Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, Lietuvos Respublikos piliecio, lietuvio, 8 klasiu išsilavinimo, nevedusio, nedirbancio, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, itraukto i gyv. vietos neturinciu asmenu apskaita, teisto,

apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams, pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir nuteistas šešiu menesiu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrintos apemimo budu, galutine bausme paskiriant laisves atemima vieneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

I 12,93 litu, priklausanciu R. N., nukreiptas išieškojimas civilinio ieškinio padengimui.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. N. nuteistas už tai, kad pagrobe svetima turta, isibroves i saugykla, o butent: turedamas tiksla pagrobti svetima turta, 2006-08-23 nuo 18.39 val. iki 19.39 val. Vilniuje, Ž. L. g. 6 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, sugadines N. S. priklausancio automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio puses priekines dureles, isibrove i mineta automobili, iš kurio pagrobe N. S. priklausanti mobilaus ryšio telefona „Motorolla V3L“, 800 litu vertes, tuo padarydamas nukentejusiajai N. S. 800 litu turtine žala.

Jis, 2006-08-23 nuo 18.39 val. iki 19.39 val. Vilniuje, Ž. L. g. 6 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, tycia sugadino N. S. priklausancio automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio puses prekines dureles, 2000 litu vertes, tuo padarydamas nukentejusiajai N. S. 2000 litu turtine žala.

Teismo posedyje nuteistojo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas del netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu. (LR BPK 328 str. 4 p.)

Nuteistasis skundu gincija padarytu veiku kvalifikacija, nurodo, jog nepadare veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., o del LR BK 178 str. 2 d. kalte pripažista.

Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobe svetima turta arba pagrobe svetima turta isibroves i patalpa, saugykla ar saugoma teritorija, arba viešoje vietoje pagrobe svetima turta iš asmens drabužiu, rankines ar kitokio nešulio (kišenvagyste) arba automobili. Turto pagrobimas – tai tycinis neteisetas neatlygintinis svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Kaip išaiškino LAT senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime, isibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisetas patekimas i patalpa, saugykla ar saugoma teritorija. Isibraunama gali buti iveikiant kliutis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizacija) ir patenkant be kliuciu (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Pažymetina, kad isibrovimu i saugykla laikomas ne tik kaltininko fizinis patekimas i objekta, bet ir patekimas i ji panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribu. Pagal LR BK 187 str. 1 d. atsakomybe kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetima turta. Sunaikinimas ar sugadinimas pasireiškia tam tikru fiziniu poveikiu turtui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas veikas ir paskyre teisinga bausme. Byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma pilnai irodo, kad R. N. pagrobe svetima turta, isibroves i saugykla, o butent: turedamas tiksla pagrobti svetima turta, 2006-08-23 nuo 18.39 val. iki 19.39 val. Vilniuje, Ž. L. g. 6 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, sugadines N. S. priklausancio automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio puses priekines dureles, isibrove i mineta automobili, iš kurio pagrobe N. S. priklausanti mobilaus ryšio telefona „Motorolla V3L“, 800 litu vertes, tuo padarydamas nukentejusiajai N. S. 800 litu turtine žala. Taip pat byloje irodyta, kad jis sugadino svetima turta: 2006-08-23 nuo 18.39 val. iki 19.39 val. Vilniuje, Ž. L. g. 6 esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje, tycia sugadino N. S. priklausancio automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio puses priekines dureles, 2000 litu vertes, tuo padarydamas nukentejusiajai N. S. 2000 litu turtine žala.

Nuteistojo kalte irodyta nukentejusiosios parodymais, duotais teisiamojo posedžio metu, kur ji paaiškino, jog 2006-08-23 apie 19 val. jai priklausanti automobili „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko Liauksmino g. 6, Vilniuje, automobiliu stovejimo aikšteleje, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Grižusi po valandos pastebejo, kad atlenktas keleivio puses dureliu stiklas, kuris buvo suaižejes, supjaustytos gumos, o iš automobilio salono pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Motorolla V3L“. Taip pat paties nuteistojo parodymais, kur jis paaiškino, kad 2006 m. vasara, eidamas Liauksmino gatve, Vilniuje, automobiliu stovejimo aikšteleje pastebejo automobili. Automobilio keleivio puses dureliu stiklas buvo atlenktas šiek tiek. Viduje automobilio pamate mobilaus ryšio telefona. Dar labiau atlenkes stikla, ikišo ranka i automobilio salona ir pavoge telefona „Motorolla V3L“. Traukdamas telefona susižalojo ranka, telefona veliau pardave.

Be to, kaip matyti iš 2010-05-04 specialisto išvados Nr. 140-(11526)-ISI-3472, ant tampono su nuoplovomis, padarytomis automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiuros metu rasto vyro kraujo genotipas sutampa su R. N. genotipu. Tikimybe, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtu R. N. lokusu genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybe yra ne didesne nei 0,000000000001 (1 t. b.l. 92-93). Taigi pagrindo abejoti, kad rastas kraujas yra R. N., nera.

