Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., L. V., G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos sutuoktinis A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jis buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai, tačiau ji po sutuoktinio mirties paveldėjimo dokumentų nesutvarkė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja su savo ir testatoriaus vaikais, byloje nurodytais suinteresuotais asmenimis A. P. ir L. V., buvo įsitikinę, kad tokiu atveju kreiptis pas notarą nėra būtinumo, nes visi žinojo, kad testatoriaus turtas yra paliktas sutuoktinei, o pareiškėja manė, kad jos vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas turtas savaime priklauso jai. Fakto, kad turtas yra jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė, ji nežinojo, apie teisines procedūras, susijusias su kitu palikėjo turtu taip pat nepagalvojo. Nors pareiškėja po sutuoktinio A. P. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji visą, tiek likusį nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą, tame tarpe testatoriaus drabužius, namų apyvokos ir visus kitus jo turėtus daiktus pradėjo faktiškai valdyti ir valdo šį turtą iki šiol, jį prižiūri, tvarko bei moka visus su juo susijusius mokesčius. Jai valdant visą sutuoktinio turtą, niekas jokių pretenzijų nereiškė ir nereiškia, nes visiems žinoma, kad turtas yra jos, priklauso jai ir niekas kitas jo valdyti nenori.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja G. P. ir mirusysis A. P. buvo sutuoktiniai, šį faktą pagrindžia byloje esantis sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-14527. Alytaus miesto 1-ajame notaro biure 2014 m. liepos 9 d. sudarytu testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. visą turtą, kuris jam priklausė jo mirties dieną, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada jo vardu beatsirastų, paliko savo sutuoktinei G. P.. Iš (duomenys neskelbtini) Liudijimo, notarinio registro Nr. 2300, matyti, kad nėra įregistruotų pareiškimų apie palikėjo palikimo priėmimą. Nekilnojamojo turto registre testatoriaus A. P. vardu registruoti 48/96 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu registruotas kartu su palikėju santuokoje įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu pateikti mokėjimų duomenys patvirtina, kad G. P. moka su minėtu turtu susijusius mokesčius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo A. P. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo sutuoktinio A. P. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė palikimą po palikėjo mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad G. P. po sutuoktinio mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, valdė jį ir šiuo metu valdo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Tokiu būdu esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja G. P. po sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą. Šioje vietoje, atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimo formulavimą (jame įvardijant konkretų nekilnojamąjį turtą), atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustato paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 23,79 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš pareiškėjos G. P., išaiškinant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.