

Policijai apie vagystę nepranešė, kadangi daiktai atsirado, neatsirado tik pinigai. Mano, kad R. jį apšneka norėdamas prisiteisti pinigų. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus. Dirba pagal individualią veiklą, pjauna miškus, samdo 10 darbuotojų.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad su kaltinamuoju yra iš matymo pažįstami nuo seno, gyvena gretimuose kaimuose. Girtuokliavo su L. ir prieš sužalojimą kelias dienas. 2014 m. rugpjūčio 5 d. iš ryto, jam dar miegant D. L. atvažiavo į jo namus ir pradėjo reikalauti kažkokių daiktų, keiktis. Jam pačiam atsikėlus, D. jau buvo namo viduje, matyt, atsirakino duris močiutės paliktu duryse raktu. T. D. jam trenkė į kairę veido pusę ir pasakė, kad važiuosim išsiaiškinti į (duomenys neskelbtini) pas E. T.. Tuo metu nuo smūgio stipraus skausmo nepajuto, tik išsigando. Važiavo kartu ir I. B.. Ten nuvažiavus, jis (E. R.) išlipo iš automobilio. Tada vėl trenkė D. L. jam į dešinį skruostą ir liepė lipti atgal į automobilį. Smūgis buvo labai stiprus, net ausis pradėjo spengti. Atvažiavus į D. namus, D. sakė, kad yra pirštų antspaudai, liepė liesti stiklą, kad liktų pirštai. Pradėjo aiškintis, kur jis padėjęs piniginę ir auksą. D. L. grasino rankas ir kojas nukapoti. Vėliau pradėjo trise gerti degtinę. Jis pats buvo tada dėl L. grasinimų išsigandęs, todėl su jais gėrė. L. sakė, kad jeigu per 24 valandas neatsiras daiktai, jis pasamdys narkomanus, kad šie susidorotų. Tuo metu su savimi neturėjo telefono, buvo pasimetęs, todėl nesišaukė pagalbos. Pabaigus gerti degtinę, kai D. nuėjo miegoti, jis eidamas namo sutiko pakeliui einant mamą, kuriai pasakė, kad jam D. L. sulaužė žandikaulį, nes prilietus skaudėjo. Mama nuvažiavo iki D. namų klausti, dėl ko sulaužė žandikaulį, bet D. neberado, buvo tik žmona. Kiek pamiegojęs namuose, vėliau dėl didelio skausmo išsikvietė medikus, kurie nustatė, kad sulaužytas žandikaulis, išvežė į ligoninę. Išrašė siuntimą į Kauno ligoninę. Pajuto žandikaulio lūžį nuo antro D. smūgio, suduoto pas E. T. kieme. Pas L. būnant nelabai kas matė įvykius, gal tik girdėjo. Kai D. jį plūdo, gal girdėjo žmona, B.. I. B. yra L. draugas. I. B. jo paties negynė. Sumušė ir pavaišino degtine, kad skausmą numalšintų. Buvo atlikta akistata su I. B. o su L. nebuvo.

Civilinį ieškinį reiškia didesnį negu ikiteisminio tyrimo metu ir prašo atlyginti 5000Eurų žalą, nes tada dar nežinojo, kad teks tiek ilgai jausti skausmą ir nepatogumus. Likęs randas kakle po operacijos ir dėl to varžosi. Jis yra jaunas žmogus ir jam reikalinga išvaizda, nes dirba žmonių kolektyve. Yra įdėtos į žandikaulį plokštelės, varžtai visam gyvenimui. Reikia daryti reabilitacijos pratimus. Kadangi jis pats tikrai neėmė ir nevogė jokių D. L. pinigų ar daiktų, jaučiasi nekaltai žeminamas, niekinamas, dėl žandikaulio lūžio kentė didelius skausmus, pernešė operaciją, ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, nes 5-6 savaites buvo surakintas žandikaulis. Ligoninėje gulėjo 10 dienų. Žandikaulis reaguoja į klimato kaitą. Iki šio laiko jį maudžia. Dėl padarytos turtinės žalos kvitai prie civilinio ieškinio pridėti, rinko mama. Visų neišsaugojo, nors pastoviai pirko vaistus nuo skausmo. Patikėjo, kad D. L. išsakyti grasinimai gali būti realūs. I. B., kuris matė smūgį, geriant alų sakė, kad bijo L., kad negautų nuo jo mušti. Po įvykio teko bendrauti su L.. Šis prašė pakeisti parodymus, sakė kad už tai sumokės 2000 Eur, prašė sakyti, kad išsigalvojo dėl sumušimo. Vėliau jis paprašė telefono numerio ir po kelių dienų paskambino, prašė vėl keisti parodymus ir žadėjo sumokėti.

