Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-626/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Data
2015-10-07
Bylos Nr.
1A-410-626/2015
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00166-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
V. R.
Civilinis ieškovas
V. J., V. Š.
Kategorijos
  • 1.2.14.1.1Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Byla Nr. 1A-410-626/2015
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00166-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.1. (S) (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENEDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui M. J., nuteistajam V. R. ir jo gynėjui advokatui P. J., teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu civiliniams ieškovams V. J. ir V. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuleistas už tai, kad jis 2013 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, automobilių IVLCO 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris 02635BG) vagystės tikslu, įkalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės direktorių G. P. padaryti jam paslaugą, tai yra, priduoti į metalo laužo supirktuvę minėtus automobilius, pažadėjęs G. P. artimiausiu metu pateikti automobilių registracijos liudijimus, bei G. P. nežinant apie daromą nusikaltimą, 2013 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą G. P. nurodymu V. V., taip pat nežinodamas apie daromą nusikaltimą, krovininiu automobiliu MAN 19.322 (valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pakrovė minėtus du automobilius į priekabą ir išsivežė, tokiu būdu V. R. pagrobė V. J. priklausantį 5 000 Lt (1 448,10 Eur) vertės automobilį IVECO 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. Š. priklausantį 10 000 Lt (2 896,20 Eur) vertės automobilį RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris 02635BG) bei jame buvusius: 800 Lt (231,70 Eur) vertės automobilio variklį ir 700 Lt (202,73 Eur) vertės greičių dėžę. Iš viso pagrobė V. J. priklausančio turto už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) ir V. Š. priklausančio turto už 11 500 Lt (3 330,63 Eur).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. R. gynėjas P. J. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminio vagystės požymio, t.y. padarytos turtinės žalos dydžio. Ši aplinkybė yra esminė kvalifikuojant veiką ir sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės V. R. taikymo. Mano, kad esant nepašalintoms abejonėms, jas reikia vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nepagrįstai atmetė dalies teisminio nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymus, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, o tai sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Skundžiamas nuosprendis prieštaringas, nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės esmingai prieštarauja išvadoms ir rezoliucinėje dalyje nurodytoms aplinkybėms. Nuosprendyje nurodytos veikos padarymo aplinkybės buvo susiaurintos taip, jog tampa neaišku, ar pasitvirtino tyrimo metu inkriminuotos aplinkybės apie V. R. tikslus, taip pat G. P., V. V. veiksmus ir t. t. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiųjų parodymus nuosekliais, nors visa apimtimi (dėl pagrobto turto vertės) jais nesivadovavo.

Tuo tarpu, visus gynybos argumentus bei juos pagrindžiančius liudytojų parodymus, pateiktas fotonuotraukas ir kt., teismas atmetė. Nurodo, kad nukentėjusiųjų parodymus, kad jų automobiliai buvo važiuojantys, paneigia byloje apklausti liudytojai V. V., E. L., A. K., kurie paaiškino, kad šie automobiliai buvo nevažiuojantys, nuolat ardomi, iš jų išvaizdos matyti, kad jais niekas nesirūpino. Šias aplinkybes taip pat patvirtino apklausiami liudytojai I. Š., G. P., V. V.. Nesutinka su teismo išvada, kad šių liudytojų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, nuotraukos ir vaizdo įrašas. Pažymi, kad nukentėjusieji tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad automobilių raktelių jie neturi, o iš V. R. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobiliai ilgą laiką nebuvo eksploatuojami. Atkreipia dėmesį į G. P. nurodytas aplinkybes, kad automobiliai buvo be pavojingų skysčių (tepalų, antifrizo, degalų ir kt.), o tai taip į tai, kad automobiliai nebuvo tinkamai eksploatuoti, neturėjo galiojančios techninės patikros, galimai nebuvo drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Nukentėjusieji nepateikė teismui jokių realių dokumentų, pagrindžiančių jiems atsiradusią žalą. todėl mano, kad galimai pažeistos nukentėjusiųjų teisės galėjo būti apgintos civilinės teisės normomis. Be to, bylos duomenimis, kitos piniginės lėšos, kurias gavo G. P. pridavęs automobilius į įmonę „Baltic metal", liko jo įmonės sąskaitoje ir joms nebuvo taikomi jokie apribojimai. Tokia tyrimo ir teismo pozicija kelia rimtų abejonių dėl pareigūnų šališkumo ir objektyvumo. Prašymas dėl atliekų aikštelės darbuotojų veiksmų įvertinimo buvo teikiamas ir tyrimo metu. taip pat buvo prašoma nustatyti ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurie atliko ardymo ir kitokius veiksmus su kaltinime V. R. nurodytais automobiliais, tačiau lai nebuvo padaryta. Teigia, kad šio įvykio nebūtų buvę jei G. P. būtų laikęsis reikalavimo įsitikinti prieš priduodant automobilius į metalo laužą utilizavimui, kad priduodantis automobilį asmuo turi teisę juo disponuoti. Mano, jog šio liudytojo parodymai, kad buvo kaltinamojo apgautas, nėra objektyvūs, nes kaip nurodė pats liudytojas, jis žinojo, kad vienas iš neeksploatuojamų automobilių priklauso jo garažo kaimynui V. J., o už įmonėje nustatytą taisyklių pažeidimą jam galėtų kilti atitinkama atsakomybė.

Pateikdamas V. R. parodymų vertinimą, apeliantas nurodo, kad teismas juo įvertino neobjektyviai ir šališkai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas vertindamas V. R. parodymus daug dėmesio skyrė objektyviųjų veikos aplinkybių nustatymui, tuo tarpu V. R. veiksmai pasireiškė tik tuo, kad susitikęs G. P. jis paprašė išvežti minimus neeksploatuotinus automobilius į metalo laužą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad V. R. asmeniškai juos užvaldė, disponavo jais, dalyvavo išgabenant iš buvimo vietos, todėl abejotina, kad egzistuoja šie objektyvieji nusikalstamos veikos - vagystės požymiai. Nėra nustatyti ir V. R. tikslai bei motyvai. Šiuo konkrečiu atveju, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisminio nagrinėjimo metu V. R. nurodė, kad kaltinime nurodytus automobilius jis paprašė išvežti siekdamas sutvarkyti garažo, kuriuo disponavo ir vėliau pardavė - teritoriją. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis siekė kažkokios konkrečios turtinės naudos, ar padaryti žalos nukentėjusiesiems.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. R. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, t. y. jis „vagystės tikslu įkalbėjo G. P. priduoti automobilius į metalo supirktuvę“, o pagal nuosprendyje dėstomus įrodymus gavo iš J. L. 300 litų (86.86 Eur). Mano, kad pagal teismo nuosprendyje išdėstytą formuluotę V. R. tyčia buvo nukreipta į piniginių lėšų, gautų už priduotą metalo laužą, užvaldymą, todėl pagrobto turto vertei nesudarant 3 MGL (BK 190 straipsnis), nėra pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė vertinti apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. numatytą veiką kvalifikuojantys pagal BK 178 str. 2 d. požymiai susieti ne tik su nusikalstamos veikos vykdymo būdo pavojingumu (atviru pagrobimu), bet ir nusikalstamos veikos dalyko arba vietos iš kurios grobiamas turtas funkcinę paskirtį – tai pvz. turi būti patalpa, saugykla ar saugoma teritorija, strateginę arba labai tampriai su asmeniu ir jo kasdienine veikla susiję objektai - viešoje vietoje esantys asmens drabužiai, rankinės ar kitoks nešulys. Teismas analizuodamas minėtas įstatymo nuostatas daro išvadą, kad automobilis, sistemiškai vertinant BK 178 str. 2 d. nuostatas, yra saugomas būtent kaip vertybė, kuri žmogaus yra naudojama žmogaus kasdieninėje veikloje būtent kaip automobilis. Pažymėtina, kad turto, kaip materialinės vertybės, požymis nusikalstamai veikai kvalifikuoti yra svarbus nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 178 str. 3 d. ir 4 d., tačiau turto vertė nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. nėra svarbi, todėl automobilio, kaip materialinės vertybės, o ne konkrečią funkciją atliekančio objekto požymis, kolegijos manymu, nėra svarbus nusikalstamų veiksmų vertinimui pagal BK 178 str. 2 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 2 str. 2 d., automobilis – tai motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 3 d., automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d., dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Vertinant išdėstytas nuostatas, teismas daro išvadą, kad automobiliai, kuriems nėra atlikta galiojanti techninė apžiūra ir kurie neturi leidimo nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti, neleidžiama dalyvauti viešajame eime, todėl jais negalima važinėti viešajam eismui naudojamais keliais, todėl toks automobilis, jeigu jis realiai nėra pagal tokią (automobilio) paskirtį eksploatuojamas pakankamai ilgą laiko tarpą nei faktiškai, nei gali būti eksploatuojamas teisiškai, kolegijos nuomone, nėra vertinamas kaip automobilis BK 178 str. 2 d. prasme.

Iš byloje esančių ir pačių nukentėjusiųjų duotų parodymų matyti, kad abu automobiliai pakankamai ilgą laiko tarpą buvo be techninės apžiūros ir ilgą laiko tarpą nebuvo eksploatuojami jų savininkų kaip automobiliai – jais nebuvo važinėjama keliu, gabenami kroviniai ir (ar) keleiviai vežami ar velkamos kitos transporto priemonės.

Nukentėjusysis liudytojas V. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo automobilio IVECO, kuris iki to momento stovėjo aikštelėje, toje aikštelėje iki dingimo stovėjo apie 1,5 metų, jis ketino jį suremontuoti (reikėjo sutvarkyti automobilio elektros instaliaciją) ir juo naudotis. Automobilio dingimo momentu automobilis neturėjo nei automobilio techninės apžiūros pažymėjimo, nei draudimo liudijimo, automobilis buvo veikiantis. Gali būti, kad automobilis buvo 1989 m. gamybos. Savo ieškinį 5000 Lt sumai palaikė ir prašė priteisti. Iš minėtų parodymų matyti, kad automobilis IVECO faktiškai buvo visai nenaudojamas apie 1,5 metų, jam nebuvo atlikta galiojanti valstybinė techninė apžiūra ir jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismo manymu, toks automobilis, funkcine prasme, šiuo atveju, nėra BK 178 str. 2 d. objektas kaip automobilis.

Nukentėjusysis V. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo automobilis buvo 1996 m. gamybos, automobilį pirko 2008 m. Vokietijoje, apie 2010 m. vasarą nuvarė jį remontuoti pas V. J., V. Š. su automobiliu išvažiuodavo ir vėl grąžindavo, paskutinį kartą paliko automobilį 2012 m. vasarą. Jis pareiškė ieškinį 11500 Lt sumai, vertina automobilį pagal rinkos kainą, kurią nustatė pagal skelbimus internete, įvertino 10000 Lt, antrąjį variklį su greičiu dėže nupirko už 1500 Lt. Automobilis buvo su tranzitiniais numeriais, todėl techninės apžiūros nereikėjo.

Kaip matyti iš Laikinųjų valstybinių numerio ženklų išdavimo, panaudojimo ir apskaitos taisyklių, galiojusių nagrinėjamų įvykių metu, 14 p., iš kartono pagaminti numerio ženklai galioja iki transporto priemonės įregistravimo, bet ne ilgiau kaip 60 parų, kaip matyti iš 16 p., apie išduodamų numerio ženklų (pagamintų iš kartono) išdavimą įrašoma transporto priemonės registracijos liudijime (arba jį pakeičiančiame dokumente), kaip matyti iš 17 p., išduotų numerio ženklų terminas nepratęsiamas, vietoj numerio ženklų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, gali būti išduodami nauji numerio ženklai.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-204 dėl kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo 5.7.11. p., registracijos liudijimo „H“ punkte rašomas registracijos liudijimo galiojimo laikas, kai registracijos liudijimo galiojimas yra terminuotas.

Kaip matyti iš to, kad ieškomo kelių transporto priemonių išraše RENAULT TRAFIC valstybinis numeris yra nurodytas (duomenys neskelbtini), t.y. toks pat kaip ir V. Š. pateiktame Registracijos liudijime (t.1, b.l. 15, 24), į bylą buvo pateikta aktuali minėto automobilio registracijos pažymėjimo kopija. Minėtame registracijos pažymėjimo „H“ punkte yra nurodytas registracijos liudijimo galiojimo laikas – 2009-07-13.

Teismas vertina išdėstytą, t.y. tai, kad nuo to laikotarpio kai automobilis RENAULT TRAFIC buvo paskutinį kartą paliktas aikštelėje 2012 m. vasarą, jis jau neturėjo galiojančio numerio, o taip pat ir techninės apžiūros ir daro išvadą, kad RENAULT TRAFIC funkcine prasme 2013 m. kovo mėnesį nebuvo BK 178 str. 2 d. objektas kaip automobilis.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosprendžiu civiliniams ieškovams V. J. ir V. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, į tai, kad apeliaciniame skunde neprašoma tiksliai nustatyti civilinio ieškinio dydį ir jį priteisti iš nuteistojo, į tai, kad siekiant tiksliai įvertinti padarytos žalos dydį, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, bylos nagrinėjimas užsitęstų ir vertina padarytos žalos dydį ta apimtimi, kuri yra būtina nusikalstamiems veiksmams kvalifikuoti.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas J. L. parodė, kad kaltinamasis į jo aikštelę pats atvažiavo. Davė kaltinamajam 300 Lt, o likusius pinigus, sakė, duos, kai kaltinamasis atveš dokumentus. 12M – tai tokia metalo rūšis, kai automobilis priduodamas su varikliu, su skarda, su padangomis. Jis neatsimena, kiek gavo pinigų už tuos automobilius. Iš praktikos žino, kad vienas toks automobilis sveria 600-700 kg. Jie vežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik tas dvi mašinas, jie sukrovė tiek metalo laužo, kad būtų pilna mašina. Jis pirma pasveria automobilius ir tada sužino kiek reikia sumokėti.

Ikiteisminio tyrimo, 2014-01-07 liudytojo apklausos metu (t.21, b.l. 92) J. L. parodė, kad automobilių Iveco ir Renault Trafic kėbulai svėrė 1570 kg, metalo rūšis 12 M, šios rūšies tona kainuoja 524 Lt. Taigi 1570 kg metalo laužo jiems buvo paskaičiuota 822,68 Lt be PVM ir pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Apie tiltus ir variklius nieko pasakyti negali, jie būtų svėrę ne daugiau 400 kg., o juodojo sunkiojo metalo vienos tonos kaina buvo 600 Lt.

Teismas vertina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. L. dar prisiminė, kiek svėrė minėti automobiliai, kad jo ikiteisminio tyrimo nurodyta metalo kaina atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal 2013-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija JUZ Nr. 0000022 (t. 1, b.l. 94) nurodytai juodojo metalo laužo po 0,524 Lt už 1 kg kainai, kad minėta sąskaita – faktūra buvo perduota 3890 kg juodojo metalo laužo, tai, kad buvo parduodami krovininiai, t.y. sunkesni už įprastus automobilius automobiliai ir minėtų automobilių registracijos liudijimuose nurodytą bendrąją minėtų automobilių masę be krovinio (G) – 2100 kg ir 2150 kg ir daro išvadą, kad minėti automobiliai svėrė ne mažiau kaip 1570 kg, ir jų vertė buvo ne mažesnė kaip 822,68 Lt be PVM (995,44 Lt su PVM), kas yra 288,3 EUR su PVM, t.y. apie 7,66 MGL (238,26 EUR be PVM, t.y. 6,32 MGL). Teismui, įvertinus įrodymų visumą, abejonių, kad minėtų automobilių, net vertinant juos kaip metalo laužą, vertė yra ne mažesnė nei 238,26 EUR, t.y. 6,32 MGL, abejonių nekelia. Kad automobilių vertė nėra mažesnė nei nurodyta, nepaneigia ir nukentėjusiųjų parodymai, byloje esantys duomenys apie vidutines pagrobtų automobilių modelių, atsižvelgiant į jų pagaminimo metus, kainas Lietuvos Respublikoje (t.1, b.l. 191, 192 (atitinkamai Renault trafic T 1400 D - 4030 Lt (1168 EUR) ir IVECO 35-8 daily 35-8 - 2620 Lt (759 EUR))).

Teismas vertina, kad nustatyta minimali pagrobto turto vertė ženkliai viršija 5 MGL sumą ir daro išvadą, kad nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 str. 1 d. ir nustato, kad V. R. pagrobė V. J. priklausantį automobilį IVECO 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. Š. priklausantį automobilį RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei jame buvusius: automobilio variklį ir greičių dėžę ir tokiais veiksmais V. R. pagrobė turto ne mažesnės nei 238,26 EUR vertės, t.y. viršijantį 5 MGL dydį.

Apeliacinis teismas pagrobtą turtą vertina ne kaip automobilius, o kaip materialinę vertę turintį turtą, todėl nėra nusikaltimą kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės.

Teismas vertina nuteisto veiksmus – kad jis, kaip nustatyta liudytojų parodymais, prašė paimti automobilius į metalo laužą, teigė, kad minėti automobiliai priklauso jam ir žadėjo atvežti jų dokumentus, paėmė avansą už metalo laužą, ir vertina minėtus veiksmus kaip realizavusius BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė liudytojas G. P. (t.2.,b.l. 81), jam nuteistasis pasakė, kad turi automobilius pridavimui, kad tie automobiliai priklauso jam ir jis viską sutvarkys. Kiekvienas automobilis svėrė apie vieną toną. Su V. R. apie automobilių išvežimą kalbėjo 3-4 kartus, jis prašė automobilius paimti, o kai paėmė automobilius, žadėjo atvežti automobilių dokumentus. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė liudytojas J. L., jam G. P. pasakė, kad jo pažįstamas nori priduoti metalo laužą, kad tai pažįstamo automobiliai. Po kiek laiko atvežė du automobilius, kaltinamasis pažadėjo, kad atveš automobilių dokumentus, sakė, kad tai jo automobiliai. Jis davė kaltinamajam 300 Lt ir pasakė, kad likusius duos, kai atveš automobilių dokumentus. Teismas daro išvadą, kad priduodamas į metalo laužą automobilius, nuteistasis su minėtais automobiliais elgėsi kaip norėjo, t.y. faktiškai jais disponavo – fiziškai juos perleido kaip metalo laužą metalo laužo supirkėjams. Minėti automobiliai buvo pagrobti, kadangi be savininkų valios nuteistojo valia ir pastangomis buvo pervežti ir perleisti kitiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. R., Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, V. R. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau netinkamai kvalifikavo V. R. nusikalstamus veiksmus, todėl V. R. skirtina nauja bausmė.

V. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 178 str. 1 d., 11 str. 3 d.), anksčiau jis neteistas (t.1, b.l. 168), nusikalstamų veiksmų atlikimo metu ne kartą baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 169-170). Atsižvelgus į išdėstytą, V. R. skirtina bauda, ženkliai mažesnio dydžio nei BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 p. numatytos baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. bauda už nesunkų nusikaltimą nustatyta iki 500 MGL dydžio).

Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. nešalina nusikalstamų veiksmų atlikimo tikslai ir motyvai. Nagrinėjant skundą nesprendžiamas klausimas dėl prašymo ikiteisminio tyrimo metu dėl atliekų aikštelės darbuotojų veiksmų įvertinimo ir patraukimo atsakomybėn, kadangi minėtų asmenų patraukimas atsakomybėn nešvelnintų nuteistojo teisinės padėties, o skundu prašoma švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Skunde nurodoma, kad nuteistasis iš J. L. gavo 300 litų (86.86 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėta suma buvo tik avansas, be to, pagrobto turto vertė nesumažėja tik dėl to, kad turtą pagrobęs asmuo jį realizuoja už mažesnę vertę, nei minėto turto vertė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, pakeisti:

V. R., nuteisto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL (656 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad V. R. pagrobė V. J. priklausantį turtą (neatitinkantį automobilio reikalavimų (automobilį IVECO 35-8 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir V. Š. priklausantį turtą (neatitinkantį automobilio reikalavimų (automobilį RENAULT TRAFIC (valstybinis numeris 02635BG) bei jame buvusius: automobilio variklį ir greičių dėžę)) ir tokiais veiksmais V. R. pagrobė turto ne mažesnės nei 238,26 EUR vertės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Vitalija NorkūnaitėTeisėjai Stasys LemežisVirginija Švedienė