- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- N-575-3294-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo J. S. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
D. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 20 d., apie 14 val. 30 min., pakartotinai būdamas neblaivus (1,54 prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S., nepateikė transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, tokiais veiksmais pažeidė Kalių eismo taisyklių 14, 16 ir 238 punktų reikalavimus, jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį, 130² straipsnį ir 123 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus teisės pažeidimus ir paskyrė už tai galutinę administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad D. S. neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo pakartotinai, tai yra turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Pakartotinį vairavimą esant neblaiviam reglamentuoja ATK 130² straipsnis, tai yra specialioji teisės norma bendrosios teisės normos (ATPK 129 str.) atžvilgiu, todėl veika nebekvalifikuojama pagal ATPK 129 straipsnį.
II.
D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą ir skirti tik baudą. Paaiškina, kad mamai J. S. priklausantį automobilį paėmė jai nežinant. Teigia, kad jam buvo paskirtos per griežtos administracinės nuobaudos. Nurodo, kad esant apribotai jo laisvei (atliekant administracinį areštą), jis negalės padėti mamai, kuri yra II grupės invalidė, atlikti ūkio darbus, kuriuos paprastai atlieka arba juos organizuoja jis. Mano, kad jam vietoje administracinio arešto skirtina piniginė bauda. Teigia, kad automobilio konfiskavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, šiurkščiai pažeidžia privačios nuosavybės neliečiamumo principą, automobilio savininkės J. S. interesus.
J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą ir D. S. skirti tik baudą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teisme. Paaiškina, kad sūnus jai priklausantį automobilį paėmė be jos žinios. Teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas šiurkščiai pažeidžia privačios nuosavybės neliečiamumo principą. Mano, kad dėl D. S. veiksmų jai negali kilti neigiamos pasekmės. Nurodo, kad D. S. skirta administracinė nuobauda – areštas, yra per griežta, ją prašo pakeisti pinigine bauda, nes sūnus jai padeda ūkyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinius skundus Institucija nurodo, kad su jais nesutinka ir prašo jų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Skundžiamu nutarimu D. S. už pažeidimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu. Ginčo dėl šių pažeidimų padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma administracinį areštą pakeisti pinigine bauda ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 130² straipsnio sankcijoje administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Apeliaciniame skunde nurodyta nuobauda – piniginė bauda, kurią prašo skirti apeliantas, ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, nėra numatyta.
Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi D. S. charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pavojingumą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.), nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog automobilio savininkė J. S. ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ko nebuvimas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą.
Pabrėžtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniai skundai netenkintini ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. ir D. S. apeliacinių skundų netenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.