Nukentėjusysis E. R. patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikslindamas tik civilinio ieškinio sumą bei paaiškindamas, kad pirmas kaltinamojo smūgis nebuvo skausmingas kai paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 8 val., jį pagiringą miegantį namų antrame aukšte prikėlė D. L., kuris kieme šaukė „gaidy, pederaste, kelkis“. iškišęs galvą pro antro aukšto atidarytą langą, pamatė kieme stovintį D. L. ir I. B., atvažiavusius pilkos spalvos automobiliu AUDI A6. Jis nulipo į pirmą aukštą neklausęs, ko D. L. reikia. Nulipęs pamatė D. L. stovintį viduje- koridoriuje, o ant lauko laiptelių stovėjo I. B.. Vėliau iš kartu gyvenančios močiutės sužinojo, kad ji išeidama pas gyvulius, buvo užrakinusi namo duris ir raktą palikusi spynoje iš lauko pusės. Nulipus D. L. kažką greitakalbe pasakęs jam stovinčiam koridoriuje sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą ir du kartus kumščiu į dešinį skruostą. Jau po pirmo suduoto smūgio pradėjo svaigti galva, nors skausmo tuo metu nepajuto, nuo smūgių nenugriuvo. Kai D. L. davė smūgius, I. B. stovėjo prie durų slenksčio, ant lauko laiptų viršutinės pakopos, panašiai už 1 m. nuo D. L., kuris į I. B. smūgių metu stovėjo pasisukęs nugara. Namo durys buvo atidarytos. Sudavęs smūgius, D. L. klausė „gaidy, kur auksinė grandinėlė, kur piniginė?“, pasakė, kad jis arba „M.“ (taip vadina V. G.), pavogė iš jo namų piniginę su auksine grandinėle. Jis atsakė, kad nei vienas iš jų daiktų neėmė. D. L. liepė važiuoti kartu nesakydamas kur. Jam sutikus visi trys D. L. automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur D. L. sustabdė automobilį E. T. kieme. Sėdėdamas automobilyje pamatė už 20 metrų, kieme stovintį E. T.. D. L. išlipęs ėjo link jo. Jis taip pat išlipo iš automobilio, nes norėjo E. T. paprašyti cigaretės. D. L., nuėjęs nuo automobilio panašiai 3-4 metrus ir pamatęs, kad jis išlipo iš automobilio, priėjęs liepė sėsti į mašiną, pavadino „duchu, pederastu, gaidžiu“, sudavė jam kumščiu vieną kartą į dešinį skruostą. Po smūgio jam pradėjo spengti ausyse, pajuto skausmą dešiniame žandikaulyje. Smūgio sudavimo metu I. B. sėdėjo automobilio priekyje, ant keleivio sėdynės ir turėjo matyti kaip D. L. sudavė smūgį. Po smūgio jis pats įsėdo į automobilį, o D. L. nuėjo prie E. T. ir grįžo po 5 minučių, sėdo į automobilį, visi nuvažiavo iki jo namų. D. L. sakė „gaidy, pederaste, einam į vidų“, liepė jam pirmam eiti į namus. Jis pro nerakintas duris įėjo į D. L. namus, paskui jį - D. L., tada I. B.. Namuose buvo D. L. žmona S. L.. D. L. nei jo, nei žmonos apie jokį automobilio raktelį neklausė. Įėjus į kambarį, D. L. pasakė, kad jis jo namuose paliko pirštų antspaudus, paėmė ranka jam už kairės rankos ir norėjo prispausti jo kairės rankos delną prie kambaryje stovinčios spintelės stiklo. Jam sugniaužus kumštį D. L. prie stiklo prispaudė jo kumštį. Paleidęs ranką pasakė, kad uždarys jį į rūsį, nukapos jam rankas, kojas, paklausė žmonos, kur yra kirvis. S. L. atsakė, kad nežino. Supratau, kad D. L. norėjo jį pagąsdinti. Tada D. L. liepė eiti į lauką. Visi, ir S. L. išėjo į lauką, kur D. L. pasiūlė išgerti ir atnešė iš namų degtinės buteliuką (0,25 l). Jam atsakius, kad negers, D. L. liepė gerti, sakydamas „gersi pederaste“. Bijodamas, kad D. L. jo nesumuštų, sutiko gerti. D. L., jis ir I. B. išgėrė D. L. kieme. Tada D. L. liepė žmonai nuvažiuoti ir dar nupirkti degtinės. Ji atvežė 0,7 litro butelį degtinės „Ledo“. Geriant degtinę, D. L. pasakė, kad jei per 24 valandas neatsiras jo piniginė ir auksinė grandinėlė, jis pats arba kas kitas jį ir „M.“ sulaužys arba užmuš. Jis patvirtino D. L., kad nieko iš jo nei jis, nei „M.“ neėmė. Apie 11-12 val. išgėrė visą butelį, D. L. nuėjo į namus, o jis su I. B. nuėjo iki parduotuvės, kur nusipirko du ar tris butelius alaus, kuriuos išgėrė su I. B. už parduotuvės. I. B. klausė, kodėl D. L. mušė jį nei už ką. I. B. pasakė, kad D. L. gal pats kur pametė piniginę ir grandinėlę, o dabar kitus kaltina. Išgėrus alų, apie 14.00 val. išėjo į namus. Einant užėjo pas D. G., jos vyrui Arvydui pasakė, kad jį sumušė D. L.. Toliau eidamas (duomenys neskelbtini) sutiko automobiliu važiuojančią savo mamą V. R., kuriai pasakė, kad jį buvo išsivežęs D. L., kad sumušė, kaltina piniginės ir auksinės grandinėlės vagyste. Mama jį nuvežė pas močiutę ir jis nuėjo miegoti. Nubudęs apie 17-18 val. pajuto stiprų skausmą dešinio žandikaulio vietoje, žandikaulis buvo patinęs, palietęs ranka, pajuto, kad juda kaulas. Pranešė policijai ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios buvo nuvežtas į ligoninę, kur nustačius lūžį gavo siuntimą į Kauno klinikas, kur buvo gydomas 10 dienų. Žandikaulio sulaužymu jam padaryta neturtinė žala, kadangi patyrė skausmą, buvo operuotas, negali kramtyti maisto, normaliai kalbėti. Jam padaryta neturtinė žala 10000 litų, kuri neatlyginta (t. 1, b.l. 48, 49-50 ).

