Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Iš V. B. priteista V. V. 1050 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., pagrobė V. V. priklausančią malkinę medieną: apie 15 kietmetrių beržinės, eglinės ir uosinės medienos, supjaustytos 2–2,4 m ilgio rąsteliais, tuo V. V. padarydamas 1050 litų turtinę žalą.

Be to, nuteistojo nuomone, teismas taip pat privalėjo atsižvelgi į tai, kad jis yra senyvo amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini) metais ir dėl sveikatos būklės praktiškai nebegali vaikščioti, taip pat krauti, kilnoti, vežti ar slėpti medieną.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, pagrįstai V. B. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą ir nuteisė jį pagal BK 178 str. 1 d.

BK 178 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str., objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. BK 178 str. numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu kaltininkas suvokia, jog grobia kitam asmeniui priklausantį turtą ir veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius – neteisėtą svetimo turto užvaldymą, ir jų nori. Veikai kvalifikuoti svarbu nustatyti, kad grobdamas svetimą turtą kaltininkas suvokė, jog šis turtas grobimo metu jam yra svetimas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Byloje nustatyta, kad V. B. pagrobė V. V. priklausančią malkinę medieną, tuo V. V. padarydamas 1050 Lt turtinę žalą. Pats V. B. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2010 m. birželio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., pagrobęs V. V. priklausančią malkinę medieną, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo V. V., liudytojų V. V., A. P., V. K. parodymai, kurie kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo V. B. kaltę įrodančią medžiagą. Nukentėjusysis V. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (174, 175 b. l.), kad jis turi miško (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. 2010 m. kovo mėnesį jis su šeima vykdė savo miško valymo darbus, nukirstus medžius išvežė į pakelę ir sudėjo prie nuosavos žemės sklypo kelkraštyje. 2010 m. birželio 28 d., apie 10 val., nuvykęs prie šios jam priklausančios malkinės medienos, pastebėjo, kad nebėra apie 15 kietmetrių įvairios (beržinės, eglinės, uosinės) medienos, kuri buvo supjauta maždaug 2–2,40 m ilgio rąsteliais, o šalia tos vietos, kur buvo sudėta jo mediena, likę arklio išmatų ir vežimo vėžės. Jis, sekdamas šiomis vežimo vėžėmis, privažiavo V. B. sodybą, kur pamatė nemažai suvežtos malkinės medienos. Tarp šios medienos atpažino ir savo malkinę medieną. Liudytoja V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (175 b. l.), kad ji su vyru V. V. 2010 metų vasario mėnesio pabaigoje–kovo mėnesio pradžioje valė savo mišką ir kirto medžius, malkinę medieną suvežė į palaukę. Po kurio laiko vyras jai pasakė, kad jų malkinės medienos nebėra. Nuvažiavusi į V. B. sodybą, ji tarp ten buvusių medienos krūvų atpažino ir savo malkinę medieną. Liudytojas A. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (177, 180 b. l.), kad 2010 m. pavasarį ar vasarą, du kartus matė, kaip V. B. arkliu traukiamu vežimu iš miško į savo sodybos kiemą vežė malkinę medieną. Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (180 b. l.), kad V. B. yra jo sugyventinės tetos vyras. 2010 m., tikslaus laiko neprisimena, bet buvo šiltas oras, V. B. paprašė jo padėti iš miško parvežti medieną. Jie arkliu traukiamu vežimu nuvažiavo į V. B. nurodytą vietą šalia A. B. priklausančio miško, kur palei keliuką buvo keliose krūvelėse sudėta malkinė mediena, kurią sukrovę į vežimą parvežė namo. Buvo alksniai, drebulės, keli beržiukai. Mediena buvo supjaustyta nevienodai, storiausi medžiai galėjo būti apie 16–18 cm skersmens. Vieni medžiai buvo dailiai sudėti, kiti – ne, dalis malkinės medienos buvo nugenėtos. Iš viso buvo maždaug aštuonios krūvos, kurios buvo prie to paties keliuko. Medieną vežė kelias dienas ir iš viso parvežė apie 4–5 vežimus medienos. Veždami medieną, su arkliu apsisukdavo pavažiavę toliau nuo tos medienos. Toje vietoje, kur apsisukdavo, prie kelio buvo sudėta viena didelė rąstų krūva ir krūva plonų medžių, tačiau, kokie buvo toje krūvoje medžiai, neprisimena. Iš tos krūvos išvežė vieną vežimą malkinės medienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo V. V. ir liudytojų V. V., A. P. ir V. K. parodymai įrodo V. B. dalyvavimą pagrobiant V. V. priklausančią malkinę medieną. Netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, pagrįstų argumentų, kad jie apkalba V. B., savo apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas.

Be išdėstytų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, nuteistojo V. B. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. 2010 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole (5 b. l.), 2010 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros protokole (51–53 b. l.) ir foto lentelėse (8–10, 54, 55 b. l.) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., abiejose keliuko, einančio šalia V. B. sodybos, pusėse yra sukrautos medienos krūvos, kuriose yra eglių, drebulių, uosių, alksnių, beržų ir lazdynų, supjaustytų nuo 2 m iki 3 m ilgio, nuo 5 cm iki 21 cm skersmens rąsteliais. Nuo keleto minėtose medienos krūvose esančių rąstelių buvo atidalinti keli storgaliai, kurių vienas atitiko nukentėjusiojo V. V. miške esantį ir 2010 m. kovo mėnesį V. V. su šeima vykdant miško valymo darbus nukirsto medžio kelmo plotį ir skersmenį, taip pat turėjo tam tikrą ertmę, kurią atitiko kelme likusi medienos dalis. Be to, nukentėjusysis V. V. ir jo žmona V. V. pagal medienos rūšį (eglės, beržai, drebulės, alksniai, lazdynai) ir jos supjaustymo ilgį (2–2,4 m ilgio rąsteliai) atpažino dalį savo malkinės medienos, kuri 2010 m. birželio mėn. pabaigoje buvo pagrobta ir įvykio vietos apžiūros metu surasta prie apelianto V. B. sodybos esančiose malkinės medienos krūvose (56–59, 62–65 b. l.). Atsižvelgus į šias aplinkybes, nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad malkinė mediena neturi tam tikrų individualių požymių ir jos atpažinti neįmanoma, atmetami kaip nepagrįsti.

V. B. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir 2010 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole (5 b. l.) bei foto lentelėje (9 b. l.) užfiksuoti duomenys, kad ant keliuko ties ta vieta, kurioje buvo sudėta nukentėjusiajam priklausanti malkinė mediena, yra arklio išmatų, o apžiūrint V. B. sodybos teritoriją, joje pastebėtas medinis vežimas, traukiamas arklio (5 b. l.).

Be to, iš byloje esančio kosminio vaizdo žemėlapio (7 b. l.) ir sklypo plano (41 b. l.) matyti, kad A. B. priklausantis miškas, iš kurio, nuteistojo V. B. teigimu, buvo atvežta visa jo sodybos kieme buvusi malkinė mediena, yra netoli, už 240 m nuo tos vietos, kurioje buvo sukrauta nukentėjusiajam V. V. priklausanti mediena, tačiau iš A. B. priklausančio miško vežant malkinę medieną į apelianto sodybą, nereikia važiuoti pro minėtą vietą, kur buvo sukrauta V. V. priklausanti mediena, t. y. nukentėjusiajam priklausanti mediena buvo sukrauta už maždaug 240 m nuo A. B. priklausančio miško ((duomenys neskelbtini) priklausančio miško teritorijoje) važiuojant priešinga kryptimi nuo V. B. sodybos, o ne pakeliui. Be to, kaip matyti iš kosminio vaizdo žemėlapio (7 b. l.) ir sklypo plano (41 b. l.), ir kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė liudytojas A. K. ir nukentėjusysis V. V., A. B. priklausantis miškas nesiriboja su jokiais kitais miškais, tarp jų ir su (duomenys neskelbtini) priklausančiu mišku, kurio teritorijoje buvo sukrauta nukentėjusiajam priklausanti malkinė mediena. A. B. ir (duomenys neskelbtini) priklausančius miškus skiria nedirbama žemė, apaugusi berželiais (176 b. l.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis V. B., veždamas malkinę medieną iš A. B. priklausančio miško, negalėjo nukentėjusiajam priklausančios malkinės medienos į vežimą susikrauti per klaidą.

Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. B. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo V. B. kaltę pagrobus V. V. priklausančią medieną, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Nuteistasis V. B. savo skunde teigia, kad šalia jo namų buvusi mediena priklausė jam, nes ją, leidus (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyr. specialistui A. K., padedant V. K., parsivežė iš miško, seniūnijos darbuotojams išvalius pakeles. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2010 m. liepos mėn., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo valomos pakelės, o išvalius ties A. B. priklausančiu mišku esančią pakelę, A. B. buvo leista išsivežti valymo metu iškirstą malkinę medieną (175, 176 b. l.). Tačiau šis liudytojas taip pat nurodė, kad pakelių valymo metu buvo kertami karklynai, krūmynai (karklai, blindės, alksniai, berželiai), brandaus medžio nebuvo nė vieno (storiausioje vietoje medžio skersmuo buvo ne didesnis kaip 10 cm), be to, nukirsta mediena nebuvo genėjama (175, 176 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad prie V. B. sodybos esančiose medienos krūvose nukentėjusysis V. V. atpažino ir savo medieną, kuri buvo supjauta maždaug 2–2,40 m ilgio rąsteliais, nuteistojo skundo teiginiai, kad prie jo sodybos buvusi mediena priklausė jam ir buvo parvežta iš miško seniūnijos darbuotojams išvalius pakeles, vertinami tik kaip apelianto pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

V. B. skunde nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir apeliuodamas į savo sveikatos būklę bei amžių, mėgina įtikinti teismą, kad jis negali atlikti kai kurių veiksmų, reikalingų, jo įsitikinimu, grobiant svetimą medieną, t. y. nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra senyvo amžiaus ir dėl sveikatos būklės sunkiai vaikšto, negali krauti, kilnoti, vežti ar slėpti medienos. Be to, apeliantas nurodo, kad prie jo sodybos sukrautą medieną nepažįstami žmonės išsivežė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apeliantas yra senyvo amžiaus, dėl sveikatos būklės jam sunku atlikti kai kuriuos veiksmus, ir tai, kad nukentėjusiajam priklausanti malkinė mediena buvo išvežta, nereiškia, kad nukentėjusiojo V. V. turtas nebuvo pagrobtas ir savaime nepaneigia apelianto dalyvavimo aptariamoje vagystėje. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina V. B. kaltę padarius skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai V. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas.

Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų nusikaltimą), į apelianto asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, turtinė žala neatlyginta), įvertino tai, kad nenustatyta V. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė vieną iš švelniausių BK 178 str. 1 d. numatytų alternatyvių bausmių – baudą, kurios dydis yra žymiai mažesnis už BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytą tokios bausmės vidurkį. Taigi apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.