Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1344, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų, ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4123, kuriuo pareiškėjo skundas dėl nutarimo panaikinimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1344 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų (1 t., b. l. 5). Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 2S-4123 „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą nėra (1 t., b. l. 59–62).

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai). Nuobaudos skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato BVK 143 straipsnis. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-465-442/2021).

Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y., kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo (konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą), režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žiūrėti LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose ginčo laikotarpiu, reglamentuojama, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu (50 p.). Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 yra patvirtintos Trečiajame sektoriuje atvirosios kolonijos sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės, kuriose nuteistųjų miegas numatytas nuo 22.20 val. iki 6.20 val. (1 t., b. l. 87, 88–91).

Nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Pareiškėjas neigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą, nes pasak jo, tuo metu jis miegojo savo lovoje. Pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. pasiaiškinime raštu dėl pažeidimo nurodė, kad jis jau 22 val. miegojo ir prabudo apie 2 val. nakties kilus triukšmui (1 t., b. l. 73). Kaip matyti iš ginčijamo Kalėjimų departamento sprendimo (1 t., b. l. 59–62), pareiškėjo kaltė konstatuota įvertinus Pravieniškių PN-AK 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. 46-15276a ir 2019 m. liepos 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 46-1527b bei vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų (1 t., b. l. 50, 51) matyti, kad masiniai neramumai vyko 11-12 ir 9-10 būrių kamerose, kuriose nuteistieji buvo laikomi užrakinti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokie konkretūs nuteistieji daužė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, duris, niokojo inventorių, juo labiau, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas 9 būrio 7 kameroje buvo laikomas ne vienas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad būtent 11-12 būrio nuteistieji apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir grotas. Tuo tarpu pareiškėjas buvo laikomas 9 būrio 7 kameroje. Apie 9 būrio kameras pranešimuose nurodoma tik tiek, kad iš 9-10 būrių kamerų sklido triukšmas. Kad nebuvo galimybės nustatyti kurie nuteistieji daužė kameros duris buvo užfiksuota ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.