Iš įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo I. B. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. ar 5 d., apie 8 val. su D. L. nuvyko pas E. R., abu išlipo iš automobilio. D. L. pasakė E. R., iškišusiam galvą pro antro aukšto langą, nusileisti žemyn. E. R. išėjo į lauką. Jis liko stovėti prie automobilio, o susinervinęs D. L. nuėjo prie namo durų. Nepamena, kad D. L. būtų išvadinęs E. R. necenzūriniais žodžiais. D. L. paklausė E. R., kur yra jo automobilio rakteliai, piniginė, auksas. E. R. atsakė, kad rakteliai yra pas D. L. žmoną S., o daiktų neėmė. D. L. liepė E. R. sėsti į automobilį ir važiuoti pas jį išsiaiškinti. Kai jie kalbėjo, jis buvo panašiai už 5 metrų nuo jų, prie automobilio. Nematė, kad D. L. būtų sudavęs smūgį E. R.. Visi trys sėdo į D. L. automobilį, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, ir nuvažiavo į G., į E. T. kiemą. Ko ten važiavo, nežino. D. L. automobilį sustabdė prie E. T. namo kampo. Sustojus jis ir D. L. išlipo iš automobilio, E. R. liko sėdėti ant galinės sėdynės. Jis su D. L. nuėjo prie namo durų, kur stovėjo E. T. ir S. V.. D. L. prie E. T. pasakė, kad veža „Rižiką“ (E. R.) pas žmoną išsiaiškinti. Tuo metu iš automobilio išlipo E. R.. D. L. pavadines jį „gaidžiu“, liepė jam sėsti į automobilį, o šis nieko neatsakęs atsisėdo. Nematė, kad D. L. būtų priėjęs prie E. R.. Parūkius jis su D. L. sėdo į automobilį ir visi nuvažiavo iki D. L. namų. Jis nematė, kad D. L. būtų sudavęs smūgį E. R. į veidą E. T. kieme. Tada nuvyko pas D. L., kur jis liepė E. R. eiti į vidų. E. R. pirmas įėjo, paskui jį D. L., tada jis. Namuose buvo D. L. žmona S.. D. L. pasakė jai, kad E. R. sakė, jog ji paėmė automobilio raktelius. E. R. pasakė, kad apsipažino. D. L. liepė E. R. ateiti į kambarį, sakydamas, kad visur yra jo pirštų atspaudų. Jis liko stovėti koridoriuje, todėl nematė ką D. L. ir E. R. darė kambaryje. Negirdėjo, kad D. L. grasintų uždaryti jį į rūsį, nukapoti jam kojas, rankas, būtų klausęs žmonos, kur yra kirvis. D. L. pasiūlė išgerti, todėl visi trys išėjo į kiemą, kur gėrė ant laiptų. Geriant D. L. pasakė E. R. per 24 valandas grąžintų piniginę su pinigais, auksą. Negirdėjo, kad D. L. būtų sakęs E. R., kad jei jis daiktų negrąžins, tai jį užmuš, sulaužys. Jis pasakė, kad E. R. daiktus gali įmesti į jo pašto dėžutę ar kieme į vaikišką namelį. Kai baigė gerti, jis su E. R. išėjo iki parduotuvės, kur išgėrė dar alus. Tada jis išėjo į namus, o kur nuėjo E. R., nežino. Nematė, kad D. L. būtų sudavęs smūgius E. R. (b.l. 54, 58 ).

