Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) pareigūnas surašė V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 99⁷ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad V. T. 2009 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 10-15-188 atsisakė vykdyti teisėtus Komisijos nurodymus – pateikti Komisijos 2009 m. spalio 23 d. rašte Nr. R2-1668 nurodytą informaciją, būtiną Komisijai pavestoms funkcijoms energetikos kainodaros srityje atlikti.

Komisija 2009 m. spalio 23 d. raštu Nr. R2-1668 dėl papildomų duomenų, reikalingų atsakymui į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2009 m. spalio 8 raštą Nr. 4-01-3279 pateikti, kreipėsi į AB „City Service“. Šie duomenys Komisijai buvo reikalingi, siekiant nustatyti, ar įmonė vykdo šilumos pardavimo veiklą, įvertinti šios veiklos teisėtumą bei nustatyti, ar galutinis šilumos vartotojas – Vilniaus miesto savivaldybė – už šilumą atsiskaito pagrįstomis kainomis. Atsižvelgdama į tai, kad AB „City Service“ teisės aktų nustatytais terminais atsakymo Komisijai nepateikė, Komisija 2009 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. R2-1985 pakartotinai kreipėsi į įmonę dėl minėtos informacijos pateikimo. AB „City Service“ 2009 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 10-15-1888 atsisakė pateikti Komisijos prašytą informaciją, motyvuodama tuo, kad Komisija nėra kompetentinga prižiūrėti ir kontroliuoti AB „City Service“ vykdomą veiklą, be to, Komisijos prašyti duomenys yra komercinė paslaptis. AB „City Service“, atstovaujama V. T., 2009 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 10-15-1888 atsisakydama teiki Komisijos 2009 m. spalio 23 d. rašte Nr. R2-1668 nurodytą informaciją, pažeidė imperatyvias Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-263 (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą, t. y. atsisakė vykdyti teisėtus Komisijos nurodymus dėl informacijos, būtinos Komisijai pavestoms funkcijoms energetikos kainodaros srityje atlikti, pateikimo bei nesilaikė Taisyklių 20 punkte nustatytų terminų atsakymui pateikti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimu V. T. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 99⁷ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą.

Teismas konstatavo, jog jog AB „City Service“ pagal jos teikiamas paslaugas, pripažintina energetikos įmone Energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalių prasme. Teismo nuomone, Komisijos prašoma pateikti informacija yra susijusi su energetikos kainodara, todėl, sutinkamai su Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 20 punkto nuostatomis, bendrovė AB „City Service“ privalėjo ją pateikti. Teismas akcentavo ir tai, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Jovitas Elzbergas, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T., nepateikė argumentų, kad jie neturėjo galimybės įvykdyti Komisijos reikalavimus būtent dėl Specialiųjų tyrimo tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu paimtų kompiuterių.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo manymu, jis neturėjo pareigos pateikti informaciją Komisijai, taip pat neturėjo ir objektyvių galimybių tai padaryti, todėl negali būti laikomas kaltu dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliantas ne tik turėjo galimybę suvokti, kad egzistuoja pareiga veikti konkrečiu būdu, bet ir privalėjo tai padaryti. Todėl tvirtinti, jog apelianto veiksmuose nebuvo kaltės, nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

V. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 99⁷ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad Komisijai nepateikė jos reikalaujamos informacijos, būtinos Komisijai pavestoms funkcijoms energetikos kainodaros srityje atlikti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje (šia nutartimi V. T. administracinio teisės pažeidimo byla buvo iš naujo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui) jau buvo konstatuota, jog AB „City Service“ pagal jos teikiamas paslaugas, pripažintina energetikos įmone Energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalių prasme. Komisijos prašoma pateikti informacija, reikalinga nustatyti, ar įmonė vykdo šilumos pardavimo veiklą, įvertinti šios veiklos teisėtumą bei nustatyti, ar galutinis šilumos vartotojas – Vilniaus miesto savivaldybė – už šilumą atsiskaito pagrįstomis kainomis, buvo susijusi su energetikos kainodara, todėl, sutinkamai su Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 20 punkto nuostatomis, bendrovė privalėjo ją pateikti. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad V. T. vadovaujama AB „City Service“ teisės aktų nustatytais terminais atsakymo Komisijai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje darytina išvada, jog objektyvieji V. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo požymiai yra tinkamai nustatyti bei įrodyti.

