- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1385-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04373-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Violeta Tamašauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Violeta Tamašauskienė, antstolis Saulius Užkuraitis, B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl notarės veiksmų, kuriuo prašė: 1) pripažinti Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės Violetos Tamašauskienės (toliau – ir notarė) 2023 m. kovo 29 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą (išduoti nuosavybės teisės liudijimą) neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti notarę pareiškėjui išduoti suinteresuoto asmens B. T. nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti pareiškėjui iš notarės bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu, surašytu antstolio Sauliaus Užkuraičio (toliau – ir antstolis), įgijo B. T. turtinę teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į notarę su prašymu jam, kaip B. T. teisių perėmėjui, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 29 d. notarė atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą, nurodydama, jog atsisako išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadangi jungtine nuosavybe esanti dalis negali būti perleista ir neaišku, kokią B. T. turtinę teisę iš varžytinių nusipirko pareiškėjas, t. y. neužtenka faktinių duomenų notarinio veiksmo teisėtumui užtikrinti. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį, prašydamas patikslinti, kokią B. T. turtinę teisę iš varžytinių pardavė. 2023 m. kovo 29 d. rašte antstolis nurodė, jog 2023 m. vasario 28 d. surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-23-34-6803, kuriame parduota nuosavybės teisė į ½ dalį buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio B. T.. Turto pardavimo iš varžytinių akte yra aiškiai nurodyta, jog naujasis turto savininkas įgyja turtinę teisę į ½ dalį buto, todėl notarės motyvas, jog iš antstolio dokumentų neaišku, kokią turtinę teisę nusipirko pareiškėjas yra nepagrįstas. Notarės nutarimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o notarė įpareigotina išduoti pareiškėjui nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė Violeta Tamašauskienė pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad B. T. palikimo nebuvo priėmęs po sutuoktinės T. T. mirties. Notarė išsiuntė pranešimą B. T. ir informavo, kad jis kreiptųsi į notarę su prašymu, jog būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusio sutuoktinio vardu į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau B. T. nesikreipė ir šiai dienai nėra kreipęsis į notarą dėl nuosavybės teisės pergyvenusiam sutuoktiniui liudijimo išdavimo. ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), liko registruota Nekilnojamojo turto registre T. T. vardu. Mirus vienam iš sutuoktinių ir pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) 52 straipsnio 1 dalimi, pergyvenusiam sutuoktiniui išduoda nuosavybės teisės liudijimą. Nuosavybės teisės liudijimas išduodamas pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio pareiškimą. Pareiškėjas, nusipirkęs pergyvenusio sutuoktinio B. T. turtinę teisę į ½ dalį minėto buto, negali būti laikomas jo, kaip sutuoktinio teisių perėmėju ir atitinkamai jam negali būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Tik asmuo, viešame registre išsiviešinęs kaip daikto savininkas, gali perleisti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą. Atitinkamai manytina, kad iš viešųjų varžytinių gali būti perleistas savininkui priklausantis nekilnojamasis daiktas, kurio nuosavybės teisės į šį daiktą įregistruotos (išviešintos) viešame registre. Tik įregistravus daiktines teises į nuosavybės teisės liudijime nurodytus nekilnojamuosius daiktus, asmuo įgyja teisę disponuoti šiuo daiktu. Pergyvenęs sutuoktinis B. T. nėra priėmęs palikimo po mirusios sutuoktinės T. T. mirties, todėl negalėjo būti perleista jo paveldėjimo teisė.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Užkuraitis pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad su patikslintu skundu sutinka, mano, kad jis pagrįstas, todėl tenkintinas. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato antstoliui teisės priimti patvarkymo paveldėtojui atlikti paveldėto turto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu paviešinant asmenines nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. 2022 m. spalio 12 d. surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuota B. T. turtinė teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Turtas įkainotas 27 000 Eur. 2022 m. spalio 12 d. priimtas patvarkymas ir išsiųstas šalims dėl turto pardavimo. 2023 m. sausio 16 d. paskelbtos turto – nuosavybės teisės į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytynių. 2023 m. vasario 6 d. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras informavo, kad varžytynes laimėjo A. S., t. y. pareiškėjas. 2023 m. vasario 28 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas. Ginčo dėl to, jog butas buvo įgytas T. T. ir B. T. esant santuokoje nėra. Mirus T. T., tam, kad galėtų būti sprendžiami paveldėjimo teisės klausimai, notarė atskyrė T. T. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir šioje dalyje 2018 m. gegužės 10 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą palikėjos sūnui S. T. į ½ dalį minėto buto. Šiuo veiksmu notarė nustatė paveldimo turto apimtį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Šio įrašo pagrindu jis vykdė B. T. nuosavybės teisės pardavimą iš varžytinių. B. T. teisės buvo parduotos iš viešųjų varžytinių. Niekas pardavimo neginčijo ir jokių neaiškumų dėl to nėra. Notarė nurodė, jog asmuo, nusipirkęs pergyvenusio sutuoktinio turtinę teisę į ½ dalį buto, negali būti laikomas sutuoktinio teisių perėmėju ir jam atitinkamai negali būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas, tačiau pareiškėjas yra perėmėjas B. T. turėtų turtinių nuosavybės teisių į ½ dalį buto, kurios nėra ginčijamos. Jos perleistos varžytinių metu, atidalintos iš jungtinės nuosavybės tos pačios notarės veiksmais. Turto pardavimo iš varžytinių akte yra aiškiai nurodyta, jog naujasis turto savininkas įgyja turtinę teisę į ½ dalį buto, todėl pripažintina, jog notarės motyvas, jog iš antstolio dokumentų neaišku kokią turtinę teisę nusipirko pareiškėjas yra nepagrįstas. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
5. Suinteresuotas asmuo B. T. atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. S. patikslintą skundą dėl notarės veiksmų atmetė.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė 2018 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. S-3/2018 informavo B. T., kad butas/patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti atidalintas, išduodant nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui, bei prašė atvykti į notarų biurą, kad būtų galima paruošti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusio sutuoktinio vardu.