Iš 2014 m. spalio 16 d. akistatos tarp nukentėjusiojo E. R. ir liudytojo I. B. matyti, kad kiekvienas patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus.

Liudytoja V. R. parodė, kad nukentėjusysis E. R. yra jos sūnus. Dienos jau tiksliai neatsimena, bet iš darbo grįžus jaunylis sūnus N. pasakė, kad E. išsivežė D. su B.. Nieko blogo nepagalvojo, nes jie sueidavo. Ji tada atvažiavo pas močiutę, nes E. ten gyvena. Vėliau E. pamatė einantį nuo (duomenys neskelbtini). Jį pasiėmė į automobilį ir jis pasakė, kad jam uždavė D. L., kokiom aplinkybėm, nesakė. Sūnus tada sakė, kad jam skauda, sėdėjo automobilyje užsidengęs žandą. Matėsi, kad jis jautėsi žiauriai blogai. D. L. yra jos buvusio vyro brolis. Jų santykiai nepiktybiniai, nes neturi dėl ko pykti. Sūnus nelinkęs meluoti, ką nors apkalbėti. Iki to įvykio sūnus nebuvo susipykęs su kaltinamuoju. Po traumos D. L. neaplankė sūnaus. Pasekmės sunkios finansiškai, buvo ilgas gydymas. Maistas buvo tik trintas, košeles valgė apie 3 mėnesius. Stiprius nuskausminamuosius pirko. Traumos pasekmės liko, ne taip kalbėjo kaip dabar, tapo uždaresnis. Priežasties dėl ko jam uždavė, ji nežino. Apie vagystę sūnus sakė, jį apkaltino auksinių papuošalų vagyste. Praėjus mėnesiui po operacijos sūnų vežė išimti kablius. Po to jis dar vis lankydavosi pas gydytoją. Odontologijos skyriuje jam išėmė kablius. Vaistai jam buvo išrašyti nuo skausmo ir uždegimo.

Liudytoja V. R. patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai paaiškino, kad yra E. R. mama, gyvena atskirai. Sūnus gyvena pas močiutę Z. K.. 2014 m. rugpjūčio 5 d., po pietų, ji iš namų važiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus daugiau kaip pusę kelio, pamatė nuo Geležių k. pusės į Sodelių k. pusę pėstute einantį sūnų. Privažiavusi prie jo ir sustojusi paklausė kur buvo. Nuo sūnaus sklido alkoholio kvapas. Sūnus pasakė, kad jį iš namų į (duomenys neskelbtini) išsivežė D. L. su I. B., kad D. L. „uždavė“ jam į veidą, jį apkaltino auksinių papuošalų vagyste. Sakė, kad jam skauda pridėdamas ranką prie dešinio žandikaulio. Daugiau sūnus nieko nepasakojo, ji jo neklausinėjo. Tuo metu sužalojimų jo veide nepastebėjo. Sūnus pasakė, kad nori prigulti. Liepusi sėsti į mašiną parvežė jį į namus, pati išvažiavo. Apie 20 val., būdama ganykloje, kuri yra nuo E. R. namų už 2 km., pamatė į namo kiemą įvažiavusią greitosios medicinos pagalbos mašiną. Po dviejų valandų, kai baigė melžti karves, nuėjo pas sūnų, tačiau jo namuose nebuvo. Z. K. pasakė, kad E. R. išsivežė greitoji pagalba. Kitos dienos ryte nuėjusi pas sūnų, jį rado namuose. Jis pasakė, kad ligoninėje jam nustatė žandikaulio lūžį, gavo siuntimą į Kauno klinikas. Sūnus kalbėjo sunkiai, negalėjo normaliai išsižioti, sakė, kad jam labai skauda. Po kelių dienų sūnus išvyko į Kauną, kur jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Ji pati nematė kaip ir kur buvo sumuštas sūnus (b.l. 59 ).

Liudytojas E. T. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Tą dieną, kurios jis neatsimena, į kiemą atvažiavo automobilis su L., R. ir B.. R. išlipo iš mašinos ir L. ant R. pasakė, kad šis nužudė jo brolį. R. nieko nesakė. V. tą dieną buvo girtas. L. gal blaivus buvo, tik pagiriotas. Kaime kalbėjo, kad sulaužė žandikaulį, jam pačiam tai pasakė žmona L. T.. Suprato, kad jie abu gėrė. R. atvažiavęs pas jį kažkada pasakė, kad babkių pasidarys iš L..

Liudytojas E. T. pilnai patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai paaiškino, kad 2014 m. vasaros metu, galėjo būti rugpjūčio mėnuo, tikslesnio laiko nepamena, apie 8 val. pas jį į kiemą savo automobiliu AUDI A8 atvažiavo D. L.. Automobilį jis sustabdė šalia gyvenamojo namo, panašiai už 3 metrų nuo namo durų. Tuo metu jis pats su S. V. stovėjo ant laiptų, prie namo durų. Iš automobilio išlipo D. L. ir priekyje, keleivio sėdynėje sėdėjęs I. B., abu priėjo prie jo. Kai jie priėjo pajuto iš kvapo, kad abu neblaivūs arba pagiringi. D. L. pradėjo atsiprašinėti, kad jį šmeižė dėl brolio mirties. Jam atsakius, kad jam nebeįdomu, D. L. su I. B. pasisuko eiti link automobilio. Jis nieko nelaukęs ėjo prie ūkinio pastato, nes nešė šiukšles į konteinerį. Eidamas per kiemą, išgirdo kaip D. L. sako „žertva lįsk atgal į mašiną“. Atsisukęs matė kaip D. L. stumia E. R. į automobilį, kurio galinės dešinės pusės durys buvo atidarytos. E. R. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. D. L. sėdo prie vairo, šalia jo - I. B. ir jie visi išvažiavo. Kai D. L. atvyko į jo kiemą, nematė, kad jo automobilyje būtų sėdėjęs E. R., nes D. L. galinių durų stiklai tamsinti. Pats nematė ir negirdėjo, kada E. R. išlipo iš automobilio. Kai jie visi trys išvyko, S. V. pasakė, kad prie automobilio D. L. sudavė E. R. vieną smūgį kumščiu į veidą. Jis pats nematė D. L. suduoto smūgio E. R., nes tuo metu ėjo prie ūkinio pastato ir buvo pasisukęs nugara. Apie tai, kad E. R. D. L. sulaužė žandikaulį sužinojo tos pačios dienos vakare iš kaimo gyventojų (t. 1, b.l. 60).

Liudytojas S. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Pareiškė, kad buvo suklaidintas. 2014-08-05 buvo girtas. Kai buvo atvažiavęs L. 8 val. ryto, buvo be sąmonės nuo girtumo. Kai buvo apklaustas policijoje, buvo blaivus. E. T. pajuokavo, kad L. nukentėjusiajam davė į snukį, o jis pats patikėjo, todėl taip ir pasakė tyrėjams. Jis pats nematė, kai smūgį sudavė, bet taip pasakė V.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neigia. Dabar sako tiesą, tai sąžinės reikalas. Nežino, kas R. žandikaulį sulaužė. Su L. nėra draugai, gal prieš 5 metus buvo. Pripažįsta, kad yra teistas, vienoje byloje buvo bendrininkai su L. ir tai buvo ne vienas kartas. Policijoje buvo įspėtas dėl melagingų parodymų. Sąmoningai davė parodymus. Teisingi parodymai duoti teisme. Apie įvykį jam pasakojo T..

Šiems parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaityti Liudytojo S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai S. V. paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio pradžioje, dienos nepamena, apie 8 val. nuėjo pas kaimyną E. T. atsigerti kavos. Panašiai po 10-15 minučių, jiems stovint prie laiptų, prie E. T. namo durų, į kiemą įvažiavo D. L. vairuojamas automobilis AUDI A8. D. L. automobilį sustabdė panašiai už 2-3 metrų nuo laiptų. Iš automobilio išlipo D. L., I. B., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. D. L. ir I. B. einant link jų, pamatė, kad iš automobilio galo išlipo E. R.. Tada D. L. grįžo prie automobilio ir pavadinęs E. R. „žertva“, liepė jam sėsti į automobilį. D. L. sudavė, kiek matė vieną kartą, kumščiu E. R. į veidą ir pastūmė. Automobilio galinės durelės, prie kurių stovėjo E. R., buvo atidarytos, jis atsisėdo į automobilio galą. Tada D. L. atėjo prie jo ir E. T., ėmė kalbėti E. T. apie jo brolio nužudymą. E. T. pasakė, kad jam neįdomu. Nežino, ar D. L. buvo blaivus. D. L. su I. B. grįžo prie automobilio, sėdo ir išvyko. Jis matė tik vieną D. L. suduotą smūgį E. R.. Išvykus D. L. pasakė E. T. apie D. L. suduotą smūgį E. R.. Tos pačios dienos vakarą ar sekančią dieną sužinojo iš kaimo žmonių, jog D. L. sulaužė E. R. žandikaulį (t.1, b.l. 61).

