- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1009-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00933-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., K. S.
- Pareiškėjas
- S. S., A. S., V. S.
- Skolininkas
- G. S.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. S. (G. S.) atstovo advokato Romualdo Mikliušo atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., A. S. (A. S.), V. S. (V. S.) pareiškimą dėl skolininko G. S. (G. S.) turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. S. (G. S.), K. S., antstolė Birutė Čereškienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai S. S., A. S., V. S. (toliau – pareiškėjai), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti, kad skolininkui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įkalinimo vietos adresas Pravieniškių 2-ieji pataisos namai – atviroji kolonija, Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj. (toliau – skolininkas), priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini) (toliau – sutuoktinė), esančio turto, o būtent, nustatyti, kad skolininkui priklauso šis turtas: ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1015 ha bendro ploto (toliau – žemės sklypas); ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 241,07 kv. m. bendro ploto (toliau – gyvenamasis namas); ½ šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 kv. m. užstatymo ploto (toliau – šiltnamis); ½ kiemo statinių (lauko tualeto, betono tako), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kiemo statinių).
Taip pat prašė nustatyti, jog sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), 4 000,00 Lt vertės ir iš sutuoktinės priteisti skolininko naudai 2 000,00 Lt piniginę kompensaciją.
Taip pat prašė nustatyti sekančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: skolininkas naudosis patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje esančiame plane (toliau – planas) indeksais R-5 (2,19 kv. m.), R-6 (1,46 kv. m.), R-8 (3,25 kv. m.), R-9 (8,84 kv. m.), R-10 (12,47 kv. m.) bei patalpomis, esančiomis antrame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-4 (21,77 kv. m.), 1-5 (26,23 kv. m.), 1-6 (17,01 kv. m.), 1-7 (12,12 kv. m.); sutuoktinė naudosis patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-1 (6,15 kv. m.), R-2 (4,68 kv. m.), R-3 (14,60 kv. m.), R-4 (13,30 kv. m.) bei patalpomis, esančiomis pirmame namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-2 (12,27 kv. m.), 1-3 (29,79 kv. m.), G-1 (23,27 kv. m.); patalpa, esančia rūsyje ir pažymėta plane indeksu R-7 (17,98 kv. m.), bendraturčiai naudosis bendrai: skolininkas naudosis 2/3 dalimi, o sutuoktinė – 1/3 dalimi šios patalpos; patalpa, esančia pirmame namo aukšte, pažymėta plane indeksu 1-1 (10,61 kv.m.), bendraturčiai naudosis bendrai: skolininkas naudosis 1/3 dalimi, o sutuoktinė – 2/3 dalimi šios patalpos.
Nurodė, kad antstolė Birutė Čereškienė (toliau – antstolė) vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-138/2009 dėl 335 574,57 Lt skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjų naudai. Antstolė vykdomojoje byloje 2011 m. kovo 15 d. rašte Nr. 0129/10/00207S-840 pasiūlė pareiškėjams iki 2011 m. balandžio 15 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį, teismas gali nustatyti bendraturčių bendrosios nuosavybės tiek idealiąsias, tiek realiąsias dalis, tačiau jos turi būti nustatytos taip, kad iš turto būtų įmanoma išieškoti, priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjams nežinoma aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinių turtas dalintinas į lygias dalis ir nustatytina šias dalis atitinkanti bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų atstovas advokatas Romualdas Mikliušas prašė pareiškėjų prašymą palikti nenagrinėtą. Nurodė, jog antstolė nesiaiškino skolininko prievolės prigimties. Teigė, kad pareiškėjų pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka negali būti įgyvendinta, nes gyvenamasis namas skirtas vienai šeimai, jame nedalintina: vandentiekis, kanalizacija, elektros tinklai, apšildymo įrenginys. Pareiškėjai nepagrįstai siūlė dalinti bendrą gyvenamojo namo plotą, o ne gyvenamąjį namą, ypač įvertinus tai, jog rūsio ir naudingose patalpose (laiptinėse, koridoriuose) negyvenama. Pabrėžė, jog ginčo gyvenamajame name gyvena suinteresuotų asmenų pilnamečiai vaikai su šeimomis. Nurodė, jog automobilis sutuoktinei nereikalingas, nes ji neturi teisės vairuoti transporto priemonių.
