Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2013 m. liepos 29 d. nutartimi pakeista bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. A. nukentėjusiai A. S. priteista 3039,27 litų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. vasario 29 d., apie 9.50 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paskambino A. S. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius neva Kauno miesto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju G. V. bei AB „Swedbank“ darbuotoja, apgaulės būdu užvaldė A. S. vardu išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais pasinaudodamas iš A. S. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 4000 litų, padarydamas nukentėjusiajai A. S. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis 2012 m. vasario 29 d., apie 9.50 val., panaudojo apgaulės būdu iš A. S. užvaldytus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis ir iš A. S. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo M. R. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) papildymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino M. A. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau teigia, jog jam teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ str. nuostatų. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas nuteistajam M. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją (padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą – sukčiavimą, ir vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą – neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją elektronine mokėjimo priemone), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (administracine tvarka nebaustas, teistas, teistumas neišnykęs), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikė bendrininkų grupėje. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neskiriant M. A. realios laisvės atėmimo bausmės, nepavyktų pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., ir nuteisė M. A. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams pagal BK 182 str. 1 d. ir laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams pagal BK 215 str. 1 d. Kadangi veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Skundu apeliantas prašo jam taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. BK 64¹ str. taikomas tuo atveju, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka arba buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, arba baudžiamoji byla buvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad BK 64¹ str. 1 d. nurodyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino (1 t., 74–75, 130–133 b. l.), tačiau teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo poziciją – prisipažino kaltu, ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog 2014 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokole (2 t., 29–32 b. l.) užfiksuota, kad, prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą, M. A. nurodė, jog kaltinimą suprato, kaltu prisipažįsta. Šią aplinkybę patvirtina ir 2014 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas. Nors teisiamojo posėdžio metu M. A., prisipažindamas kaltu, nurodė, kad skambino ne jis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis teiginys nepaneigia M. A. prisipažinimo fakto. Pažymėtina, kad M. A. nukentėjusiajai A. S. skambino ne vienas, o kaip nurodyta kaltinamajame akte, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (1 t., 130–133 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusioji parodė, kad vyro, su kuriuo ji kalbėjo, balsas ne toks kaip M. A. (2 t., 31 b. l.). Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad įtariamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino, kaip to reikalauja BK 64¹ str. 2 d. nuostatos.

BPK 273 str. nustatyta, kad, sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas tuo atveju, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus, bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, ir jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių bei su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad byla 2014 m. gruodžio 9 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama įprastine tvarka, t. y. nesutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (2 t., 29–32 b. l.), nors, kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisiamojo posėdžio garso įrašo, M. A. po kaltinamojo akto paskelbimo dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, ir tai teismo nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o pradėjus įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje, davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Be to, jis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BPK 273 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teisiamajame posėdyje klausimas dėl įrodymų tyrimo trumpinimo apskritai nebuvo keliamas ir svarstomas (nei teismo iniciatyva, nei kitų proceso dalyvių prašymu), teismas net neišklausė kaltinamojo, prokuroro ir gynėjo nuomonės dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisiamajame posėdyje egzistavo prielaidos ir sąlygos įrodymų tyrimo trumpinimui, ir į tai, kad BPK 273 str. nuostatos nebuvo svarstytos ir taikytos ne dėl nuo M. A. subjektyviai priklausančių priežasčių, remiantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog BK 64¹ str. nuostatos turi būti taikomos taip pat ir nagrinėjamos bylos atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliktas, ir formaliai vertinant nuteistajam M. A. negalėtų būti taikomos BK 64¹ str. nuostatos, šios bylos situacija BK 64¹ str. nuostatų aiškinimo ir taikymo požiūriu, prilygsta BK 64¹ str. 1 d. nurodytai vienai iš sąlygų, t. y. sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimui. Taip pat pažymėtina, kaip jau minėta, M. A. kaltu dėl abiejų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (teismas tai įvertino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), todėl laikytina, kad BK 64¹ str. 2 d. nurodyta sąlyga taip pat byloje yra nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra teisinis pagrindas nuteistajam M. A. sumažinti jam paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Sumažinus nuteistajam paskirtąją bausmę už jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš naujo skiriama ir galutinė subendrinta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., M. A. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. kovo 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2013 m. liepos 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.