Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2419-818/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-16
Bylos Nr.
1-2419-818/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22345-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
J. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2419-818/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22345-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip pat jis mušdamas savo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2017-05-09 apie 6.20 val., bendro naudojimo virtuvėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą su buvusia sugyventine Z. P., kurio metu ne mažiau kaip du kartus rankos delnu sudavė jai į dešinės pusės skruostą. Tokiais veiksmais padarė Z. P. linijinį odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis 2017-05-09, apie 6.22 val., bendro naudojimo virtuvėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą su buvusia sugyventine Z. P., kurio metu rankose laikydamas peilį, grasino jai sakydamas „bus galas“. Z. P. pabėgus į savo butą, atėjo į jos namus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), grasino Z. P. ir jos dukrai K. G. sakydamas „nužudysiu“, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Šiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

J. A. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu J. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad su Z. P. apie 15 metų kartu gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso Z. P.. Turi bendrą sūnų (duomenys neskelbtini). Apie 2 metus kartu su Z. P. nebegyvena, kadangi išsiskyrė, dėl ko tiksliai pasakyti negali. Po to kai išsikėlė iš Z. buto gyvena tame pačiame name pas kaimyną J. P., (duomenys neskelbtini) bute, arba rūsyje, kuris nuosavybės teise priklauso jam. 2017-05-08 rūsyje jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,7 l ir 0,5 l degtinės. 2017-05-09 prieš 7.00 val. jis išgėrė 1 l butelį alaus ir atėjo į bendro naudojimo virtuvę, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Z. jam leidžia čia ateiti, naudotis jos dujomis, virtuvėje jis laiko savo maistą. Į virtuvę atėjo pasigaminti valgyti. Virtuvėje su Z. susibarė, ji priekaištavo, kad jis atėjo girtas. Jis dėl to supyko ir vieną kartą jai sudavė delnu į veidą, dešinę pusę. Z. pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į namus. Po to jis paėmė iš stalčiaus peilį ir su peiliu rankoje nuėjo pas Z. į butą. Buto durys buvo atrakintos. Jis užėjo į buto prieškambarį, Z. ir jos dukrai K. pasakė, kad nusižudys, peilį jis nestipriai laikė rankoje, todėl Z. su K. jį iš jo atėmė. Po to jis pats išėjo iš buto ir nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, pasiėmė iš stalčiaus kitą peilį ir bandė nusižudyti, buvo įsirėmęs peilį pilvą. Atvyko policijos pareigūnai, kurie įkalbėjo jį išmesti peilį, todėl jis taip ir padarė, vėliau jį išvežė į psichiatrijos ligoninę, Vasaros g. 5, Vilniuje. Konflikto metu jis buvo girtas, visų aplinkybių tiksliai neprisimena, buvo piktas, galėjo pagrasinti Z., kad jai bus galas, kad ją ir jos dukrą nužudys, tačiau jis to daryti tikrai neketino, ketino pats nusižudyti. Dėl savo elgesio gailisi, buvo paveiktas alkoholinių gėrimų, (b. l. 47).