Suinteresuotas asmuo antstolė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra: ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, šiltnamio ir kiemo statinių.
Taip pat nustatė, jog sutuoktiniai žemės sklypu, šiltnamiu ir kiemo statiniais naudojasi bendrai, tačiau naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka sekanti: skolininkas naudojasi patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-5 (2,19 kv. m.), R-6 (1,46 kv. m.), R-8 (3,25 kv. m.), R-9 (8,84 kv. m.), R-10 (12,47 kv. m.) bei patalpomis, esančiomis antrame gyvenamojo namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-4 (21,77 kv. m.), 1-5 (26,23 kv. m.), 1-6 (17,01 kv. m.), 1-7 (12,12 kv. m.); sutuoktinė naudojasi patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-1 (6,15 kv. m.), R-2 (4,68 kv. m.), R-3 (14,60 kv. m.), R-4 (13,30 kv. m.) bei patalpomis, esančiomis pirmame gyvenamojo namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-2 (12,27 kv. m.), 1-3 (29,79 kv. m.), G-1 (23,27 kv. m.), G-2 (3,08 kv. m.); patalpa, esančia rūsyje ir pažymėta plane indeksu R-7 (17,98 kv. m.) bei patalpa, esančia pirmame gyvenamojo namo aukšte ir pažymėta plane indeksu 1-1 (10,61 kv. m.), sutuoktiniai naudosis bendrai.
Taip pat sutuoktinei priteisė automobilį, už kurį iš jos skolininko naudai priteisė 2 000,00 Lt piniginę kompensaciją.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nereikšminga aplinkybė, kad ginčo gyvenamajame name gyvena suinteresuotų asmenų pilnamečiai vaikai su šeimomis, nes įstatymas nukrypimą nuo lygių dalių principo sieja su sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.123 straipsnis 1 dalis). Todėl nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatytina ½ skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybių naudotis automobiliu, kuris priteistinas sutuoktinei, įpareigojant ją atlyginti kitam bendraturčiui ½ automobilio vertės dalį pinigais (CK 3.127 straipsnis 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog suinteresuotų asmenų bylos nagrinėjimo metu pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka esminio kriterijaus, taikytino nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką - adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, todėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nustatė pagal pareiškėjų pasiūlymą. Teismas paaiškino, jog pagal suinteresuotų asmenų pasiūlymą sutuoktinės naudojimui tektų kur kas vertingesnės gyvenamojo namo dalys, bendraturčiams - daugiau bendro naudojimo dalių, tokiu būdu nebūtų sudaromos prielaidos pareiškėjų ir skolininko interesų pusiausvyrai, nes skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, būtų parduota už mažesnę kainą.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu skolininko atstovas advokatas Romualdas Mikliušas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, automobilio sutuoktinei priteisimo bei 2 000,00 Lt piniginės kompensacijos skolininko naudai iš sutuoktinės priteisimo ir priteisti automobilį skolininkui, taip pat nustatyti sekančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: skolininkas naudosis patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-10 (12, 47 kv. m.), R-3 (14,60 kv. m.), R-4 (13,30 kv. m.) bei patalpomis, esančiomis pirmame gyvenamojo namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais G-1 (23,27 kv. m.), G-2 (3,08 kv. m.), 1-3 (29,79 kv. m.); sutuoktinė naudosis patalpomis, esančiomis rūsyje ir pažymėtomis plane indeksais R-1 (6,15 kv. m.), R-2 (4,68 kv. m.), R-6 (1,46 kv. m.), R-5 (2,19 kv. m.) bei patalpomis, esančiomis antrame gyvenamojo namo aukšte, pažymėtomis plane indeksais 1-4 (21,77 kv. m.), 1-5 (26,23 kv. m.), 1-6 (17,01 kv. m.), 1-7 (12,12 kv. m.) ir patalpa, esančia pirmame gyvenamojo namo aukšte, pažymėta indeksu 1-2 (12,27 kv. m.), t.y. virtuve; patalpas, esančias rūsyje ir pažymėtas plane indeksais R-7 (17,98 kv. m.), R-8 (3,25 kv. m.), R-9 (8,84 kv. m.) ir patalpa, esančia pirmame gyvenamojo namo aukšte ir pažymėta plane indeksu 1-1 (10,61 kv. m.) sutuoktiniai naudosis bendrai.
