Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00455-19,

kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 12 d. apie 02.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – tėvu R. K. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį R. K. į veidą bei turėtu buteliu sudavė jam du kartus į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. K. muštinę žaizdą kaktoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, ji 2019 m. rugsėjo 12 d. apie 02.20 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – motina V. O. metu, tyčia sugriebusi nukentėjusiajai V. O. už rankų ją pastūmė, ko pasekoje V. O. nugara atsitrenkė į krosnį, po ko sugriebusi už V. O. rankų, laikė ją prispaudusi prie krosnies, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. O. fizinį skausmą.

Be to ji, 2019 m. rugsėjo 12 d. apie 02.20 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – seserimi L. K. metu, L. K. ginant motiną V. O. nuo J. K. neteisėtų veiksmų, tyčia dešine ranka sugriebė L. K. už plaukų ir juos tempė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos mama yra V. O., o tėvas R. K.. 2019 metų rugsėjo 11 dieną jai paskambino mama ir pasakė, kad eismo įvykio metu yra sužalota jos močiutė. Ji nusprendė atvažiuoti aplankyti tėvo, kadangi žinojo, kad tėvui yra sunku, kadangi sužalota yra jo mama. Ji dėl mamos papasakoto įvykio susinervino, išgėrė alaus, ir apie 22.00 val. atvažiavo į tėvų namus. Tuo metu namuose buvo mama ir sesuo L. K., o tėvas tuo metu buvo savo motinos namuose. Su savimi ji atsivežė du butelius degtinės ir nuėjo pas tėvą. Tėvą rado apsvaigusį, tik nesuprato ar nuo raminamųjų vaistų ar nuo alkoholinių gėrimų. Kartu su tėvu vartojo alkoholį, o po kurio laiko dėl kažko su tėvu susipyko. Prisimena, kad konflikto metu tėvas jai sudavė smūgį į veidą, bet ji dėl to tėvui pretenzijų neturi, nes jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau ji dėl to labai supyko ir pagriebusi nuo stalo degtinės butelį 0,5 l talpos juo sudavė tėvui du kartus į galvos sritį. Matė, kad tėvui nuo suduotų smūgių pradėjo iš galvos bėgti kraujas. Ji grįžo pas mamą į namus, dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tik prisimena, kad mamos namuose abejomis rankomis buvo sugriebusi mamai už rankų ties žastais, bet dėl girtumo neprisimena, kad ją būtų pastūmusi ir kad ji būtų atsitrenkusi į krosnį. Prisimena, kad sesuo L. K. jas išskyrė, po to mama iškvietė policiją. Iš pradžių buvo pamiršusi, kad tempė savo sesei L. K. už plaukų, bet pergalvojus įvykį mano, kad taip pasielgti galėjo, be to jeigu tokias aplinkybes, kad tempė sesę už plaukų nurodo ir pati sesuo L., vadinasi taip galėjo būti ir jos žodžiais tiki. Dėl visų šių nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (b. l. 134-137).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. K. kaltę be jos visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiojo R. K. parodymais, jo dukra J. K. gyvena atskirai nei jis su savo šeima. 2019 m. rugsėjo 11 d. dienos metu sužinojo, kad jo mamą J. K. partrenkė Upninkėlių kaime automobilis. Jai buvo nustatyti sunkūs sužalojimai, todėl jis jaudinosi dėl mamos sveikatos ir išgėrė raminamųjų vaistų. Jo mama gyveno (duomenys neskelbtini). Ji gyveno minėtame name viena, todėl apie 17.00 val. jis nuėjo į motinos namus, kad namas neliktų be priežiūros. Būdamas mamos namuose išgėrė dar tabletę raminamųjų vaistų. Po kurio laiko į jo motinos namus atvyko duktė J. K., jie kartu vartojo alkoholį. Dėl išgertų vaistų ir alkoholio neprisimena įvykio aplinkybių, tik ryte 2019-09-12 pamatė, kad jo kakta susiūta, o ant nosies buvo įdrėskimas. Iš kur šie sužalojimai ir kokiomis aplinkybėmis jie atsirado - nežino ir apie juos nieko paaiškinti negali. Po įvykio sugyventinė V. O. jam papasakojo, kad dėl patirtų sužalojimų jis buvo pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Jis dukrai J. jokių pretenzijų neturi, net jeigu sužalojimai atsirado dėl jos kaltės (b. l. 34-37, 39-42).