Apklaustas papildomai J. A. parodė, kad pripažįsta savo kaltę ir nori papildyti, kad 2017-05-09 apie 6.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje sukėlė žodinį konfliktą su buvusia sugyventine Z. P., buvo girtas, konflikto metu sudavė jai ne mažiau kaip 2 kartus rankos delnu į veidą, paėmęs peilį nuo spintelės grasino susidoroti su ja, tačiau jis neketino to daryti, norėjo tik pagąsdinti. Kai Z. P. nubėgo į savo kambarį, jis atėjo iš paskos ir grasino jai ir jos dukrai Kristinai nužudyti, tačiau to daryti neketino, dėl savo elgesio labai gailisi, buvo girtas, sunkiai orientavosi aplinkoje, toks elgesys daugiau nebepasikartos, (b. l.51).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. G. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-05-09 apie 6.40 val. į butą įbėgo jos mama Z. P., kuri pasakė, kad tuoj pat kviestų policiją, nes buvęs sugyventinis J. A. bendro naudojimo virtuvėje prieš ją naudojo fizinį smurtą t. y. griebė už plaukų, trenkė per veidą. Jai tik įbėgus į butą jis atsekė jai iš paskos ir sustojo prieškambaryje, dešinėje rankoje laikė peilį. Pradėjo grasinti juo motinai, sakė, kad papjaus, pridūrė, kad yra papjovęs kiaulę, todėl žino kaip tai daryti. Pradėjo ją ir motiną kaltinti, kad jos jam sugriovė gyvenimą, kad išvarė iš namų. Liepė joms klauptis ant kelių ir maldauti atleidimo. Jos mama išsigando, todėl pakluso ir atsiklaupė. Mama bandė jį raminti, jis kokius tris kartus bandė užsimoti peiliu. Jos pradėjo garsiai šauktis pagalbos. Tada jis joms liepė nutilti ir pasakė, kad jei jos tai dar darys jis jas abi papjaus. Paskui mama netikėtai jam griebė už rankų ir bandė iš jo atimti peilį. Ji jai padėjo. Kai joms pasisekė iš jo atimti peilį jis pasakė, kad turi dar peilių ir išėjo. Jos tada greitai užsirakino bute ir paskambino į policiją. Kol vyko policija jis dar bandė įsiveržti į butą, tačiau mama neįleido jo, po kažkiek laiko jis kažkur dingo. Netrukus joms paskambino iš policijos ir paprašė nueiti pasitikti atvykusių policijos pareigūnų. Jos kartu išėjo pasitikti pareigūnų, juos susitiko ketvirtame aukšte. Vėliau priėjus prie buto išgirdo, kad bendro naudojimo virtuvėje kažkas yra, galimai mamos sugyventinis. Tada šalia buvę pareigūnai nuėjo patikrinti ir ten surado jį sėdintį ant kėdės, rankose jis laikė peilį, kurį buvo nukreipęs į save t. y. į pilvą. Pareigūnai bandė jį atkalbėti ir peilį jiems atiduoti. Vėliau kas buvo ji nematė, nes grįžo į namus. Visą konfliktą taip pat matė jos brolis H. P.. J. A. su mama jau negyvena 2 metus, tačiau jis gyvena minėtu adresu, namo rūsyje, nuolat ateina į bendro naudojimo virtuvę ir terorizuoja mamą ir ją, (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. P. parodė, kad, gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso jai. Ji gyvena kartu su savo dukra K. G. ir sūnumi H. P.. Apie 3 metus laiko gyveno su J. A., jis yra jos sūnaus tėvas. Apie 3 metus ji su J. negyvena, kadangi jis niekur nedirbo, nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, bendro ūkio niekada nevedė. J. gyvena jos namo rūsyje, ankščiau gyveno bendro naudojimo virtuvėje, nedirba, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus.

2017-05-08 vakare, apie 21.00 val. ji buvo bendro naudojimo duše, tuo metu kalbėjo telefonu su savo draugu, duryse buvo kabliukas, kuriuo buvo užsidariusi. Jai kalbant telefonu, atėjo J., jis buvo už durų, klausėsi jos pokalbio. Pokalbio su draugu metu, J. jai pasakė, kad gana su vyrais kalbėti, nes jai bus blogai, trankė dušo duris, bandė atidaryti. Ji nekreipė dėmesio į J.. Baigus kalbėti telefonu, pradėjo su J. žodžiu konfliktuoti, J. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Ji išėjusi iš dušo, J. buvo tarpduryje, praėjo pro jį ir nuėjo į savo kambarį, einant liepė jam gyventi savo gyvenimą. J. jai pasakė, kad jai bus grabas. Ji neišsigando, nenorėjo kviesti policijos, kadangi buvo vėlus vakaras, dukra pasakė, kad kviestų policiją, tačiau ji to nepadarė. 2017-05-09 apie 6.20 val. ji nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kuria naudojasi ji viena, virtuvė yra nerakinama, į ją gali patekti kas nori. Į virtuvę atėjo J., pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie jos su kurios rankos delnu negali pasakyti, tačiau ne mažiau kaip du kartus sudavė jai į dešinės pusės skruostą, paėmė iš spintelės peilį, pasakė, kad jai dabar galas. Ji pradėjo kviesti dukrą, J. stovėjo priešais ją, pradėjo kelti ranką, su kita ranka norėjo ją sugriebti. Jis suėmė už jos megztinio, tačiau ji išsinėrė iš jo ir pabėgo. Ji nubėgo į savo kambarį, kuriame buvo vaikai, durų neužsirakino. Prižadino dukrą, ir atsisukus pamatė prieškambaryje stovintį J., kuris rankoje laikė peilį. Jis keikė ją necenzūriniais žodžiais, liepė jai ir dukrai atiduoti telefonus, ji atsiklaupė ant kelių ir bandė J. atvesti į protą. J. sakė, kad ją ir dukrą nužudys, jeigu sūnus iškvies policiją jam bus blogai, pasisuko eiti link sūnaus ir tuo momentu ji su K. suėmė už J. dešinės rankos, ir atėmė peilį. Jis nieko nepasakė, ji rankomis jį pastūmė pro praviras duris į bendrą koridorių, duris uždarė ir užsirakino. J. beldė į duris, ką jis sakė negirdėjo. Atvykę policininkai J. rado bendro naudojimo virtuvėje, jis laikė rankoje peilį, su kuriuo bandė nusižudyti. Nusižudyti J. bando ne pirmą kartą, ji mano, kad jis nori dėmesio, bendrauti, tačiau ji su juo bendrauti nenori, kadangi jis nuolat geria alkoholinius gėrimus, būna agresyvus, konfliktiškas, ankščiau yra prieš ją smurtavęs, tačiau ji niekada į policiją nesikreipė, nes policija nepasitikėjo. Ji jo bijo, kadangi jis yra neprognozuojamas, (b. l. 21, 22 ).

