Kauno apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama spręsti klausimą dėl Danijos Karalystės Nestvedo apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio pripažinimo A. R. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teikimą pagal teismingumą perdavė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Iš teismui pateikto Danijos Karalystės kalėjimų ir probacijos departamento liudijimo (toliau – Liudijimas) matyti, jog Nestvedo apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu Nr. 1247/2025 A. R. yra pripažintas kaltu ir nuteistas 424 dienų laisvės atėmimo bausme už neteisėtą atvykimą į šalį ir vagystes (4 veikos). Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 29 d. Paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2026 m. balandžio 17 d. Liudijime pažymėta, kad A. R. taikomas išsiuntimas iš Danijos Karalystės ir draudimas atvykti 12 metų.

2025 m. spalio 31 d. surengtame teismo posėdyje prokurorė prašė teikimą tenkinti ir nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos respublikos įstatymu dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nuteistojo A. R. atžvilgiu yra įsiteisėjęs Danijos Karalystėje priimtas nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų, t. y. dėl vagysčių. Vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsniu toks sprendimas pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje bei Danijos Karalystėje pateiktoje informacijoje nurodyta, kad asmuo nors ir buvo atvykęs į Danijos Karalystę, tačiau savo gyvenamosios vietos Danijos Karalystėje nedeklaravo, todėl jo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublika. Toks sprendimas negali būti priimtas Kauno apylinkės teisme, jeigu minimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kadangi pagal minėto įstatymo 8 straipsnio nuostatą šis klausimas į tą 8 straipsnio dispoziciją nepatenka todėl mano, kad dėl nuteistojo A. R., jo atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje visos sąlygos yra. Jis nuteistas už vagystę, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, todėl jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vykdytina Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą informaciją nuteistasis nesutiko būti perduotas Lietuvai.

Teismo posėdyje A. R. gynėjas advokatas Petras Lileika prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad nors A. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jo paskutinioji gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Pagal pateiktus duomenis A. R. nurodė savo deklaruotą gyvenamąjį vietą Lietuvos Respublikoje nuo 2005 iki 2023 m., duomenų, kad jis tebegyvena Lietuvoje byloje nenustatyta. Europos Žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata. A. R. nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respublikos pataisos įstaigą atlikti likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikos pataisos įstaigose nėra pakankamai saugių sąlygų atlikti bausmę. Akivaizdu, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Danijos Karalystės kalėjime jis turės galimybę dirbti ar mokytis. 1983 metų Europos Tarybos konvencijoje yra dėl nuteistųjų asmenų perdavimo numatytos sąlygos, kuriose nurodyta, kad būtini abiejų valstybių sutikimai dėl nuteisto asmens perdavimo. Vadovaujantis šia konvencija, reikalingas ir nuteistojo prašymas ar jo sutikimas būti perduotam. Iškilus abejonėms dėl nuteistojo valios išreiškimo, Teisingumo ministerija gali prašyti užsienio valstybės kompetentingą instituciją suteikti galimybę Lietuvos konsului arba kitam pareigūnui įsitikinti tikrąja nuteistojo valia. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad Danijos Karalystės kalėjimų ir probacijos departamentas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą tik dėl informacijos apie sąlygas Lietuvos įkalinimo įstaigose bet tolimesnių konsultacijų dėl ginamojo nesikreipė. Taigi nėra Danijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymo dėl nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

2025 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas dėl prašymo atsiėmimo, kuriame nurodyta, kad Danijos kalėjimų ir probacijos tarnybos Rytų regioninis biuras atsiima savo prašymą dėl A. R. atžvilgiu priimto Danijos teismo nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes A. R. buvo paleistas lygtinai ir 2025 m. rugsėjo 15 d. deportuotas į Lietuvą.