7.2. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė 2018 m. gegužės 10 d. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį įpėdinis S. T. paveldi ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), po savo motinos T. T., mirusiosios (duomenys neskelbtini), mirties. Minėto liudijimo pastabose nurodyta, kad į ½ dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes butas/patalpa – butas, T. T. buvo įgytas santuokoje su B. T. ir jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto/patalpos – buto.
7.3. S. T. mirė (duomenys neskelbtini), jo turto dalį perėmė (paveldėjo) valstybė, kuri paveldėtą turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ECO beauty“. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „ECO beauty“, o kita ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tebėra registruota T. T. vardu.
7.4. Antstolio Sauliaus Užkuraičio 2023 m. kovo 2 d. patvarkyme Nr. S-23-34-7109, 2023 m. kovo 29 d. rašte dėl turto pardavimo Nr. S-23000052 vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00798 nurodoma, kad 2023 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-23-34-6803 antstolis iš varžytinių Nr. 238031 pardavė pareiškėjui B. T. turtinę teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
7.5. 2023 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarę Violetą Tamašauskienę prašydamas pareiškėjui, kaip B. T. teisių perėmėjui, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arba pateikti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Žemesnės instancijos teismas
7.6. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė 2023 m. kovo 29 d. atsisakė pareiškėjui išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadangi iš antstolio pateiktų dokumentų neaišku, kokią B. T. turtinę teisę iš varžytinių nusipirko pareiškėjas, t. y. neužtenka faktinių duomenų notarinio veiksmo teisėtumui užtikrinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, pateikė teismui skundą dėl notarės veiksmų.
8. Teismas sutiko su notarės argumentais, kad pareiškėjas, nusipirkęs pergyvenusio sutuoktinio turtines teises į ½ dalį buto, negali būti laikomas jo, kaip sutuoktinio teisių perėmėju ir atitinkamai jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nebūdamas įpėdiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio prasme, neturi teisės prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes tik įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
9. Teismas nurodė, kad B. T. ne paveldėjo ½ dalį buto, o jam ji pradėjo asmeninės nuosavybės teise priklausyti, mirus T. T., t. y. pasikeitė turto teisinis rėžimas, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi tik B. T. parašius pareiškimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu su T. T., galėtų būti išduodamas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto (šiuo atveju ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) liudijimas. B. T. iki šiol nėra pateikęs notarei pareiškimo dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu su T. T. ir tokiu būdu neišviešinęs savo nuosavybės teisės į tam tikrą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Nagrinėjamu atveju notarė nurodo, kad atsisako išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi iš antstolio pateiktų dokumentų neaišku, kokią B. T. turtinę teisę iš varžytinių nusipirko pareiškėjas. Notarei prie pareiškėjo prašymo pateikti antstolio patvarkymai ir turto pardavimo iš varžytinių aktas kelia abejonių dėl jų neišsamumo, nuoseklumo, todėl notarė pagrįstai nurodė, jog jai neaiškios aplinkybės, susijusios su tuo, kokią B. T. turtinę teisę iš varžytinių nusipirko pareiškėjas. Be to, nuo 2018 m. gegužės 10 d. (kuomet buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą įpėdiniui S. T.) iki 2022 m. spalio 12 d. turto arešto akto praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį ir kiti asmenys galėjo pareikšti pretenzijas į B. T. turtines teises. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad neturi pagrindo notarės veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Nėra ginčo, jog B. T. po savo sutuoktinės T. T. mirties įgijo pergyvenusio sutuoktinio teisę į santuokos metu įgytos nuosavybės ½ dalį CK 3.100 straipsnio 1 punkto pagrindu. Po T. T. mirties B. T. turėta jungtinės nuosavybės teisė transformavosi į asmeninės nuosavybės teisę, kad asmeninės nuosavybės teisė būtų išviešinta, B. T. turėjo pasiimti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Po registracijos atlikimo B. T. taptų ne turtinių teisių, bet ½ nekilnojamojo daikto savininku.
