Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl 2016-09-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-17 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. surašė T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2019-09-16, 17.10 val., Statybininkų pr. Klaipėdoje, vairavo automobilį SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį kirto kelio horizontaliojo ženklinimo ištisinę liniją, toliau važiuodamas pirma eismo juosta persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta važiavusio automobilio tiesiai ir su juo susidūrė, po susidūrimo dar kliudė pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadinti automobiliai SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir autobusas MAN NL202, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 104 punktus (b. l. 7).

2016-09-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu (toliau - Nutarimas) T. B. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 115,00 Eur bauda, specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn. (b. l. 5).

2016-10-20 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. 2016-10-11 skundas, kuriuo jis nesutinka su Klaipėdos miesto policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-21 nutarimu, prašo jį panaikinti. Skundas motyvuojamas tuo, kad T. B. pamatęs pirmoje eismo juostoje, autobusų stotelėje, stovintį autobusą, nutarė persirikiuoti į antrą eismo juostą. Antra eismo juosta važiavęs automobilis Audi A6 praktiškai stovėjo, todėl T. B., parodęs posūkio signalą, pradėjo manevrą. Automobilis Audi A6 stipriai padidino greitį, sudarydamas kliūtį jam įvažiuoti į antrą eismo juostą. T. B., norėdamas išvengti avarinės situacijos, pabaigė manevrą susidurdamas su automobiliu Audi A6 ir autobusu MAN. Prašo pakartotinai ištirti eismo įvykį, iškviečiant apklausti liudytoju automobilio Seat Alhambra, sustojusio prieš T. B. iš karto po eismo įvykio, vairuotoją; teigia, kad administracinio pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nes Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė (b.l. 3-4).

Teismo posėdžio metu T. B. paaiškino, kad įvykio dieną, 2016 m. rugsėjo 16 d. jis su dukra važiavo namo pirma juosta. Priekyje jo vienas automobilis suko į Šiaulių gatvę. Norėjo persirikiuoti, bet ten ištisinė linija, suprato, kad persirikiuoti negali. Priekyje stovėjo autobusas. Įleidinėjo automobilius vienas po kito iš pirmos į antrą eismo juostą. Šalia važiuojantis automobilis stabdė, T. B. parodė posūkį ir palengva rikiavosi. Automobilis, su kuriuo buvo kontaktas, pamatęs, kad jis rikiuojuosi, pradėjo didinti greitį. Važiavo pirma juosta pastoviu greičiu, o automobilis iš kairės važiavo lėčiau. Įsitikinęs, kad yra didelis tarpas, įjungė kairio posūkio signalą ir pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Šalia važiuojantis automobilis pradėjo važiuoti greičiau, todėl manevro nebaigė, automobilis Audi A6 pasivijo ir pralenkdamas susilietė su jo automobilio veidrodėliu. Audi A6 bandė spausti dešiniau, tada T. B. veidrodėliu kliudė autobusą. Paaiškino, kad ištisinės linijos nekirto, nesutiko, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, jis kelių eismo taisyklių nepažeidė, o dėl įvykio kalta Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja.

Byloje yra T. B. 2016-09-16 policijos pareigūnui duotas paaiškinimas. Apklausiamas eismo įvykio dieną, T. B. paaiškino, kad, važiuodamas Statybininkų pr. rikiavosi iš I į II eismo juostą, jau buvo aplenkęs automobilį, tačiau šis padidino važiavimo greitį taip trukdydamas jam persirikiuoti ir „numušė“ veidrodėlį. Tuomet T. B. šiek tiek grįžo į atgal į I eismo juostą ir kitu savo automobilio ir veidrodėliu kliudė šalia važiavusį autobusą. Nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, dėl apgadinimų pretenzijų neturi. Įvykio metu nukentėjusių žmonių nebuvo. Nurodė, kad dėl įvykio kalta Audi A6 vairuotoja, kuri pamačiusi, jog yra pralenkta, specialiai padidino greitį ir trukdė baigti manevrą (b.l. 17-18).

