Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2015 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, pagal kuriuos juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. savo kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrų tvarkytojui nepateikė buhalterė, šiuo metu ji jau žino, kad atsakomybė už tai tenka įmonės vadovui. Šiai dienai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centrui“ yra pateikti, įmonė yra sustabdžiusi veiklą.

Teismo posėdžio metu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad įmonės veiklos nevykdymas, atsižvelgiant į teismų praktiką, nešalina administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B. atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Tyrimo metu L. B. paaiškinime nurodė, kad buvo pavedusi savo buhalterei pateikti dokumentus visoms institucijoms, kodėl buhalterė to nepadarė, ji nežino, greičiausiai pamiršo. Šiuo metu ji veiklą sustabdžiusi, retai būna Lietuvoje. Klaidą ištaisė ir 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. Ji labai gailisi, žadėjo, jog ateityje tai nepasikartos (b. l. 7).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad L. B. yra šios įmonės vadovė nuo 2012 m. liepos 26 d. (paskyrimo (išrinkimo) data), tai registruota nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. Taip pat matyti, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015-2017 metus (b. l. 3-6).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d., tačiau šie dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti tik 2018 m. rugsėjo 5 d.

Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovė nuo 2012 m. liepos 26 d. iki šiol yra administracinėn atsakomybėn traukiama L. B.. Vadinasi, ji yra atsakinga už tai, kad šios įmonės 2015, 2016 ir 2017 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai tinkamai ir laiku būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. L. B. nurodė, kad buvo pavedusi savo buhalterei pateikti visus dokumentus visoms institucijoms, be to šiuo metu yra sustabdžiusi įmonės veiklą. Teismas pažymi, kad tai neturi reikšmės atsakomybei pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį atsirasti. Kaip jau minėta, atsakomybė už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui tenka bendrovės vadovui, o ne buhalteriui. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-653-478/2017). Atsižvelgiant į tai, L. B. nurodyta aplinkybė, kad įmonės veikla buvo sustabdyta, nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jos nuo atsakomybės.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta ankščiau, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., 2017 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 15 d. nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad Registro tvarkytojui būtų pateikti 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. Dėl šio savo neveikimo L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), į tai, kad nustatyta L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta dėl nusižengimo ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas taip pat įvertina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis – šiuo metu nedirbanti, duomenų apie baustumą administracine tvarka ir teistumą byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog L. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta 200 eurų bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. pareiškė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra skiriama minimali įstatyme numatyta bauda, taip pat į tai, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kaip tai numato minėta įstatymo norma, sprendžia, kad nėra pagrindo išdėstyti administracinėn atsakomybėn traukiamai L. B. skiriamos baudos mokėjimą. Teismas pažymi, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymas dalimis, atsižvelgiant į teismui pateiktus asmens materialinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18091201063, ir įmokos kodą – 1001.