Nukentėjusiosios V. O. parodymais, J. K. yra jos dukra. 2019 m. rugsėjo 11 d. dienos metu jos anytą J. K. partrenkė automobilis. Sugyventinis R. K. vakare išėjo prižiūrėti savo mamos namus, kadangi jo mamos namai buvo palikti be priežiūros. Dar dienos metu ji paskambino dukrai J. ir pranešė, kad eismo įvykio metu sužalota jos močiutė. Vakare, laiko tikslaus neprisimena, pas juos į namus adresu (duomenys neskelbtini) atvyko jos dukra J. K.. J. buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. J. sužinojusi, kad jos tėvas R. K. yra jos močiutės namuose adresu (duomenys neskelbtini), išėjo pas tėvą. Naktį ji išgirdo beldimą į duris, atidariusi duris pamatė J., kurios rūbai buvo kruvini. Ji J. paklausė kas atsitiko, tačiau J. buvo agresyvi, pradėjo mėtyti daiktus. Ji ramino J., tačiau J. abejomis rankomis sugriebusi jai už abiejų rankų, ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė nugara į krosnį, po to J. sugriebė abejomis rankomis jai už rankų ir laikė prispaudusi ją prie krosnies. Dėl J. veiksmų nugaroje ir rankose ji jautė fizinį skausmą. Išgirdusi namuose triukšmą iš kambario atbėgo kita jos dukra L. K., ją pamačiusi J. pradėjo keikti, po to sugriebė L.už plaukų ir juos tempė. Ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai iškvietė medikus. Su pareigūnais ir medikais ji nuvyko pas R. K., nes kilo įtarimas, kad jis gali būti sužalotas. Atvykę į anytos namus, pamatė, kad R. yra neblaivus, jam iš kaktos bėgo kraujas, buvo apdraskyta nosis, namuose buvo išmėtyti daiktai. Civilinio ieškinio nereiškia, duktė J. jai sukėlė fizinį skausmą (b. l 46-49, 51-55).

Nukentėjusiosios L. K. parodymais, 2019 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jos mama V. O. paskambino jos sesei J. K. ir pasakė, kad jų močiutę partrenkė automobilis. Tą pačią dieną vakare apie 23.00 val. sesuo J.atvažiavo pas juos į namus adresu (duomenys neskelbtini), matėsi, kad J. buvo neblaivi. Tėvas R. K. tuo metu buvo močiutės name adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. J. nuėjo pas tėvą. Apie 01.00 val., būdama namuose, išgirdo triukšmą, po to pamatė, kad J. stumdo mamą, o mama nugara atsitrenkė į krosnį. Tada ji (L. K.) siekdama apginti mamą, bandė nustumti J., tiesiog bandė jas išskirti, tačiau sesuo J. sugriebė jai už plaukų ir juos tempė, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Mama iškvietė policiją. Po įvykio sesuo J. jos atsiprašė, tačiau ji nenori taikytis su J.a, netiki, kad J.daugiau nesmurtaus, nori, kad sesuo atsakytų už tai, kad jai sukėlė fizinį skausmą, tampydama ją už plaukų. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73-76).

2019 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-31).

2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos M. Z. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. 02.29 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) į namus grįžo neblaivi dukra, konfliktuoja su motina, susimušė su tėvu. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) namuose rasta neblaivi J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 2,87 prom. girtumas. Taip pat buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) pas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,31 prom. girtumas. R. K. paaiškino, kad kartu su savo dukra J. K. vartojo alkoholinius gėrimus, susipyko ir tarp jų įvyko grumtynės. R. K. kaktoje matėsi sužalojimas, dėl kurio medikai jį išvežė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai (b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2831/2019(02) nustatyta, kad R. K. konstatuota muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, nebūdingas savigynai, nebūdingas griuvimui. (b. l 93).

Asmens blaivumo testo duomenimis, 2019 m. rugsėjo 12 d. 02.52 val. J. K. nustatytas 2,87 promilių girtumas, 2019 m. rugsėjo 12 d. 03.20 val. R. K. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b. l. 96-97).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji J. K. kaltę pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų parodymai ir kita bylos medžiaga, sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji J. K. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariais – tėvais R. K. ir V. O., seserimi L. K. metu, tyčia kumščiu sudavė smūgį R. K. į veidą, du smūgius buteliu jam į galvos sritį, tuo padarė jam muštinę žaizdą kaktoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą, bei sukėlė fizinį skausmą motinai V. O. ir seseriai L. K.. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. K. kaltė įrodyta, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas, atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą ( b.l. 100-106, 110). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 150).

Nukentėjusiesiems 2019 m. gruodžio 6 d. pranešta apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta teisė apskųsti šį prokurorės sprendimą ( b.l. 152-154). Iki 2019 m. gruodžio 20 d. teisme nukentėjusiųjų skundai negauti.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji J. K. padarė nesunkius, tyčinius, smurtinius nusikaltimus prieš artimus šeimos narius (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista (b. l. 123-124), administracine tvarka nebausta (b. l. 122), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota ( b.l. 120-121), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė ( b.l. 119), Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos nesilanko, nesigydo ( b.l. 116-117), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruota (b. l. 114).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai J. K. už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtinos sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ir įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamoji smurtines nusikalstamas veikas padarė šeimos nariams, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos J. K. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje ji nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis.

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant bausmės dalį, didesnę, nei minimali - po 8 mėnesius laisvės apribojimo. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiu nustatytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ( dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. K.), ir paskirti jai 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ( dėl fizinio skausmo sukėlimo V. O.), ir paskirti jai 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ( dėl fizinio skausmo sukėlimo L. K.), ir paskirti jai 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę J. K. paskirti 1 ( vienerius) metus ir 9 ( devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant J. K. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 2 ( du) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant J. K. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti J. K., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.