Liudytoja S. L. parodė, kad jie su vyru D. L. buvo apsipykę ir ji su vaikais buvo išvažiavusi iš namų. Prieš savaitę laiko jau buvo vyras pradėjęs gerti . Kai jis vieną dieną geria, kitą atsipagirioja ir tada pradeda rinktis į kiemą draugeliai. Jis tada geria kelias dienas. Po savaitės laiko grįžusi pasigedo auksinių žiedų, kurie buvo padėti namo aukšte. Vyras pasigedo piniginės ir autobusiuko raktų, paklausė, ar ta ne ji paėmusi. Tada ji ir pasigedo žiedų. Ji iš vakaro grįžo į namus, vyras buvo pagiringas, nes buvo užgėręs. Ji pati jam 2 buteliukus nupirkusi buvo, nes jis norėjo nustoti gerti. Buteliuką vyras vieną išgėrė iš vakaro, kitą paliko iš ryto kad būtų. Pastebėjo, kad namuose būta svečių, nes netvarka visur. Vaiko lovytė buvo pradeginta. Vyras nerūko, suprato, kad buvo svečių. Sužinojo, kad daiktai dingo iš vakar. Vyras galvojo, kad E. juos galėjo paimti. Kai vyras grįžo namo jis atsivežė R. ir jo paklausė ar tai ji paėmusi tuos raktelius. R. atsakė, kad ne ji. Vyras R. sakė, kad grąžintų tą ką paėmė. B. tada nebuvo. Jie koridoriuje užtruko kokias 2 minutes. R. buvo pasimetęs, nes jį vyras kaltino. Kai atvežė R., tai vizualiai nesimatė, kad jis būtų primuštas, jis nedejavo, kad kažkas skauda. Vyras tada paėmė „fleškutę” ir jie visi gėrė. Ji pati tuo metu džiaustė lauke skalbinius. D. dar paprašė nupirkti butelį degtinės. Ji nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko. Jie toliau gėrė. Kai D. nuėjo miegoti, ji liepė vyrams išeiti iš kiemo, tada E. su B. išėjo namo. Kad jie būtų buvę smarkiai girti to negali pasakyti.. Po kokių 3 valandų E. R. mama įvažiavo į kiemą, išlipusi rėkė, kad sūnų sumušė. Ji pati atsakė, kad važiuotų į priimamąjį. Po kelių dienų vyras rado piniginę su žiedais prie garažo.

Jie yra visi pažystami, B. dirbo pas vyrą miške. Su R. pažįstami, kadangi D. brolis gyveno su jo motina. E. R. atveždavo D. gazolio, telefoną. Ji pati nedirba, augina vaikus, išlaiko vyras. Yra nuo vyro finansiškai priklausoma.

Liudytoja I. J. parodė, jog dirba tyrėja Panevėžio rajono policijos komisariate. Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje atliko asmenų apklausas. Jiems uždavinėjo klausimus apie įvykį ir užrašė tai, ką jie pasakojo. T., V. prisimena, jie nenoriai davė parodymus, bet davė. Jie buvo įspėti prieš apklausą dėl melagingų parodymų davimo. Paprastai, surašius apklausos protokolą, jį atspausdina ir duoda apklausiamajam perskaityti. Pastabų nebuvo pareikšta. E. T., S. V. neminėjo kokie jų santykiai yra su įtariamuoju L.. Jie patys pasakojo apie įvykį, pati jų paklausdavo tik ką nors tikslindama. T., V. neminėjo kokie jų santykiai yra su R.. Apklausos protokole užrašyta viskas, apie ką buvo kalbama apklausos metu, liudytojai pastabų dėl apklausos nepareiškė. Tyrimą baigė kita tyrėja. Pamena, kad buvo apklausta ir L. žmona. Jei įtariamasis prašo apklausti liudytojus, juos nurodo, būtinai juos apklausia. Liudytojas I. B. (apklausos protokolas 1 t., b.l. 58) tikrai pats pasakojo įvykio aplinkybes. Apklausiant buvo nurodomos asmenų pravardės, jas ir užrašė protokole, taip, kaip sakė I. B.. Liudytojas I. B. perskaitė apklausos protokolą, parašė, kad surašyta teisingai ir tai patvirtino savo parašu. V. ir T. suprato, kad jų duodami paaiškinimai yra užrašomi. Su apklausos protokolu jie susipažino, jį perskaitė. Susipažinę su apklausos protokolu T. ir V. abejonių neišreiškė. Jie suprato, kad yra įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Visada yra taisomas protokolas, kai apklausiamas asmuo nurodo, kad ne taip yra užrašyta. Apklausos metu nebuvo abejonių dėl V., T. blaivumo. Mano, kad jie nebuvo pagiringi, nes kvapo neužuodė. Policijoje pareigūnai tikrina asmenų neblaivumą, kai akivaizdžiai matosi, kad asmuo yra neblaivus. Neblaivaus asmens požymiai: nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, alkoholio kvapas. Jei nurodyti neblaivumo požymiai būtų buvę pas V., T., jų apklausos nebūtų atlikusi.

Liudytoja A. Š. parodė, kad yra D. L. kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini) – daugiabutyje. Ten yra bendras kiemas ir matosi kas vyksta. Atstumas nuo tvarto iki L. namo 30-40 metrų. Matė ryte, apie 10.30 val. kaip B ir R. (duomenys neskelbtini) pas L. ant laiptų gėrė baltą degtinę iš 05 ltr. butelio, jų kalbų negirdėjo, elgėsi ramiai. Jie apie 12 val. išsiskirstė. Ji tada apie 13.40 val. važiuodama dviračiu į daržą sutiko R. einantį į namus, šis kalbėjosi telefonu, buvo išgėręs, bet nesvirduliavo. Tai buvo pernai liepos pabaigoje. Ji kaimynei pasakė, ką matė. D. L. prašė paliudyti rugpjūčio pradžioje pernai. Ji yra davusi parodymus policijoje tą pačią dieną, kaip ir I. B.. Buvo tyrėja ta pati. T. B. buvo blaivus. Kaime kalbėjo, kad L. sumušė R.. Prieš dieną gal R. buvo pas jį, nors ankščiau nesilankydavo. Jis yra iš (duomenys neskelbtini) E. B. ji nepažįsta, pas L. nematė sandėliuke nieko gyvenant. Darbininkai ten susideda įrankius. R. mama gyveno su D. L. broliu, kurį kažkas užmušė. Į policiją nuvykti kilo mintis, kai paprašė paliudyti D..

Iš 2014 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Namas yra šiaurinėje gatvės dalyje, įvažiavimas prie namo – pro namo rytinėje pusėje esantį žvyruotą keliuką. Namas mūrinis, dviejų aukštų. Įėjimas į namą yra pro šiaurinėje ir pietinėje namo pusėje esančias duris. Šiaurinėje pusėje yra betoniniai laipteliai iki įėjimo durų. Durys rudos spalvos, skardinės, rakinamos įleidžiama spyna. Durys atsidaro į išorę. Pro duris patenkama į koridorių, kurio rytinėje sienoje yra durys į kambarį. Pietinėje sienoje yra melsvos spalvos durys į antrą aukštą. Durys atsidaro į išorę. Koridoriaus grindys medinės. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1, b.l. 36-38).

Iš 2014 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados Nr. G 1178/14 (P-05) matyti, kad E. R. nustatytas dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis, padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. E. R. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimais padarytas tiesioginių smūgių pasėkoje ir negalėjo gautis pačiam griūnant. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (t.1, b.l. 41).

Iš 2014 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvados Nr. pG 1178/14 (P-05) matyti, kad dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis, bei kairės pusės lūžis E. R. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. E. R. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas ne mažiau dviejų smūgių pasėkoje, tai nurodo dvigubas apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimas padarytas tiesioginių smūgių pasėkoje ir negalėjo gautis pačiam griūnant (t. 1, b.l. 46 ).

Nors kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė savavaldžiavus, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam yra įrodyta nuosekliais viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo E. R. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvadoje konstatuotas kūno sužalojimas, liudytojų V. R., E. T., parodymais, t. y. įrodymais pripažintų bylos duomenų, kurie vieni kitus patvirtino, visuma.

Teismas nesiremia liudytojo S. V. parodymais, duotais teisme, kad, neva jis tyčia apkalbėjęs kaltinamąjį, nes tokie teiginiai neatitinka nustatytų aplinkybių, iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad S. V. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bei, kad protokolą pats perskaitė ir parašė savo ranka, kad protokolas surašytas teisingai (t. 1, b.l. 61). Tai, kad V. ir T. suprato, kad jų duodami paaiškinimai yra užrašomi, su apklausos protokolu jie susipažino, jį perskaitė, patvirtino liudytoja I. J.. Todėl teismas S. V. parodymus duotus teisme vertina kaip siekį padėti draugui išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja, o vadovaujasi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo E. T. parodymus apie tai, kad D. L. sudavė smūgį E. R. ir įstūmė jį į automobilį.

Už savavaldžiavimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. LR BK 294 straipsnio 2 dalyje savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos arba pripažįstamos kito asmens, kai savavaldžiaujama panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas daromas panaudojant prievartą, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Tariama teisė yra tada, kai asmuo laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra.

Teismas konstatuoja, kad galimai iš D. L. buvo pavogtas jam ar jo šeimai priklausantis turtas, tačiau buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas.

Už savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t.y., kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kaltinamasis D. L., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė asmenų, prisidėjusių prie jo turto vagystės paiešką ir stengėsi susigrąžinti pavogtą turtą. Savo teisių įgyvendinimo principas suponuoja pareigą susilaikyti nuo agresyvių ir neproporcingų veiksmų, todėl kaltinamasis negalėjo vartoti psichinio ir fizinio smurto bei privalėjo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, kad nustatytų dėl vagystės kaltus asmenis ir nusikalstamą veiką padarę asmenys atlygintų padarytą žalą. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai įgavo nusikalstamai veikai (savavaldžiavimui) būdingų požymių, todėl D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 str. 2 d.

D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis D. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, vienas įvykdytas nusikaltimas apysunkis, kitas – nesunkus, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, siekiant pažeisti valdymo tvarką ir sutrikdyti žmogaus sveikatą. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį D. L. teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau septynis kartus teistas (t. 1, b.l. 92-158), administracine tvarka baustas (t.1, b.l. 173-179), psichikos sveikatos centro apskaitoje neregistruotas (t.1, b.l. 161), charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b.l. 163, 166). Atsižvelgtina, į tai, kad šias veikas D. L. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas, o recidyvistui už naujų nusikalstamų veikų padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Taigi šie kaltinamąjį apibūdinantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. L., turi būti paskirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, savo trukme artimas šios bausmės vidurkiui.

Paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdų (LR BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Į bausmės laiką LR BPK 140 str. 9 d. pagrindu įskaitytinas D. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-08-06, 13.30 val. iki 2014-08-07, 15.25 val. (2 paros) (b.l. 69-70).

Kadangi kaltinamasis D. L. padarė naujas nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl prie 2012-10-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė (LR BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Byloje nukentėjusysis E. R. pareiškė patikslintą 5000 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir 30,46 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir yra viena iš asmens konstitucinių teisių. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Neturtinė žala LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Čia taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę jo padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.).

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs nukentėjusiojo asmens E. R. mušimu, įžeidinėjimu ir žeminimu yra lydimas pastarojo fizinių skausmų, dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Kaip matyti, kaltinamasis D. L. pavartojęs fizinį smurtą sukėlė didelį fizinį skausmą, nes nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, kurį teko operuoti, po to kęsti skausmus, didžiulius nepatogumus maitinantis, bendraujant. Konstatuotina, kad kaltinamojo pavartotas fizinis smurtas bei įžeidinėjimas ir žeminimas neigiamai paveikė nukentėjusiojo dvasinę būseną ir sąlygojo jo dvasinius išgyvenimus. Teismas, vertindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, įvertinus teismų praktiką panašiose bylose, paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį girtuokliaujant su kaltinamuoju bei tai, kad pagal medicininius dokumentus (t. 2, b.l. 56) E. R. sąkandis atsistatė visiškai, išoriškai sužalojimo žymių nebeliko, nukentėjusiajam priteistina 2500 Eur. neturtinės žalos iš kaltinamojo D. L.. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, priteisiant 30,46 Eur iš D. L.. Iš kaltinamojo taip pat išieškotinos nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos už teisinę pagalbą, kurios sudaro 300 Eur (BPK 106 str. 2 d., t. 2, b.l. 57)

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d. iš D. L. priteistinos byloje turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei 21,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais

nusprendžia:

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1 d., LR BK 294 str. 2 d. ir jį nubausti:

Už LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;Už LR BK 294 str. 2 d. numatytą nusikaltimą 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir D. L. nubausti galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie 2012-10-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir D. L. galutinai nubausti 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką LR BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. pagrindu įskaityti D. L. laikinajame sulaikyme ir išbūtą laiką nuo 2014-08-06, 13.30 val. iki 2014-08-07, 15.25 val. (2 paros).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

E. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti E. R. naudai iš D. L. 2500 Eur. (du tūkstančius penkis šimtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str.).

E. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti E. R. naudai iš D. L. 30,46 Eur (trisdešimt eurų 46 euro centus) turtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str.).

Išieškoti iš D. L. nukentėjusiojo patirtas išlaidas 300 Eur (tris šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš D. L. 21,60 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Silvija Jakštienė