- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-230-904/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02116-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- I. T., D. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys I. T., D. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškė reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą teisinę reikšmė turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t. y. pateikti prašymą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškime nurodė, kad po prosenelio P. R. mirties nei pareiškėjos senelis P. R., nei pareiškėjos senelė P. R., nei pareiškėjos mama I. T. nežinojo apie likusį nepaveldėtą turtą – sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), apie turtą sužinojo tik 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje. Nurodė, kad pareiškėjos mama I. T. ir brolis D. T. atsisako teisės priimti palikimą. Nurodė, kad kiti įpėdinai yra priėmė palikimo dalis, todėl pareiškėjai priėmus likusią nepaveldėtą dalį, nebus pažeistos kitų dar gyvų esančių anūkų teisės ar interesai.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. T. ir D. T. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja ir prašo atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirus proseneliui jai buvo septyneri metai. Paaiškino, kad apie likusią nepaveldėtą palikimo dalį sužinojo tik 2017 metais, todėl nei jos seneliai, nei mama procesinių veiksmų negalėjo atlikti, kadangi apie palikimo dalį nežinojo. Apie likusią palikimo dalį sužinojo tik tada, kai apie tai pasakė senelio sesuo Bronislava. Pažymėjo, kad mama brolių, seserų neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. T. posėdžio metu nurodė, kad apie senelio palikimo dalį, kuriuo niekas nepriėmė sužinojo tik 2017 m. birželio mėnesį. Ginčų tarp giminaičių nėra.
Suinteresuotas asmuo D. T. posėdžio metu paaiškino, kad ginčo tarp giminaičių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Iš mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėjos prosenelis P. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad P. R. ir P. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų nustatyta, kad P. R. mirė (duomenys neskelbtini), P. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad I. T. yra P. ir P. R. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su J. T., po santuokos sudarymo tapo I. T.. Iš pareiškėjos gimimo liudijimo nustatyta, kad ji yra J. T. ir I. T. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su D. Š., po santuokos sudarymo tapo V. Š.. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad D. T. gimęs (duomenys neskelbtini). yra pareiškėjos brolis, J. ir I. T. sūnus.
Iš 2017 m. liepos 24 d. D. T. pareiškimo nustatyta, kad jis atsisako paveldėjimo teisės po prosenelio P. R. mirties ir perleidžia šią teisę savo seseriai – pareiškėjai. Iš 2017 m. liepos 24 d. I. T. pareiškimo nustatyta, kad ji atsisako paveldėjimo teisės po senelio P. R. mirties ir perleidžia šią teisę savo dukrai – pareiškėjai.
Iš 2017 m. liepos 13 d. Klaipėdos rajono 2-iojo notaro biuro liudijimo Nr. NB2-2113 nustatyta, kad po P. R. mirties nei testamentiniai nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-iojo notaro biurui nepateikė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. R. vardu įregistruotos 74/445 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 38 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) (1964 m.) 587 straipsnio 2, 3 dalimis, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui arba pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Pareiškėja, būdama mirusiojo P. R. trečios eilės įpėdine (provaikaitis), turi teisę pagal įstatymą paveldėti mirusio palikimą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priimti palikimą pareiškėja turėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK (1964 m.) 588 straipsnio 1 dalis numatė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Atsižvelgiant į rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog pareiškėja įstatymo suteikta teise nepasinaudojo ne dėl savo aplaidumo ar nerūpestingumo, o tai įvyko dėl kitų priežasčių, tai yra dėl to, kad pareiškėja nežinojo, jog prosenelio vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas, t. y. dalis žemės sklypo, ir kad nei pareiškėjos seneliai, nei pareiškėjos mama nesikreipė dėl paveldėjimo. Teismas pažymi, kad pirmesne eile paveldėti likusį palikimą turėtų pareiškėjos mama, tačiau ji nuo šios teisės atsisakė. Kartu pabrėžtina ir tai, kad pareiškėja turi brolį, kuris kartu su ja yra palikėjo provaikaičiai, tačiau D. T. atsisakė teisės paveldėti prosenelio palikimą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 578 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). palikimui priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.