Be to, kaip matyti iš automobilio apžiuros protokolo, apžiurejus automobili „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio priekiniu dureliu iš keleivio puses stoglangis yra išlaužtas, langas yra atstumtas iš savo tikros padeties. Automobilio dureliu viršuje laužimo žyme, kuri padaryta galimai sunkiu metaliniu daiktu. (t. 1 b.l. 13-14). Taip pat iš byloje esancios ivykio vietos fotolenteles matyti, kad ant automobilio keleivio dureliu aptiktas laužimo inagiu paliktas spaudimo pedsakas. (t. 1 b.l.17-20) Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad automobilio langas jau buvo kiek sugadintas iki jam pagrobiant mobiluji telefona, yra nelogiškas, vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes ir civilinio ieškinio. Be to, nuteistasis ir pats negincija neva asmeniškai „dalaužes“ stikla.

Išanalizuotu irodymu visuma R. N. kalte, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., pilnai irodyta.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurode R. N. padarytu nusikaltimu kaltes formos ir rušies. Nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine tycia. R. N. veike tiesiogine tycia, jis suprato, kad užvaldo svetima daikta (mobilaus ryšio telefona „Motorolla V3L“, neteisetai ir neatlygintinai ji pasisavindamas, numato, kad turto savininkas jo neteks, o jis tures ji kaip nuosava, ir to norejo. Nusikaltimas, numatytas LR BK 187 str. 1 d. padaroma tiesiogine arba netiesiogine tycia. R. N. veike tiesiogine tycia. R. N. neabejotinai suvoke, kad gadina svetima turta (nukentejusiajai N. S. priklausancio automobilio „Hyundai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines dureles), numate, kad turtas del to iš dalies neteks savo vertes ir vartojamuju savybiu, ir to norejo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme R. N., atsižvelge i visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas laikesi LR BK 54 str. reikalavimu. Teismas atsižvelge i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni, ju pobudi, R. N. asmenybe – teismo teistas ne viena karta už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirba, del ko skyre realia laisves atemimo bausme.

LR BK 178 str. 2 d. sankcija numato keturias alternatyvias bausmes rušis: bauda, arešta, laisves apribojima ir laisves atemima iki šešeriu metu. Pirmosios instancijos teismas, ivertines visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyre R. N. vieneriu metu šešiu menesiu laisves atemimo bausme, tai yra mažesne laisves atemimo bausme, nei sankcijoje numatytas šios bausmes rušies vidurkis. LR BK 187 str. 1 d. sankcija numato taip pat keturias alternatyvias bausmes rušis: viešuosius darbus, bauda, laisves apribojima arba laisves atemima iki dveju metu. Pirmosios instancijos teismas velgi paskyre nuteistajam mažesne laisves atemimo bausme, nei sankcijoje numatytas šios bausmes rušies vidurkis – šešis menesius laisves atemimo. Apylinkes teismas nepažeide bausmes skyrimo taisykliu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokiu svariu argumentu, kuriu pagrindu reiketu švelninti jam bausme.

Nukentejusioji byloje pareiške 2800 Lt dydžio civilini ieškini turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurode, kad ieškini tenkina pilnai, motyvuodamas tuo, kad padaryta žala neatlyginta, bet rezoliucineje nuosprendžio dalyje nera visiškai jokio sprendimo del ieškinio, del ko šis nuosprendis ir yra keiciamas. Reikia pažymeti tai, kad pagal LR BPK 109 str. nuostatu prasme, gali buti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekme. LR CK 6.247 str. taip pat aiškiai nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali buti laikomi neteisetu atsakovo veiksmu rezultatu. Tiek baudžiamojo proceso istatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatu prasme kiekvienas asmuo, kuris del kito asmens kaltes patyre turtines žalos (net jei kaltininko veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti butent i ji ), turi teise i žalos atlyginima. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta. Nustacius pagrinda patenkinti civilini ieškini, turi buti išsprestas klausimas del ieškinio dydžio. Istatyme (BPK 115 straipsnio 1 dalis) reikalaujama irodyti ieškinio dydi. Nustatant patirta turtine žala, atsižvelgtina i nusikalstama veika pažeistus turtinius interesus, turetas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (LR CK 6.249 str. 1 d. ). Kolegija pažymi, kad byloje yra duomenu, kad savo veiksmais nuteistasis padare žala nukentejusiajai, taciau jokiu duomenu, patvirtinanciu nukentejusiosios pareikšta civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo, jo dydi, nera, nors pati nukentejusioji teigia, jog automobili suremontavo autoservise, todel gali pateikti dokumentus, patvirtinancius toki jos teigini, t.y. faktinius duomenis, patvirtinancius ieškinio dydi. Nagrinejant byla apeliacine tvarka kolegijai nebuvo pateikta jokiu papildomu dokumentu, susijusiu su civiliniu ieškiniu, todel kolegija pripažista nukentejusiajai teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoda nagrineti civilinio proceso tvarka. (LR BPK 115 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo R. N. apeliacini skunda tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010-10-11 nuosprendi pakeisti del netinkamai išsprestu kitu nuosprendžio klausimu (civilinio ieškinio klausimo).

Pripažinti nukentejusiajai teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.