11.2. Antstolis pardavė turtines teises, kurias turėjo pergyvenęs sutuoktinis B. T.. Pareiškėjas nepretenduoja į asmenines neturtines B. T. teises ir neprašo būti įvardintas „pergyvenusiu sutuoktiniu“ išduodant nuosavybės liudijimą. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų išduotas B. T. vardu surašytas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto.
11.3. Gavęs tokį liudijimą, pareiškėjas jį teiktų Nekilnojamojo turto registrui kartu su savo teises pagrindžiančiais dokumentais, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atliktų nuoseklią teisių registraciją – pirmiausia įregistruotų B. T. vardu nuosavybės teisę į ½ dalį buto, o vėliau šios teisės perėjimą pareiškėjui.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Užkuraitis atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Po T. T. mirties, 2018 m. gegužės 20 d. Kauno m. 26-tas notaro biuras išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir pažymėjo, kad ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldi sūnus S. T., bei nurodė, kad „į ½ dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes butas T. T. buvo įgytas santuokoje su B. T., gimimo data (duomenys neskelbtini) ir jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto“. Pareiškėjas nepretenduoja būti paveldėtoju. Pareiškėjas iš varžytynių įgijo turtinę teisę į ½ dalį buto ir turėdamas teisėtus lūkesčius nori įsiregistruoti nuosavybę į ½ dalį buto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo patikslintas skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. T. (toliau – ir palikėja). Kauno m. 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė 2018 m. gegužės 10 d. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą palikėjos sūnui S. T. į ½ dalį palikėjos turto – buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėto Paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo pastabose pažymėta, kad į ½ dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes butas/patalpa – butas palikėjos buvo įgytas santuokoje su B. T. ir jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto/patalpos – buto. S. T. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą perėmė (paveldėjo) valstybė, kuri paveldėtą turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „ECO beauty“. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „ECO beauty“, o kita ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tebėra registruota T. T. vardu. 2023 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu antstolis Saulius Užkuraitis pardavė B. T., gim. (duomenys neskelbtini), turtinę teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui A. S.. 2023 m. kovo 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno m. 26-ojo notaro biuro notarę Violetą Tamašauskienę su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (Notariato įstatymo 52 straipsnis) arba pateikti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė 2023 m. kovo 29 d. atsisakė pareiškėjui išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadangi asmuo, nusipirkęs pergyvenusio sutuoktinio B. T. turtinę teisę į ½ dalį minėto buto, negali būti laikomas jo, kaip sutuoktinio teisių perėmėju ir atitinkamai jam negali būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Nesutikdamas su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą dėl notarės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslintą skundą atmetė, kadangi sutiko su notarės argumentais, kad pareiškėjas, nusipirkęs pergyvenusio sutuoktinio turtines teises į ½ dalį buto, negali būti laikomas jo, kaip sutuoktinio teisių perėmėju ir atitinkamai jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties. Apeliantas nurodo, kad nepretenduoja į asmenines neturtines B. T. teises ir neprašo būti įvardintas „pergyvenusiu sutuoktiniu“ išduodant nuosavybės liudijimą. Apeliantas prašo, kad jam būtų išduotas B. T. vardu surašytas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto. Gavęs tokį liudijimą, pareiškėjas jį teiktų Nekilnojamojo turto registrui kartu su savo teises pagrindžiančiais dokumentais, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atliktų nuoseklią teisių registraciją – pirmiausia įregistruotų B. T. vardu nuosavybės teisę į ½ dalį buto, o vėliau šios teisės perėjimą pareiškėjui.
16. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
17. CK 3.100 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).
19. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės liudijimo išdavimas į ½ dalį sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto reiškia, jog po sutuoktinio mirties ½ sutuoktinių bendro turto dalis pragyvenusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad dėl likusios ½ sutuoktinių buvusio bendro turto dalies, priklausiusios mirusiajam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Pagal šių Nuostatų 28 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
21. Nagrinėjamu atveju palikėjos T. T. sutuoktinis B. T. į notarę dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Kauno m. 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė 2018 m. gegužės 10 d. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą palikėjos sūnui S. T. į ½ dalį palikėjos turto – buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). S. T. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą perėmė (paveldėjo) valstybė, kuri paveldėtą turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „ECO beauty“. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „ECO beauty“, o kita ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tebėra registruota T. T. vardu. Apeliantas nurodo, kad jam, kaip B. T. teisių perėmėjui, turi būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas 2023 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-23-34-6803 iš varžytinių Nr. 238031 įsigijo B. T. turtinę teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau neįgijo teisės gauti nuosavybės teisės liudijimo ir įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą buto dalį pergyvenusio sutuoktinio B. T. vardu.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Nagrinėjamu atveju nesant aiškiai išreikštos palikėją pergyvenusio sutuoktinio valios, notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nuosavybės teisės liudijimą, kadangi nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad B. T. vengia gauti nuosavybės teisės liudijimą ir viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, todėl apeliantas turi teisę reikšti ieškinio reikalavimą B. T. vardu atlikti minėtus veiksmus (CK 1.138 straipsnio 1, 8 punktai).
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
28. Šioje byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.