Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-03-09 · Civilinė byla Nr. 2-145/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-09
Bylos Nr.
2-145/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Alė Bukavinienė (pran.), Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
A.Š.
Ieškovas
V.Č., uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordona“
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-145/2006Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A.Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, civilinėje byloje Nr.2-227-259/2006 pagal ieškovų V.Č. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordona“ ieškinį atsakovui A.Š. dėl nusikalstama veikla padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V.Č. ir UAB ,,Nordona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovo A.Š. priteisti ieškovui V.Č. 2002 m. sausio 28 d. autoįvykio metu padarytos 100 000 Lt neturtinės žalos ir 6 994,46 Lt turtinės žalos, o ieškovui UAB ,,Nordona“ – 7 930,32 Lt turtinės žalos. Taip pat prašė atlyginti po 1 000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu už akių iš atsakovo A.Š. priteisė ieškovui V.Č. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 6 994,46 Lt turtinei žalai atlyginti, o ieškovui UAB ,,Nordona“ 7 930,32 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat ieškovams iš atsakovo priteisė po 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad remdamasi bylos medžiaga nustatė, jog 2002 m. sausio 28 įvykusios autoavarijos metu Jurbarko rajone, kelyje Kaunas – Klaipėda, buvo sužalotas ieškovas V.Č. ir sugadintas UAB ,,Nordona“ priklausantis automobilis ,,Mersedes Benz 190“. Jurbarko apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu dėl įvykusio autoįvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas (baudž. byla t. 3, b.l. 67-71, 91-93). Teismas nusprendė, kad ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai baudžiamosios ir civilinės bylos medžiaga įrodo apie ieškovo V.Č. turėtas 6 994,46 Lt dydžio išlaidas, o UAB ,,Nordona“ – 7 930,32 Lt dydžio išlaidas. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovo V.Č. pareikštas ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo įrodytas ir pagrįstas, nes dėl sužalojimų ieškovas neteko 30 proc. darbingumo, pripažintas antros grupės invalidu, neteko galimybės vairuoti transporto priemonių, dėl sužalojimų neteko galimybės gyventi visavertį žmogaus gyvenimą.

Šalies argumentai

Atsakovas A.Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad į Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. posėdį pavėlavo atvykti 20 minučių, nes iš Jurbarko miesto išvykęs autobusas vėlavo beveik 30 minučių, be to, jis gerai nepažįsta Kauno miesto, todėl kol susirado teismo pastatą ir posėdžių salę praėjo dar keletas minučių. Kadangi į teismo posėdį atsakovas atvyko, tačiau tik pavėlavo, todėl prašė tai laikyti svarbiomis jo neatvykimo į teismo posėdį priežastimis. Teigė, jog su teismo sprendimu nesutinka, nes teismas priimdamas sprendimą už akių, privalėjo atlikti bent formalų įrodymų vertinimą, turėjo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, kuris padėjo žalai atsirasti – į ieškovo V.Č. kaltės dydį. Ieškovas automobilį vairavo blogomis eismo sąlygomis, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko laiku nesureagavo į kliūtį, todėl priteistinos žalos dydis turėjo būti mažinamas pusiau. Be to, ieškovas V.Č. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų apie turėtas išlaidas. Ieškovo reikalaujama neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Su ieškovo UAB ,,Nordona“ ieškiniu sutinka tik iš dalies, tai yra tik 4 367 Lt sumoje, kuri dėl minėtų priežasčių turėtų būti mažinama per pusę. Taip pat teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra vienintelis darbingas šeimoje asmuo, augina nepilnamečius vaikus, materialinė padėtis yra sunki.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtintos pareiškime nurodytos neatvykimo į teismo posėdį aplinkybės. Teismo teigimu, atsakovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nesudaro pagrindo pripažinti, kad A.Š. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties apie kurią laiku negalėjo pranešti teismui (CPK 287 str. 2 d. 3 p.). Atsakovo pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą, nes negali turėti įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui. Argumentas, kad teismas neatliko bent formalaus įrodymų vertinimo byloje yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais byloje. Teismo posėdžio metu buvo ištirti visi surinkti rašytiniai įrodymai esantys byloje bei prijungtose bylose, šie įrodymai įvertinti priimant teismo sprendimą. Kitų įrodymų, paneigiančių išnagrinėtus byloje ar leidžiančius jais suabejoti, atsakovas teismui nepateikė (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Kadangi atsakovas neįrodė CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, teismas A.Š. pareiškimą atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovas A.Š. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Ieškovai V.Č. ir UAB ,,Nordona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 str. 1 d.). Teismo sprendimas turi atitikti įstatymais nustatytus reikalavimus, iš kurių svarbiausi yra sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 263 str. 1 d.). Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu net formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieškinį, tokį ieškinį sprendimu už akių būtina atmesti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas V.Č., kreipdamasis į teismą, prašė priteisti dėl sveikatos sužalojimo turtinę žalą, bei neturtinėms teisėms ir interesams padarytą žalą – neturtinę žalą, ieškovas UAB ,,Nordona“ prašė priteisti turtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo V.Č. ieškinį ir priteisdamas jam 100 000 Lt neturtinės žalos, rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Tačiau teismas, nustatydami neturtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, neatsižvelgė į tai, kad, nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti pripažintos teismo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.250 straipsnį ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi tik sužalojimo pasekmėmis, nukentėjusiojo patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais. Kaip minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis ir kt. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių neatsižvelgė į šias aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl paminėtų aplinkybių, teismas sprendimo už akių neturėjo pagrindo priimti, o turėjo svarstyti atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, o būtent – jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir pan.

Todėl teismo priimtas sprendimas už akių, kaip neatitinkantis teismo sprendimo surašymui įstatymo keliamų reikalavimų, naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjai Virginija ČekanauskaitėVincas Verseckas