Nurodė, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinkanti naudojimosi daiktu tvarka, kai bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį ir bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, praktikoje ne visuomet įgyvendinama, todėl teismų praktika leidžia nuo šio modelio nukrypti. Pagal skolininko siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką jam atitektų 96,58 kv. m. patalpų, sutuoktinei - 103,88 kv. m. patalpų, tačiau už 7,3 kv. m. patalpų dydžio skirtumą skolininkui siūlytina kompensacija – automobilis. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, neatsižvelgė į tai, jog gyvenamasis namas šildomas kietu kuru, kuris į katilinę, pažymėtą plane indeksu R-7, patenka per rūsyje esančias patalpas, pažymėtas plane indeksais R-8, R-9, todėl visos šios patalpos turi būti bendro naudojimo. Teismas konstatavęs, jog skolininkės naudojimui skirta mažesnio vertingumo gyvenamojo namo dalis, neišsprendė piniginės kompensacijos sutuoktinei klausimo, paneigdamas bendraturčių interesų derinimo principą. Teigė, jog pagal teismų praktiką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, kuriuos ir atitinka skolininko siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, be to, antro aukšto ginčo gyvenamojo namo patalpos bendraturčiams turi ne tik materialią, bet ir asmeniniais tikslais grįstą vertę. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai netenkino sutuoktinių prašymo dėl jų pilnamečių vaikų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, kurie ginčo gyvenamajame name ilgą laiką gyvena su šeimomis, investavo į jį asmeninių lėšų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys turėjo galimybę pateikti į bylą dokumentus, patvirtinančius ginčo gyvenamojo namo patalpų išdėstymą, tačiau to nepadarė. Teigia, kad atskirojo skundo argumentai dėl susiklosčiusių bendraturčių faktinių gyvenamojo namo bendro naudojimo santykių nepagrįsti, nes aplinkybė, kad ginčo gyvenamajame name gyvena suinteresuotų asmenų pilnamečiai vaikai su šeimomis, nagrinėjamu atveju nereikšminga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-138/2009 dėl 335 573,57 Lt skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjų naudai (b. l. 5). Kadangi vieno iš sutuoktinių nusikalstama veika padaryta žala nelaikytina solidaria sutuoktinių prievole (CK 3.115 straipsnis), areštavus bendrą sutuoktinių turtą (b. l. 6-7), priverstinis išieškojimas galės būti tęsiamas tik nustačius skolininko dalį bendrame turte (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl antstolis, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Pareiškėjų prašymas padalinti turtą tarp sutuoktinių atitinka išieškojimo instituto esmę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti civilinio proceso normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko, taip pat nustatyti skolininko dalį, kartu nustatant naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad proceso normų, kuriose įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra ta, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas kuo didesne kaina, taip užtikrinant kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005 ir kt.).
Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolės areštuotas turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas, šiltnamis ir kiemo statiniai (b. l. 7) priklauso suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat dėl to, jog bendraturčių dalys lygios. Skolininkas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir automobilio priteisimą natūra sutuoktinei, dėl to toliau pasisakytina neperžengiant atskirojo skundo ribų (329 straipsnis, 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Įstatyminė bendraturčių pareiga tartis (CK 4.75 straipsnis) įpareigoja bendraturčius bendrą daiktą valdyti, juo naudotis ir disponuoti kooperuojantis bei laisva valia derinant savo interesus, iš ko seka, jog bendraturčiai naudojimosi bendru daiktu tvarką turėtų nusistatyti ir įgyvendinti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvais, ieškodami priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Šioje byloje susidurta su priešingais interesais, pareiškėjams siekiant efektyvaus išieškojimo (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, ar pagal bendraturčio, ar pagal išieškotojo reikalavimą nagrinėjama byla, turi būti atsižvelgiama į visų bendrosios nuosavybės dalyvių įstatymų saugomus interesus. Tuo tikslu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo kriterijus, kuriais teismai privalo vadovautis, spręsdami analogiško pobūdžio ginčus. Visų pirma, atsižvelgtina į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, o tai reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiąją, nustatymą daikte; galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas; faktinius naudojimosi santykius (tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi daiktu tvarką, atliktus pagerinimus savo naudojamoje dalyje). Racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu tvarka, kuri pašalina ar maksimaliai sumažina bendraturčių nesutarimus. Esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, taip pat paskyrus šalims nevienodo vertingumo dalis, spręstinas atlyginimo už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjų pasiūlyta ir teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka suinteresuotų asmenų, kaip bendraturčių, teises ir interesus. Gyvenamajame name vertingiausias gyvenamasis plotas, t.y. patalpos - kambariai. Ginčo gyvenamajame name yra 85,15 kv. m. gyvenamo ploto, iš jo - 42,06 kv. m. teismas skyrė naudotis sutuoktinei, o 55,36 kv. m. – skolininkui, plotų skirtumą sutuoktinei kompensuoja 26,35 kv. m. garažų patalpos. Pirmosios instancijos teismas padalino suinteresuotiems asmenims priklausantį gyvenamąjį namą aukštų principu, skolininkui skirdamas antrąjį namo aukštą 77,13 kv. m. bendro ploto, sutuoktinei – pirmąjį namo aukštą 68,41 kv. m. bendro ploto, ploto skirtumas susidarė dėl to, jog pirmo aukšto 10,61 kv. m. naudingo ploto patalpa bendraturčiams skirta naudotis bendrai, kad skolininkas netrukdomas patektų į antrą aukštą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnis), naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nustatė siekdamas, jog bendraturčiams tektų pakankamai izoliuotos ir atskirtos patalpos, todėl šiek tiek didesnės gyvenamo ploto dalies skyrimas skolininkui nevertintinas kaip nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes toks paskirstymas susidarė dėl kambarių išsidėstymo aukštuose, siekiant kuo patogesnio tolesnio naudojimosi turtu. Teismas pagrįstai ir teisėtai gyvenamojo namo rūsyje ir pirmame aukšte esančias patalpas, plane pažymėtas indeksais R-7, 1-1, skyrė bendrai naudotis suinteresuotiems asmenims, nes šių patalpų funkcinis ryšys su kitomis patalpomis ir jų paskirtis yra būtent naudotis bendrai, taip apsaugant abiejų suinteresuotų asmenų interesus bendrojoje nuosavybėje.
Atskirojo skundo argumentai, susiję su nevienoda bendraturčių naudojimui skirtų patalpų verte ir nepaisymu nusistovėjusios faktinės bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, atmestini kaip esantys deklaratyvaus pobūdžio. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, jog teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Tuo tarpu suinteresuoti asmenys nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių nurodytas gyvenamojo namo patalpų detalaus išdėstymo, tikrosios funkcinės paskirties, atliktų pagerinimų ir pritaikymo atskirų šeimos narių poreikiams aplinkybes. Tais pačiais motyvais atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog per rūsyje esančias patalpas, plane pažymėtas indeksais R-9, R-8, kuras patenka į katilinę, dėl ko šios patalpos turėtų būti bendro naudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog gyvenamojo namo bendros konstrukcijos (laikančiosios (pamatai, sienos, stogas) ir kitos konstrukcijos) ir bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, esanti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančiose patalpose, išlaiko bendro naudojimo objektų statusą (CK 4.82 straipsnis). Taigi, atsiliepime į pareiškėjų prašymą (b. l. 28-30) pateiktas argumentas, jog ginčo gyvenamasis namas suprojektuotas ir pastatytas gyventi vienai šeimai, niekuo nepagrįstas ir patvirtina suinteresuotų asmenų delsimą spręsti klausimą, nes normaliai kooperuojantis, gyvenamuoju namu gali naudotis ir keletas naudotojų, ką įrodo pačių suinteresuotų asmenų teiginiai apie ginčo gyvenamajame name gyvenančius jų pilnamečius vaikus su šeimomis.
Iš bylos medžiagos matyti, jog suinteresuotų asmenų iniciatyva pateiktas naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo variantas nepagrįstas racionaliu, stabiliu ir ekonomišku daikto naudojimu, iš esmės suvaržantis skolininko, kaip bendraturčio teises, ir paneigiantis išieškojimo galimybę (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal suinteresuotų asmenų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantą, skolininkas naudotųsi 5 gyvenamojo namo patalpomis, kurių bendras plotas – 66,77 kv. m., sutuoktinė naudotųsi 9 gyvenamojo namo patalpomis, kurių bendras plotas – 103,88 kv. m., bendraturčiai bendrai naudotųsi 4 gyvenamojo namo patalpomis, kurių bendras plotas – 40,68 kv. m. Iš 85,15 kv. m. gyvenamo ploto (b. l. 13), t.y. patalpų – kambarių skolininkas naudotųsi 29,79 kv. m. ploto kambariu, už ką jam kompensuotų 4 000,00 Lt vertės automobilis. Kadangi vienas iš naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo tikslų yra bendraturčių siekis kuo racionaliau panaudoti nuosavybę abiejų bendraturčių poreikiams tenkinti, suinteresuotų asmenų reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų bei CK 4.75 straipsnio reikalavimų.
Dėl automobilio priteisimo sutuoktinei natūra pažymėtina, jog jeigu neįmanoma atidalyti daikto be žalos jo paskirčiai, galimas atidalijimas natūra, kitam bendraturčiui teisingai kompensuojant už tai pinigais. Bylos duomenimis, skolininkas nubaustas laivės atėmimo bausme 13 metų, todėl neturi galimybių turtu naudotis, prižiūrėti arba atgauti jo vertę pinigais parduodant, todėl teismas pagrįstai automobilį natūra priteisė sutuoktinei.
Suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė, jog ginčo gyvenamajame name kartu gyvena du pilnametystės sulaukę vaikai su šeimomis, teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui neturi, nes šios kategorijos bylose tik nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą, o ginčo gyvenamojo namo išlaikymo klausimai laikytini susitarimo reikalu tarp suinteresuotų asmenų ir jų pilnamečių vaikų, kurie gyvena ir naudojasi ginčo gyvenamu namu, todėl turi pareigą prižiūrėti turtą.
Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, toks reikalavimas nebuvo pareikštas, turto dalių vertinimas atliktas nebuvo, todėl neužkirstas kelias šį klausimą spręsti ateityje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją. Pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka nekeičia nei skolininkui, nei jo sutuoktinei priklausančių nuosavybės teisės dalių, kurios po skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo bendraturčiams lieka ½ dydžio.
Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas, laikėsi kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentai teisinio pagrindo nesudaro (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
suinteresuoto asmens G. S. (G. S.) atstovo advokato Romualdo Mikliušo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą.