Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lavoriškės, Vilniaus r., dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis 2018 m. gruodžio 22 d., apie 13.50 val. Vilniuje, Grybo gatvėje, ties pastatu Nr. 24, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,34 promilės etilo alkoholio).

Nurodytais veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. O. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi. Parodė, kad nurodytos dienos ryte susipyko su žmona, ji išvažiavo į darbą, o jis dėl streso išgėrė stipraus alkoholinio gėrimo, „Malūnininkų“ apie 200 ml. Tada užmigo, atsikėlė, pavalgė, jautėsi žvalus, fiziškai aktyvus. Kadangi buvo suplanuota tą dieną su dukra važiuoti į kaimą pas tėvus į Lavoriškes, po pietų išvažiavo. Sustojo sankryžoje, nepažįstamas vyras atidarė duris, ištraukė raktelius, dabar supranta, kad žmonėms kilo įtarimas dėl jo vairavimo, todėl ištraukė raktelius, supranta, kad jie pasielgė teisingai. Girdėjo, kad iškvietė policiją, suprato, ką padarė, nesišalino iš įvykio vietos. Atvykus policijai, į alkotesterį papūtė, nustatė virš 1,5 promilės, nuvežė duoti kraujo. Nurodė, kad savo elgesį vertina labai blogai, jei galėtų, pakeistų viską, bet negali, po įvykio kitą dieną paliko žmona, išsikraustė pas tėvus, po to jie išsiskyrė, jis neteko vairuotojo pažymėjimo, neteko darbo, buvo registruotas darbo biržoje, neseniai susirado darbą paprastu krovėju, kol kas gavo tik pirmą atlyginimą, jį atidavė žmonai, nes priteisti alimentai. Dėl alkoholio vartojimo nurodė, kad jo apskritai vartoja mažai, iki įvykio gal 4 mėnesius nevartojo, nuo tada irgi nevartojo; iki tol išgerdavo per šventes, gimtadienius, nes žmona nevartojanti, tėvai ir draugai taip pat negeriantys. Su dukra bendrauja, santykiai geri, ji įvykį suprato, išsigando, tačiau neišsižadėjo jo. Nurodė, kad baustas administracine tvarka dėl važiavimo be bilieto ir parkinge kliudė kitą automobilį, automobilis, kurį jis vairavo įvykio metu, priklauso tėvui.

Teisiamojo posėdžio metu A. O., pateikęs prašymą skirti jį laiduotoju, parodė, kad yra A. O. tėvas. Nurodė, kad santykiai su sūnumi kaip šeimoje, geri, jis pasakoja, jei kas įvyksta, nutylėjimų nėra. Apie įvykį pranešė paskambindamas iš karto, tą pačią dieną, pasakė, kad važiavo pas juos ir jį sustabdė, atvyko policija, patikrino priklausomybės centre, nustatė didelį alkoholio kiekį kraujyje. Tuo metu dėl savo tokio stovio gal suprato, gal ne, kas atsitiko, bet po kelių dienų ir jis, ir jie visi suprato, kas nutiko, sūnus buvo labai susijaudinęs dėl įvykio. Dėl savo požiūriu į sūnaus veiksmus nurodė, kad apgailestauja, ir jis, ir jo žmona, ir giminės kalbėjo su sūnumi, po to ir žingsniai atitinkami padaryti – sūnus buvo kursuose, konsultuotas psichologo, dabar yra griežtas stebėjimas iš jo (A. O.) pusės. Nurodo, kad jis dirba šeimos gydytoju ambulatorijoje ir Šumsko ligoninėje, dirba 36 metai. Nurodė, kad yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, baudos sumokėtos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, iš esmės duoti parodymai analogiški, kaip ir duoti teisiamojo posėdžio metu (b. l. 68, 72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Š. V. parodė, kad 2018 m. gruodžio 22 d., patruliuojant nustatytu maršrutu kartu su vyr. patruliu E. V., apie 13.50 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Grybo g. 21, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“, sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu, ties V. G. ir Šilo gatvių sankryža, pastebėjo stovinčius automobilius. Į juos kreipėsi L. J., kuris paaiškino, kad važiuodamas V. G. gatve pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) todėl privažiavus V. G. ir Šilo gatvių sankryžą, priėjo prie VW Polo vairuotojo ir įtardamas, kad šis gali būti neblaivus, paėmė automobilio raktelius, bei iškvietė policiją. VW Polo vairuotojas A. O. išlipęs iš automobilio bandė šalintis, tačiau L. J. jį pasivijo ties Šilo g. 22 namu ir laikė, kad šis nepasišalintų. Alkotesteriu Alcotest 7510 (Nr. ARJK – 0090, patikros sertifikato Nr. 0850387, patikra galioja iki 2019-05-26) VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. O. buvo nustatytas 2.33 promilių girtumas. A. O. pasakė, kad alkoholį vartojo vakar. Kartu su A. O. automobilyje važiavo jo dukra D. O., gim. (duomenys neskelbtini), kuri perduota į įvykio vietą atvykusiam seneliui V. A.. Taip pat V. A. perduotas automobilis VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) Pranešėjas L. J. parašė paaiškinimą dėl vairavimo fakto patvirtinimo. Taip pat vairavimo faktą gali paliudyti B. V.. Atvykęs ekipažas AP 9032 A. O. pristatė į RPLC, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. J. parodė, kad 2018 m. gruodžio 22 d., truputį prieš 14 val., važiavo Grybo gatve link sankryžos su Šilo gatve, Vilniuje. Važiuodamas per galinio vaizdo veidrodėlį matė iš paskos važiuojantį automobilį VW Polo, vyšninės spalvos. Sustojus prie Grybo ir Šilo gatvių sankryžos, per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad paskui jį sustojo ir minėtas VW Polo, vyšninės spalvos. Paskui pastarąjį važiavęs automobilis VW Polo, mėlynos spalvos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo užtverdamas kelią automobiliui VW Polo, vyšninės spalvos. Iš automobilio VW Polo, mėlynos spalvos, išlipo vairuotojas, B. V., kurį pažįsta iš matymo, ir priėjo prie automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, vairuotojo. Nusprendęs, kad vyksta kažkoks konfliktas tarp minėtų automobilių vairuotojų, jis išlipo iš savo vairuojamo automobilio Fiat Punto ir priėjo prie automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, vairuotojo. Jam priėjus, B. V. pasakė, kad atkreiptų dėmesį į automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, vairuotoją, nes jis galimai neblaivus. Tuomet jis pažiūrėjo į automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, vairuotoją ir jis iš tikrųjų atrodė neblaivus: judesiai ir reakcija sulėtinti, žvilgsnis skvarbus. Todėl paėmė telefoną, paskambino Nr. 112, pranešė apie galimai apsvaigusį vairuotoją. Tuo metu, kai jis skambino, privažiavo dar vienas automobilis ir iš jo išlipę jaunuoliai priėjo prie jų. Kažkas iš stovinčių prie automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, žmonių, tiksliai kas nematė, ištraukė iš automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, užvedimo spynelės, raktelius. Minėtus raktelius jam perdavė vienas iš jaunuolių. Jis juos įsidėjo į kišenę ir atidavė atvykusiems policijos pareigūnams. Automobilyje VW Polo, vyšninės spalvos, ant galinės sėdynės sėdėjo mažametė, kokių 10 metų mergaitė. Išlipusį iš automobilio vaiką, automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, vairuotojas pavedėjo už namo, kokius 300 metrų ir paliko. Pats jis grįžo prie automobilio. B. V. išvažiavo iki atvykstant policijos pareigūnams, nes skubėjo. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, kurių automobilį jis matė artėjantį link įvykio vietos, automobilio VW Polo, vyšninės spalvos, vairuotojas ėjo link vaiko. Jis nusekė jam iš paskos. Atvykusiems policijos pareigūnams jis mostu parodė, kad eitų link jo. Nurodė galimai apsvaigusį vairuotoją, kurį sulaikė vienas iš pareigūnų, taip pat nurodė ir paaiškino, kad yra vaikas, kuris važiavo kartu. Tuomet kitas policijos pareigūnas nuėjo prie vaiko. Sulaikytą vairuotoją policininkas nuvedė į tarnybinį automobilį. Po to atvyko dar vienas policijos ekipažas, kuriam jis parašė paaiškinimą. Tuo metu grįžo į įvykio vietą B. V., kuris priėjo prie pareigūnų ir pasakė, kad jis irgi matė šią situaciją ir kad gali paliudyti. Palikęs paaiškinimą pareigūnams jis išvažiavo (b. l. 62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos, 2018 m. gruodžio 27-31 d. atlikus tyrimą, surašytoje specialisto išvadoje Nr. T-A 12605/2018(01) konstatuota, kad A. O. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 22 d., 14.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 82).

Alkotesterio duomenyse užfiksuota, kad patikrinus A. O. 2018 m. gruodžio 22 d., 14:02:18 val. nustatyta alkoholio koncentracija – 2,33 promilių (b. l. 83).

VĮ Regitra duomenimis, automobilio VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas A. O. (b. l. 10). VšĮ „Emprekis“ duomenyse nurodyta, kad automobilio VW Polo, gamybos metai – 2001 m., vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 980 eurų (b. l. 11-12).

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. N190101 (b. l. 13-55), kurioje įvertinus automobilį VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad transporto priemonės rinkos vertė, nevertinant nustatytų sugadinimų – 600 eurų, transporto priemonės rinkos vertė, atsižvelgiant į nustatytus sugadinimus – 200 eurų (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai surinkti duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir jomis patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. O būtent, surinkti įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes: 2018 m. gruodžio 22 d., apie 13.50 val., Vilniuje, Grybo gatvėje, ties pastatu Nr. 24, A. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,34 promilių alkoholio koncentracija. Šias aplinkybes aptvirtina pirmiausia paties kaltinamojo nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kai jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto kaltinimo, nurodydamas, kad ryte išgėrė stipraus alkoholio, vėliau šiek tiek pamiegojo, pavalgė, ir nesijausdamas neblaivus, kadangi buvo suplanuota kelionė, išvažiavo automobiliu, tačiau Grybo gatvėje, sustojus sankryžoje, kito automobilio vairuotojas, atidaręs jo automobilio dureles, iš spynelės ištraukė raktelius ir iškvietė policiją. Tokius A. O. parodymus (ir atitinkamai – minėtas nustatytas aplinkybes) patvirtina ir kiti surinkti duomenys – liudytojų L. J. ir Š. V. parodymai, konkretų neblaivumo laipsnį patvirtina specialisto išvada.

Taigi iš šių nustatytų faktinių aplinkybių konstatuotina, jog minėtu laiku ir vietoje A. O. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent – jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,34 promilės etilo alkoholio. Tokie jo veiksmai visiškai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl A. O. pripažintinas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl A. O. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 85), administracine tvarka baustas (b. l. 86-87), dirba, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.

Teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas A. O. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant jo tėvą A. O., taip pat A. O. prašymas dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, nurodant, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti laidavimą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, numatytos keturios privalomos sąlygos nurodyto instituto taikymui, o būtent:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti A. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi kad, kaip minėta, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. Taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei sąlygos, numatytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga šiuo atveju neaktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, būtina įvertinti, ar yra pakankamai duomenų manyti, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, bus užtikrinta, kad jis ir nepaskyrus bausmės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), taip pat įvertinti asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to, net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimą pagal laidavimą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Kaip minėta, A. O. neteistas, dirba. A. O. baustas administracine tvarka – 2017 m. gruodžio mėnesį už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto (ANK 446 str. 4 d.) ir 2014 metais už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (automobilio apgadinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos; nuobauda nebegalioja (b. l. 86). Vis dėlto vien tik pastaroji aplinkybė, teismo vertinimu, neleidžia daryti kategoriškos išvados apie A. O. polinkį pažeidinėti atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Juolab atitinkamos išvados dėl to, ar galima manyti, jog A. O., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti daroma tik įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo atveju pastebėtina, kad pagal pateiktus duomenis ir paaiškinimus, aktualus įvykis (nusikalstama veika) lėmė, kad kaltinamasis prarado darbą, tačiau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu jis vėl dirba, be to, yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Pažymėtina, kad iš A. O. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai tinkamai suvokė savo elgesio pavojingumą, be to, suvokė, kad būtent toks jo elgesys lėmė, be kita ko, ir atitinkamas neigiamas pasekmes ir jo asmeniniame gyvenime – pagal paaiškinimus, po įvykio jį paliko sutuoktinė ir šiuo metu jie yra jau išsiskyrę, kaip minėta, prarado darbą, šiuo metu dirba nekvalifikuotą darbą. Taigi įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis neabejotinai neigiamai vertina savo veiksmus, suvokia jų sukeltas pasekmes (be kita ko, ir tai, jog jo veiksmai galėjo sukelti ir daug skaudesnes pasekmes), teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga – yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu įvertinęs laiduotoju siekiančio būti A. O. – kaltinamojo tėvo, asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, nors baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, vis dėlto padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs, dirba, be to, tiek darbdavio, tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos apibūdinamas išskirtinai teigiamai, įvertinus, kad jie šiuo metu gyvena kartu bei A. O. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad A. O. yra vertas teismo pasitikėjimo ir jis gali daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui A. O..

Todėl teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi A. O. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, A. O. taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamąjį bei laiduotoju skirtino A. O. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi A. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių BK 68 straipsnyje numatytas uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

A. O. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,34 promilės neblaivumas. Taigi padarytas itin šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Todėl tiek įvertinus nurodytas aplinkybes, tiek ir nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise minėtos baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – t. y. 2 (dvejiems) metams. Pastebėtina, kad nors buvo prašoma uždrausti naudotis minėta teise kuo trumpesniam terminui, visgi šiuo atveju laikytina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas dvejiems metams yra proporcinga priemonė, įvertinus, pirmiausia, pačio Kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, kai transporto priemonė vairuota kaltinamajam esant neblaiviam, kai neblaivumas iš esmės artimas sunkiam neblaivumo laipsniui.

Ikiteisminio turimo metu A. O. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nutarimas šiuo klausimu bei pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą buvo priimti 2019 m. sausio 4 d. (b. l. 76-78). Nesant duomenų, kad kaltinamasis po šios kardomosios priemonės paskyrimo būtų naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, tai yra jis realiai galimybės vairuoti transporto priemones neteko 2019 m. sausio 4 d., teismas sprendžia, kad nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas šiuo atveju skaičiuotinas būtent nuo nurodytos datos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 75 str. 3 d.); kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad atitinkamą konstatuotą nusikalstamą veiką A. O. įvykdė naudojamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos (ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo). Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų bei A. O. ir A. O. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o A. O. – kaltinamojo tėvui (b. l. 10). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, artimą sunkiam, tai, kad automobilis priklauso ne jam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. O. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę. Pažymėtina, jog nors VšĮ Emprekis duomenyse užfiksuota, kad tokios markės ir pagaminimo metų automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 980 eurų (b. l. 11-12), vis dėlto pagal A. O. pateiktą konkretaus jo vairuoto automobilio įvertinimą, jo rinkos vertė, atsižvelgiant į nustatytus automobilio apgadinimus – 200 eurų, taigi būtent ši suma ir konfiskuotina iš kaltinamojo. Pažymėtina, jog nors minėtoje vertinimo išvadoje taip pat nurodyta ir rinkos vertės, nevertinant nustatytų apgadinimų – 600 eurų, vis dėlto teismas vadovaujasi ne šia verte, o jau minėta (atsižvelgiant į apgadinimus), spręsdamas, jog būtent ši vertė teisingiausiai ir labiausiai individualizuojančiai (be kita ko, nesant tokią vertę paneigiančių duomenų) atspindi kaltinamojo vairuoto automobilio vertę (toks sprendimas priimamas įvertinus apgadinimus, kurie buvo nustatyti – t. y. šie apgadinimai neatsirado konkretaus įvykio, kai kaltinamasis buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus, o buvo jau anksčiau).

Be to, teismas, siekdamas, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, mažesnį nei galimos skirti įmokos vidurkis, artimesnį minimaliai ribai, t. y. skirtina 30 MGL dydžio įmoka.

A. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 74, 76), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. O. (A. O.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. O. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti A. O. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 4 d.

Paskirti A. O. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL dydžio, t. y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. O. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę ir konfiskuoti iš A. O. automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 (du šimtus) eurų valstybės naudai.

A. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.

1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

A. O. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.