Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. e2S-813-431/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
e2S-813-431/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04889-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-813-431/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04889-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“ dėl netesybų sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė sumažinti su atsakove 2015 m. balandžio 22 d. sudaryta kredito sutartimi numatytas netesybas ir nustatyti, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 354,24 Eur netesybų, taip pat sumažinti 2016 m. rugpjūčio 11 d. su atsakove sudaryta kredito sutartimi numatytas netesybas ir nustatyti, jog ieškovas atsakovei turi mokėti iš viso 2 017,79 Eur netesybų. Nurodė, jog abi kredito sutartys yra nutrauktos 2018 m. vasario 14 d., notaras pranešė, jog ketina atlikti vykdomąjį įrašą pagal atsakovės ir įkaito turėtojos prašymą. Todėl ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti išieškoti ginčijamas netesybas pagal nurodytas sutartis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, notaras padarys vykdomąjį įrašą ir iš ieškovo bus išieškotos netesybos, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra sunki, jis turi daugiau kreditorių, todėl visos sumos išieškojimas žymiai pasunkintų ieškovo turtinę padėtį, neleistų atsiskaityti su kitais kreditoriais, atimtų ieškovui galimybę išsaugoti vieną traktorių, su kuriuo jis gali uždirbti pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi patenkino ieškovo A. B. prašymą ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė vykdyti išieškojimą pagal 2015 m. balandžio 22 d. kredito sutartį Nr. 20150063 ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. kredito sutartį Nr. 201606735 dėl ginčijamų 21 348,13 Eur sumos netesybų.

3. Teismas, įvertinęs pateiktą ieškinį, pripažino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Pagrindiniai ieškovo argumentai, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, kad notarui padarius vykdomąjį įrašą iš ieškovo bus išieškomos ginčijamos netesybos, o kadangi ieškovo turtinė padėtis sunki ir jis skolingas įvairiems kreditoriams pinigines sumas, taip pat vykdomas išieškojimas iš jo turto, pradėjus išieškojimą dėl ginčijamų netesybų, žymiai pasunkėtų jo turtinė padėtis, bei ieškovas negalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais, tai yra būtų daroma žala.

4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovui bei kitiems su juo susijusiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, uždraudė vykdyti išieškojimą dėl ginčijamų 21 348,13 Eur dydžio netesybų, siekiant išvengi galimos žalos.

II. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovė UAB „Luminor Lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas taiko tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Ieškovas ieškiniu prašo sumažinti sutartyse numatytas netesybas, todėl vienintelė tokio reikalavimo patenkinimo pasekmė gali būti atsakovės prievolė sumokėti ieškovui tam tikrą pinigų sumą, jei teisminio proceso metu netesybos būtų išieškotos. Įvertinant ieškinio sumą ir atsakovės statusą bei finansines galimybes, yra akivaizdu, jog ieškovui palankus teismo sprendimas, jei toks bus priimtas, bus įvykdytas. Teismo sprendimo įvykdymo galimybės nėra susiję su faktu, ar bylos nagrinėjimo metu bus įvykdytas skolos atsakovei išieškojimas iš ieškovo turto ar ne.

5.2. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas reikalavimas, kuris galėtų būti priverstinai vykdomas, o jo įvykdymas – užtikrintas. Teismo sprendimas dėl netesybų sumažinimo yra sprendimas dėl teisinių santykių modifikavimo, kuris vykdomas be priverstinio vykdymo. Be to, teismo nurodytas motyvas, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant išvengti galimos žalos, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir yra visiškai nemotyvuotas. Teismas neatskleidžia, kokios konkrečios žalos siekiama išvengti ir kodėl egzistuoja tikimybė, kad kokia nors žala gali atsirasti. Aplinkybė, kad iš ieškovo išieškojus delspinigius jis negalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais, nepatvirtina, jog ieškovas patirtų žalos.

5.3. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovei neišieškant ginčijamų delspinigių jis būtų pajėgus atsiskaityti su kitais kreditoriais. Priešingai, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog ginčijama delspinigių suma yra gerokai mažesnė nei ieškovo įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Ieškovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų kreditoriams, turi prisiimti riziką, jog jis patirs tam tikrų nepatogumų, kad gali neužtekti jo turto prievolėms įvykdyti, todėl prievolių nevykdančio ieškovo interesai negali būti saugomi atsakovės sąskaita. Galimos žalos atsiradimui išvengti yra reiškiami prevenciniai ieškiniai. Nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti jokių prevencinio ieškinio pareiškimo ir tenkinimo sąlygų, todėl ir dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Be to, yra akivaizdus neatitikimas tarp pareikšto reikalavimo dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

6. Ieškovas A. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į atsakovės UAB „Luminor Lizingas“ atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta vykdyti išieškojimą pagal ieškovo ir atsakovės sudarytas kredito sutartis dėl ginčijamų 21 348,13 Eur sumos netesybų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu siekia su atsakove sudarytų kredito sutarčių sąlygų modifikavimo, tai yra vietoje sutartyse nustatytų 0,2 proc. dydžio netesybų ieškovas prašo teismo nustatyti 0,02 proc. dydžio netesybas. Šiuo metu abi kredito sutartys yra nutrauktos, o iš ieškovo išieškotinų delspinigių suma yra 23 720,24 Eur. Tuo tarpu ieškiniu ieškovas siekia, jog ši suma būtų sumažinta iki 2 372,03 Eur, taigi 21 348,21 Eur dydžio suma iš jo nebūtų išieškota. Vienas iš pagrindinių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentų yra aplinkybė, jog ieškovas turi daugiau kreditorių, kuriems prievolės vykdymo terminai jau yra suėję, taip pat, jog delspinigių sumažinimas leistų jam išsaugoti nuosavybės teises į vieną iš traktorių, kuris yra ieškovo darbo priemonė jo ūkyje.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia modifikuoti tą sutarčių sąlygą, kuri notarui atlikus vykdomąjį įrašą taps priverstinai vykdytina. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovo ginčijama 21 348,21 Eur dydžio suma ieškovui yra didelė ir šios sumos nepagrįstas išieškojimas gali jam padaryti žalos, nepaisant tos aplinkybės, jog galimai jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovė yra pajėgi grąžinti jam šią sumą.

12. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ekonomiškumo principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas taip pat glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kuris reiškia, jog teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

13. Nagrinėjamoje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iš ieškovo gali būti nepagrįstai išieškota didelė, 21 348,21 Eur dydžio netesybų suma. Tokio dydžio sumos išieškojimas akivaizdžiai suvaržytų ieškovo turtines teises bei galimybes gauti didesnes pajamas, o taip pat sumažintų ir kitų jo kreditorių galimybes patenkinti visus savo reikalavimus. Tuo tarpu atsakovas, jeigu būtų priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, galėtų pradėti vykdyti visos skolos iš ieškovo turto išieškojimą. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis kredito sutartys yra nutrauktos 2018 m. vasario 14 d., notaras dar nėra atlikęs vykdomojo įrašo. Taigi išieškojimo procesas iš ieškovo turto dar nėra pradėtas, didžiosios skolos dalies pagal kredito sutartis ieškovas neginčija, byloje sprendžiamas tik vienas nesudėtingas teisinis klausimas dėl netesybų mažinimo pagrindų, todėl nėra duomenų, jog bylos nagrinėjimas gali užtrukti ir vėlesnis 21 348,21 Eur netesybų dalies išieškojimas gali padaryti žalos atsakovės turtiniams interesams. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nė vienai iš šalių nesuteikia nepagrįsto pranašumo ir nevaržo vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė