- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- I-167-320/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00105-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Advokatai
- Mantas Mikalopas
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateiktu skundu (b. l. 1-6) prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) 2012-11-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą pareiškėjui išmokėti 1366,54 Lt už delsimo įvykdyti teismo sprendimą laiką.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012-10-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-301-320-2012 pareiškėjui iš atsakovo priteista 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 16 398,48 Lt bei po 195,22 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, skaičiuojant nuo 2012-04-11 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-10-26, tačiau atsakovas sprendimą įvykdė tik 2012 m. lapkričio 6 d., t. y. vėluodamas 7 darbo dienas. Dėl to pareiškėjas pateikė atsakovui reikalavimą išmokėti darbo užmokestį už delsimą įvykdyti teismo sprendimą, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą. Mano, kad toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia Darbo kodekso (toliau – DK) 300 str. nuostatas, kur numatyta, kad tais atvejais, jei darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Pareiškėjo atstovas bendravo su Generalinės prokuratūros atstove, atsakovui buvo žinoma, kad priimtas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebus skundžiamas, todėl sumokėti teismo priteistas sumas atsakovas privalėjo teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, t.y. 2012-10-26. Šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 97 str.3 d., kalbanti apie teismo sprendimų dėl teismo priteistų sumų vykdymą, ir ji laikytina specialiąja norma. ABTĮ 97 str.3 d. nukreipia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 281 str., kurioje nurodyta, kad teismo sprendimas vykdomas nuo jo įsiteisėjimo dienos. Aplinkybė, kad atsakovas pavėluotai gavo teismo sprendimą ar kitokie organizaciniai procesai negali būti laikomi priežastimis netaikyti DK 300 str. numatytos sankcijos darbdaviui. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, prašo patenkinti skunde pareikštus reikalavimus, taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus atsiliepime (b. l. 36-39) išdėstytais motyvais. Atstovė pabrėžė, jog administracinių teismų sprendimų vykdymo procesą reglamentuoja ABTĮ 97 str. nuostatos, numatančios, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkintas, jo nuorašas siunčiamas įvykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti (šio straipsnio 1 d.), bei jei per 15 d. ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą (šio straipsnio 2 d.). Taigi, Generalinė prokuratūra įsiteisėjusį Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą gavo 2012 m. lapkričio 2 d., penktadienį, 13.55 val., iš karto perdavė jį vykdyti už tai atsakingiems padaliniams ir jau lapkričio 6 d. šis teismo sprendimas buvo įvykdytas, nepraleidus ABTĮ 97 str. 2 d. nustatyto 15 dienų termino, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Pagal teismų formuojamą praktiką, DK 300 str. turėtų būti taikomas, esant dviem būtinoms sąlygoms: pirma, darbdavys piktnaudžiauja teise; antra, kreipimosi į teismą metu sprendimas dar nėra įvykdytas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik nevengė vykdyti teismo sprendimo, jį siekė įvykdyti ir visiškai įvykdė įstatymu nustatytais terminais, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus dviem mėnesiams nuo sprendimo įvykdymo, todėl DK 300 str. šiuo atveju negali būti taikomas, o pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise ir siekia nesąžiningai pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012-10-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-301-320-2012 (toliau- Teismo sprendimas) (b. l. 11-16) pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, ir, be kitų patenkintų reikalavimų, pareiškėjo naudai iš Generalinės prokuratūros priteista po 195,22 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną, skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei jo naudai priteista 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 16 398,48 Lt. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. spalio 26 d. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su prašymu gauti įsiteisėjusio Teismo sprendimo nuorašą, teismų informacinės sistemos LITEK-o duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusio Teismo sprendimo nuorašas atsakovui buvo išsiųstas 2012-10-31. Šalys patvirtina, kad Teismo sprendimas buvo įvykdytas 2012 m. lapkričio 6 d. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 14 d. atsakovui pateikė reikalavimą „Dėl vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo“ (b. l. 17-18), kuriuo prašė, vadovaujantis DK 300 str., ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio reikalavimo išsiuntimo dienos sumokėti jam 1366,54 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už laiką, kurį buvo delsiama įvykdyti teismo sprendimą, tačiau atsakovas 2012-11-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. K. reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo“ (b.l.9-10) atsisakė tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą. Nesutikdamas su šiuo Generalinės prokuratūros sprendimu (įvardinto raštu) , pareiškėjas ginčija jį teisme.
Terminas „uždelsimas“ pagal jo panaudojimo prasmę reiškia užvilkinimą (Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 877 psl.) - t. y., kai tai darantis darbdavys žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis nustatytu laiku neįvykdė tam tikros pareigos ir tai tęsia toliau (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2000/2010, 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1779/2012 ir kt., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009 ir kt.).
DK 300 straipsnis, galiojęs ginčijamo sprendimo priėmimo dienai (originali redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), reglamentavęs sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmes, numatė, jog tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. LR 2012-06-26 įstatymu Nr.XI-2127 buvo pakeistas DK XIX skyrius ir išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2013-01-01. Sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmės reglamentuojamos šios redakcijos DK 303 straipsnyje. Šiuo metu galiojančios redakcijos 303 straipsnyje įtvirtintos nuostatos analogiškos iki 2013-01-041 galiojusio DK 300 straipsnio nuostatoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) gali būti taikomas nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą, kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo kreipėsi 2013 m. sausio 10 d. (b. l. 1), o atsakovas visiškai su pareiškėju atsiskaitė, t. y. įvykdė teismo sprendimą 2012 m. lapkričio 6 d. Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes (atsakovo ir pareiškėjo veiksmus) bei atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, kad tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, atsakovas jau buvo įvykdęs teismo sprendimą, konstatuoja, jog taikyti DK 303 straipsnį (2012-06-26 įstatymo Nr. XI-2127 redakcija) ir išieškoti pareiškėjui darbo užmokestį nėra pagrindo. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. LVAT 2012-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3201/2012).
Be to, pažymėtina, kad administracinių sprendimų vykdymo klausimas yra aptartas ABTĮ 97 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui (ABTĮ 97 str. 1 d.), o to paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 97 str. 3 d., neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas aiškina, kad ABTĮ 97 straipsnio 3 dalis nustato išimtį iš bendrųjų sprendimų vykdymo taisyklių, jos nuoroda į CPK kodeksą nukreipia į CPK 281 straipsnį, o jame įsakmiai nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šį argumentą teismas pripažįsta nepagrįstu, nes CPK 281 straipsnyje įtvirtintos tik bendrosios nuostatos, kad teismo sprendimas gali būti vykdomas, kai jis įsiteisėja ir numato išimtis, kai gali būti vykdomas neįsiteisėjęs sprendimas, tačiau jame nėra nurodyti jokie privalomi įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo terminai, vykdymo procesą reglamentuoja CKP VI dalis. Išvardintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio teismo priimtam sprendimui vykdyti gera valia nustatytas penkiolikos dienų laikotarpis (jeigu kitokio termino nenustatė pats teismas, priimdamas sprendimą) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas įsiteisėjusį Teismo sprendimą gavo tik 2012-11-02, jį įvykdė 2012 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad su pareiškėju visiškai buvo atsiskaityta gera valia, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir per protingą terminą.
Dėl išvardytų argumentų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ABTĮ 88 str. 1 p. ir 127 str. 1 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. K. reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo“ bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo R. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.