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 21 d., 16.50 val., jis vairavo autobusą MAN NL202, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš sustojimo Statybininkų pr., iš autobusų stotelės ir pavažiavęs apie 10 metrų, išgirdo automobilių susidūrimo garsą. Pamatė, kad vienoje eismo juostoje „neišsiteko“ du automobiliai. Automobilis SAAB susidūrė su automobiliu Audi A6 ir nulaužė veidrodėlį, bei prabraukė autobuso kairįjį šoną, jį apgadino.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. ji vairavo automobilį Audi A6, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo parduotuvės „Maxima“, esančios Šilutės pl., link šviesoforo prie apsisukimo į I. S. g. Važiavo antra eismo juosta. Stotelėje stovėjo autobusas. Pravažiavus autobusą, iš pirmos eismo juostos staiga „atsirado“ automobilis SAAB ir kliudė I. K. vairuojamą automobilį, nulaužė veidrodėlį. I. K. važiavimo greičio nedidino ir automobilio SAAB vairuotojui užbaigti manevrą netrukdė. Po eismo įvykio transporto priemonės buvo patrauktos į šalikelę dėl didelio automobilių srauto

2016-09-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-09-16, 17.10 val. pagal iškvietimą vyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietos apžiūros metu pirmoje eismo juostoje stovėjo trys transporto priemonės: MAN NL202, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. G.; Saab 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. B. ir Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. K.. I. K. nurodė, kad jai važiuojant antra eismo juosta iš pirmos eismo juostos bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą automobilis Saab su kuriuo susidūrė. T. B. nurodė, kad jam persirikiuojant jo nepraleido, neleido užbaigti manevro automobilis Audi A6, dėl to įvyko susidūrimas su šiuo automobiliu, po susidūrimo pastarasis dar trenkėsi į dešinėje (pirmoje eismo juostoje) stovėjusį autobuso šoną. Pastarasis su kalte nesutiko, teigė, kad Audi A6 vairuotoja specialiai padidino greitį taip neleisdama jam persirikiuoti. Įvykio dalyviai apklausti, jie nurodė, kad po įvykio savo transporto priemones patraukė dėl didelio automobilių srauto (b.l. 10).

2016-09-17 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad į Kelių policijos tarnybą atvykęs T. B. pateikė filmuotą medžiagą dėl 2016-09-16 Statybininkų pr. eismo įvykio. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad T. B. važiavo pirma eismo juosta, priekyje važiuojantis automobilis rodė dešinį posūkį ir suko sankryžoje į dešinę, pastarasis tuo tarpu kai užimtos visos eismo juostos, neprilėtino vairuojamo automobilio, o keitė važiavimo kryptį taip kirsdamas kelio horizontaliojo ženklinimo ištisinę liniją, atsilaisvinus pirmai eismo juostai vėl grįžo į šią eismo juostą. Toliau važiuodamas bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą, nors eismas buvo intensyvus, taip pat nepraleido gretima eismo juosta važiavusio automobilio Audi A6 ir su juo susidūrė (pažeidė KET 104 p.), nors važiavo toliau ir sukti niekur neketino (b.l. 8).

2016-09-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto E. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-09-21 tiriant ATP medžiagą Nr. 30P-7203077I-16, kurioje surašytas ATP protokolas T. B. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 124² str. 1 d. Tyrimo metu nustatyta, kad 2016-09-16 d. apie 17 val. 10 min. T. B. vairavo transporto priemonę SAAB 9-5 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad T. B. vairavo automobilį Statybininkų pr. nuo Šilutės pl. link Taikos pr., jam priartėjus prie Šiaulių g. priekyje jo važiuojantis automobilis Renault Meganc Scenic rodė dešinį posūkio signalą ir sankryžoje suko į dešinę. Tuo metu T. B., kai eismas intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, nelėtino savo automobilio, o keitė važiavimo kryptį, taip kirsdamas kelio ištisinę liniją, tuo pažeidė KET 117 p. reikalavimus. Atsilaisvinus pirmai eismo juostai vėl grįžo į šią eismo juostą. Toliau T. B. esant intensyviam eismui bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą, nors matyti, kad jam pasukti į kairę ar apsisukti nereikėjo, tuo T. B. pažeidė KET 110 p. reikalavimus. T. B. rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos esant intensyviam eismui, nepraleido antra eismo juosta važiuojančio automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 104 p. reikalavimus. Po susidūrimo su Audi automobiliu dar kliudė autobusų sustojime stovėjusį miesto autobusą MAN NL202 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).

Kartu su byla pateiktame vaizdo įraše, kuriame įrašytas vaizdas, filmuotas iš T. B. vairuojamo automobilio, užfiksuota, kad T. B. iš pradžių važiavo pirma eismo juosta, priekyje važiuojančiam automobiliui rodant posūkį į dešinę ir sankryžoje sukant į dešinę, T. B. vairuojamas automobilis, neprilėtino automobilio, tačiau keisdamas važiavimo kryptį kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Atsilaisvinus pirmai eismo juostai sugrįžo į šią eismo juostą. Toliau, pravažiavus sankryžą, bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą, tuo metu pasigirsta duslus garsas, T. B. iš kairės pasimato kito automobilio priekinis dešinysis kampas, vaizdo įraše girdėti automobilio signalo garsas (b.l. 22).

Eismo įvykio vietos schema nustatyta, jog eismo įvykio data – 2016-09-16, 17.10 val., vieta – Statybininkų pr., Klaipėda. Nustatyta, jog schemoje nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimus ir išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 11).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis, automobiliui Saab 9- 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodis, autobusui MAN NL 202, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis kairysis sparnas (b.l. 12).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-393(16) pateikta išvada, kad pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo automobilio „Saab 9-5“ vairuotojo T. B. veiksmai, - važiuodamas pirmąja eismo juosta ir priekyje buvusiam autobusui įjungus kairįjį posūkio rodiklį nedavė kelio iš pažymėtos stotelės važiavusiam autobusui „MAN NL 202“, o, keldamas grėsmę eismo saugumui bei sudarydamas kliūtį gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui „Audi A6“, palei kairįjį autobuso šoną važiavo dalinai pirmąja ir antrąja eismo juosta, nepalikdamas saugų eismą užtikrinančių tarpų tarp greta važiuojančių transporto priemonių, bei automobiliu „Saab 9-5“ kontaktavo tiek su kairiau, antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „Audi A6“, tiek su dešiniau, pirma eismo juosta važiavusiu autobusu „MAN NL 202“; nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje grėsmę eismo saugumui kėlė bei kliūtį automobilio „Audi A6“ judėjimui sudarė tik automobilio „Saab 9-5“ vairuotojo T. B. veiksmai, todėl techniniu požiūriu, nei autobusu „MAN NL 202“, nei automobiliu „Audi A6“ nebuvo sudaryta kliūtis automobilio „Saab 9-5“ judėjimui, kurios pastarojo automobilio vairuotojas T. B. būtų turėjęs vengti (b.l. 39-45).

T. B. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

T. B. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 16 d., 17.10 val., Statybininkų pr., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį SAAB, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kirto kelio ženklinimo ištisinę liniją, toliau važiuodamas pirma eismo juosta, persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nepraleido gretima (antra) eismo juosta tiesiai važiavusio automobilio Audi A6, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė su automobiliu Audi A6, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirmoje eismo juostoje stovėjusiu autobusu MAN NL202, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai Audi A6, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAN NL202, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad aukščiau nurodytais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių 8, 9, 104 punktai, T. B. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET) ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies nurodytų pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 3 priedo Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos 1.1 punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

T. B. neneigia, jog 2016-09-21, 17.10 val., Statybininkų pr., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pateko į eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad dėl eismo įvykio kalta Audi A6 vairuotoja, kuri, T. B. nuomone, neleido jam baigti manevro, kai jis parodęs kairį posūkio signalą, aplenkęs automobilį Audi A6 rikiavosi į antrą eismo juostą. Automobilio Audi vairuotoja padidino važiavimo greitį, todėl T. B. negalėjo užbaigti manevro ir susidūrė su pirma eismo juosta iš autobusų stotelės išvažiavusiu autobusu. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus paneigia kiti nustatyti ir teismo posėdžio metu patikrinti bylos duomenys. Liudytojas A. G., įvykio metu vairavęs autobusą MAN NL202, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad išvažiavęs iš autobusų sustojimo „Statybininkų pr.“ ir nuvažiavęs apie 10 metrų, pamatė, kad automobilis SAAB, lenkdamas autobusą, susidūrė su automobiliu Audi A6 ir prabraukė autobuso šoną. Liudytoja I. K., įvykio metu vairavusi automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji važiavo antra eismo juosta. Iš autobusų stotelės į pirmą juostą išvažiavo autobusas. Pravažiavus autobusą, iš pirmos eismo juostos į antrą staiga išvažiavo automobilis SAAB ir kliudė jos automobilį bei autobuso šoną. Liudytoja nurodė, kad važiavimo greičio ji nedidino. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir paties T. B. pateiktas vaizdo registratoriumi filmuotas eismo įvykis, kurio įraše užfiksuota, kaip T. B. vairuojamas automobilis važiuodamas Statybininkų pr. esant intensyviam eismui pavojingai manevruoja kelyje. Tai yra važiuodamas pirma eismo juosta ir pamatęs prieš save dešinį posūkį rodantį automobilį bei išlaikydamas tą patį greitį, norėdamas persirikiuoti į antrą eismo juostą kerta ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiuoja tiek pirmąja, tiek antrąja eismo juostomis, priekyje jo buvusiam automobiliui nusukus į dešinę, T. B. vairuojamas automobilis vėl sugrįžta į pirmą eismo juostą, tačiau pamatęs priekyje savęs miesto autobusą dar kartą rikiuojasi į antrą eismo juostą, persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės ir su ja susidūrė. Taip pat susidūrė su iš sustojimo išvažiuojančiu miesto autobusu. Vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad T. B. persirikiuodamas kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11K-393(16) konstatuota, kad pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo automobilio „Saab 9-5“ vairuotojo T. B. veiksmai, - važiuodamas pirmąja eismo juosta ir priekyje buvusiam autobusui įjungus kairįjį posūkio rodiklį nedavė kelio iš pažymėtos stotelės važiavusiam autobusui „MAN NL 202“, o, keldamas grėsmę eismo saugumui bei sudarydamas kliūtį gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui „Audi A6“, palei kairįjį autobuso šoną važiavo dalinai pirmąja ir antrąja eismo juosta, nepalikdamas saugų eismą užtikrinančių tarpų tarp greta važiuojančių transporto priemonių, bei automobiliu „Saab 9-5“ kontaktavo tiek su kairiau, antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „Audi A6“, tiek su dešiniau, pirma eismo juosta važiavusiu autobusu „MAN NL 202“; nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje grėsmę eismo saugumui kėlė bei kliūtį automobilio „Audi A6“ judėjimui sudarė tik automobilio „Saab 9-5“ vairuotojo T. B. veiksmai, todėl techniniu požiūriu, nei autobusu „MAN NL 202“, nei automobiliu „Audi A6“ nebuvo sudaryta kliūtis automobilio „Saab 9-5“ judėjimui, kurios pastarojo automobilio vairuotojas T. B. būtų turėjęs vengti (b.l. 39-45). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio SAAB 9-5 vairuotojo T. B. veiksmai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos išvadą, kad T. B. padaryti kelių eismo pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadinti kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAN NL202, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). T. B. yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio.

Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnyje. T. B. veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad T. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimų, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 dalį padarymą. Jam skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto pažeidimo požymius atitinkančio ANK straipsnio nėra. Tačiau T. B. veiksmai, pažeidę Kelių eismo taisyklių 104 punktą, numatantį, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Už šį administracinį nusižengimą ANK numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 124² straipsnio 1 dalies nuostatą atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalis. Kadangi ANK už analogišką pažeidimą numatyta griežtesnė nuobauda nei ATPK, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

T. B. padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-21 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

2016-09-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą palikti nepakeistą ir T. B. skundo netenkinti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu saugoti byloje.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.