Vertinant subjektyviųjų V. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo požymių, t. y. kaltės, egzistavimo faktą byloje darytina išvada, jog iš byloje esančio Komisijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. R2-1668 AB „City Service“ matyti, kad Komisija reikalavo pateikti tokią informaciją: 1) UAB „Vilniaus energija“ 2003-2008 metais Vilniaus miesto darželiams ir mokykloms patiektas šilumos energijos kiekis (MWh) ir už patiektą šilumos energiją mokėtina suma (be PVM), remiantis UAB „Vilniaus energija“ Įmonei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis; 2) pagal Sutarties 15 punktu nustatytą formulę visiems Vilniaus miesto darželiams ir mokykloms apskaičiuota 2003-2008 metų metinės kainos dedamoji „Y“ (šildymo išlaidos); 3) ar Įmonė yra sudariusi geriamojo vandens karštam vandeniui Vilniaus miesto darželiuose ir mokyklose ruošti pirkimo-pardavimo sutartį(-is) su geriamojo vandens tiekėju; 4) kokių veiksmų ėmėsi Įmonė, reaguodama į Rašte išdėstytus motyvus dėl Sutartimi nustatytos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos galimo prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir eliminuodama galimybę Įmonės teikiamas paslaugas vertinti kaip šilumos tiekimą (pardavimą). Apelianto teigimu, Specialiųjų tyyrimų tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo AB „City Service" atžvilgiu metu iš AB „City Service" buvo paimti visi su šilumos energijos bei karšto vandens tiekiou Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigoms sutartimis susiję dokumentai, nepaliekant jų kopijų, bei atsakingų darbuotojų kompiuteriai, kuriuose buvo visa su minėta sutartimi susijusi informacija. Anot apelianto, visa tai buvo nurodyta Komisijai bei pažymėta, kad dėl šios priežasties jis neturi galimybių pateikti reikalaujamos informacijos, tačiau Komisija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, į tai visiškai neatsižvelgė. Vertindama šią aplinkybę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2011 m. liepos 28 d. rašto Nr. 4-01-2870 (b. l. 130) matyti, kad 2009 m. birželio 8 d., atliekant atliekant poėmį AB „City service“ patalpose, esančiose Smolensko g. 12, Vilniuje, buvo paimti kompiuteriai bei „Flash“ tipo atmintinės su USB jungtimis, tačiau didžioji šių paimtų daiktų (informacijos laikmenų) dalis AB „City Service" įgaliotiems atstovams buvo grąžinta dar iki Komisijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. R2-1668 pateikimo. Todėl darytina išvada, jog V. T., eidamas AB „City Service" direktoriaus pareigas, turėjo objektyvią galimybę pateikti Komisijai jos prašomą informaciją, o Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamas tyrimas šios informacijos pateikimui esminės reikšmės negalėjo turėti. Nors apeliaciniame skunde V. T. teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba AB „City Service" iki Komisijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. R2-1668 pateikimo nebuvo grąžinusi visų paimtų daiktų (dokumentų), tačiau skunde konkrečiai nenurodama, kokių konkrečiai informacijos šaltinių galėjo trūkti tam, kad būtų tinkamai įvykdyta pareiga pateikti reikiamą informaciją Komisijai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas neturėjo realių galimybių pateikti Komisijai jos reikalaujamą informaciją. Atitinkamai, apelianto kaltės dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo faktas byloje yra tinkamai įrodytas.

Papildomai patikrinusi už V. T. inkriminuotą pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad V. T. paskirta nuobauda (200 Lt dydžio administracinė bauda) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė atsakomybėn patraukto asmens V. T. apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. T. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.