Apklausta papildomai Z. P. parodė, kad, kai 2017-05-09 apie 6.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje J. A. rankos delnu, jai ne mažiau kaip 2 kartus į veido dešinę pusę, ji juto fizinį skausmą, kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Virtuvėje J. paėmė nuo spintelės stovėjusį peilį, kurio ji prieš tai virtuvėje nematė, pasakė, jai kad jai bus galas, ji išsigando, manė, kad jo ketinimai yra realūs. Po to, kai ji su dukra atėmė iš J. peilį, ji jį išmetė į šiukšlių dėžę. Pareigūnai paėmė peilį su juoda rankena, su kuriuo J. bandė nusižudyti. Nei vienas iš peilių, kuriuos turėjo J. A. nėra jos, (b. l. 33 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1453/2017 (01) nurodyta, kad Z. P. padarytas linijinis odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, (b. l. 31).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje 2017-07-18 Nr. 89TPK-335/2017 nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l.65).

Nukentėjusioji Z. P. pateikė du peilius iš įvykio vietos, kurie buvo apžiūrėti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, (b. l. 34-41).

Išdėstyti faktiniai duomenys teikia pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad J. A.

2017-05-09 apie 6.22 val., bendro naudojimo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą su buvusia sugyventine Z. P., kurio metu rankose laikydamas peilį, grasino jai sakydamas „bus galas“. Z. P. pabėgus į savo butą, atėjo į jos namus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), grasino Z. P. ir jos dukrai K. G. sakydamas „nužudysiu“, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, taip pat 2017-05-09 apie 6.20 val., bendro naudojimo virtuvėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis sukėlė žodinį konfliktą su buvusia sugyventine Z. P., kurio metu ne mažiau kaip du kartus rankos delnu sudavė jai į dešinės pusės skruostą ir padarė Z. P. linijinį odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, tą patvirtina ir paties J. A. pripažinimas. J. A. nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nustatyta, kad J. A. anksčiau neteistas (b. l. 54), baustas administracinė tvarka (b. l. 52-53), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichikos sveikatos centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b. l. 61), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas ( b. l. 59). .

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. A. sutiko su prokuroro pasiūlytos bausmės dydžiu bei bausmės rūšimi ( 72-73).

Teismas skirdamas kaltinamajam J. A. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs nusikaltimai), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad J. A. už inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą gali būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu ir nesant kaltinamojo prieštaravimo, procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos bausmės – laisvės apribojimo trukmės dydžio mažinti ar didinti nėra pagrindo.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, J. A. skiriamą bausmę mažina 1/3.

Kaltinamajam J. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje paliekamos galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du peiliai paimti įvykio vietoje, adresu Širvintų g. 73, Vilniuje ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b.l. 34-41), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir J. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi gydymo įstaigose ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant J. A. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi gydymo įstaigose, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du peilius paimti įvykio vietoje, adresu Širvintų g. 73, Vilniuje, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

J. A. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

J. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

Išaiškinti J. A. kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius