Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą, pareiškėjas 2019-08-08 raštu Nr. 2ZP-2547 informavo žemės savininką apie visuomenės supažindinimą su šiuo projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkas taip pat buvo informuotas apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje ir kad iš jam priklausančio 21,9203 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams paimama 0,5987 ha dalis.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 19-KPM08-011 parengė UAB „Capital vertinimas“. Pagal vertinimo ataskaitą, paimamos visuomenės poreikiams 0,5987 ha bendro ploto dalies 21,9203 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019-08-08 yra 2730 Eur.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020-04-15 aktu Nr. ŽVP-1521-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paėmė visuomenės poreikiams A. I. nuosavybės teise valdomą 0,5987 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – nenustatytas), esantį (duomenys neskelbtini). Aktu nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal vertinimo ataskaitą dydis – 2730 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 2730 Eur.

Pareiškėjas 2020-04-17 raštu Nr. 2ZP-1256 informavo atsakovą apie patvirtintą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė akto kopiją, pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu atsakovas buvo informuotas, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovas per nustatytą terminą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė. Pareiškėjas iki pareiškimo teismui pateikimo pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 1521 nurodytas atlyginimo sumas į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020-07-10 raštu Nr. 2ZP-1524 pranešė atsakovui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad, jo nuomone, atsakovui turėtų būti atlyginama ir už miško žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad Turto vertinimo ataskaita yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nurodytą atlyginimo dydį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto atsakovo A. I. 0,5987 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo 2020-09-01 nutartimi buvo patenkinta pareiškimo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020-04-15 žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-1521-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo ir pareiškėjui leista: 1) įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. I. nuosavybės teise valdomą 0,5987 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 2) išregistruoti juridinį faktą – 2014-03-25 privačios žemės nuomos sutartį dėl šio žemės sklypo; pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.