Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-13 · Byla Nr. N-62-8070-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-13
Bylos Nr.
N-62-8070-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-8070/2009Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.7; 52.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo S. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas 2009 m. liepos 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009 m. liepos 2 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimu byla papildomam aplinkybių tyrimui ir nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu byla papildomam aplinkybių tyrimui ir nutarime nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti jau buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad teismui nėra pateikta įrodymų, jog informacinėse sistemose RESPER (duomenys apie vairuotojų pažymėjimus) ar EUCARIS (Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacinė sistema) duomenų apie S. A. išduotą pažymėjimą nėra. Be to, nepateikta įrodymų, kad policija ar jos pavedimu valstybės įmonė „Regitra“ būtų užklaususi Airijos Respublikos atitinkamas institucijas dėl informacijos apie S. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą (arba jo nebuvimą). 2009 m. rugsėjo 16 d. byla vėl perduota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, tačiau išsamiai išnagrinėti jos teismas nurodė neturįs galimybės, kadangi neįvykdyti išvardinti nurodymai, neužklaustos kompetentingos Airijos Respublikos institucijos apie tai, ar S. A. šioje šalyje buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Pažymėta, kad gautas atsakymas turėtų esminę reikšmę vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus (S. A. pateikė neaiškios teisinės vertės dokumentą, išduotą Airijos Respublikoje, kuris, jo teigimu, suteikia jam teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones Europos Sąjungos šalyse; šio dokumento teisinė galia Lietuvos Respublikoje neaiški ir, nepašalinus visų abejonių, ar S. A. pateiktas dokumentas (ar jį lydintis pagrindinis dokumentas, jei toks buvo išduotas Airijos Respublikoje) tikrai nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, teismas negali nubausti S. A. už vairavimą neturint teisės vairuoti). Teismo abejones patvirtino ir pažyma apie S. A. nubaudimą administracine tvarka už KET pažeidimus Lietuvoje – jis baustas 2007 m. kovo 19 d. pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį, 2008 m. balandžio 15 d. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 2008 m. birželio 26 d. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir kt. straipsnius, dalyje atvejų S. A. nebuvo inkriminuota, kad jis KET pažeidė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o dalyje – kad jis tokios teisės neturėjo. Konstatuota, jog išsamus papildomas tyrimas reikalingas dėl to, kad S. A. pastoviai daro KET pažeidimus ir, jį sustabdžius, pateikia minėtą dokumentą. Nurodyta, jog Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos raštas Nr. 39-S-8737, gautas bylą grąžinus papildomam aplinkybių tyrimui pirmąjį kartą, byloje esančių abejonių nepašalina.

III.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui. Apeliantas nurodo, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą, pašalinęs trūkumus ir surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatęs, kad S. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Apeliantas pažymi, jog kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-802/2007, N-444-3214/2008), grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl protokolo trūkumų galima tuomet, kai trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Teismų praktikoje pripažįstama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-3619/2008; Administracinių teismų praktika Nr.9, p.31-40), kad protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažintini tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant kitas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali (Administracinių teismų praktika Nr.3 (13), p.329). Apelianto manymu, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė (objektyvieji požymiai) nurodyta tiksliai, t. y. jame išdėstytos visos esminės faktinės aplinkybės, būtinos asmens veikai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. S. A. gali nuo jam pateiktų kaltinimų gintis, todėl jo procesinės teisės nepažeidžiamos. Apelianto nuomone, pateikiant kaltinimus S. A. ir šalinant teismo nustatytus trūkumus, buvo surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių pateiktų kaltinimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinio duomenų banko pagalba nustatyta, kad S. A. Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas; išreikalautas raštiškas paaiškinimas iš Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos dėl S. A. teisės vairuoti, kuriame pabrėžta, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas neatitinka tarptautiniam vairuotojo pažymėjimui keliamų reikalavimų). Apeliantas pažymi, kad nustatyta, jog S. A. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl jo kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo atžvilgiu išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje negaliojo. Apelianto manymu, teismas, nustatęs, kad vidaus reikalų įstaigos pateiktų įrodymų pagrįstam sprendimui priimti nepakanka, vadovaudamasis ATPK 248, 256 straipsnio 3 dalimi, turėjo imtis priemonių savarankiškai išreikalauti būtinus įrodymus ir priimti vieną iš ATPK 287 straipsnyje išvardintų nutarimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu teismo nutarimu byla papildomam aplinkybių tyrimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinimui perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, nurodžius, jog teismui nėra pateikta įrodymų, kad informacinėse sistemose RESPER (duomenys apie vairuotojų pažymėjimus) ar EUCARIS (Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacinė sistema) duomenų apie S. A. išduotą pažymėjimą nėra, be to, nepateikta įrodymų, kad policija ar jos pavedimu valstybės įmonė „Regitra“ būtų užklaususi Airijos Respublikos atitinkamas institucijas dėl informacijos apie S. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą (arba jo nebuvimą), todėl teismas išsamiai išnagrinėti bylos neturi galimybės. Nurodyta, jog Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos raštas Nr. 39-S-8737, gautas bylą grąžinus papildomam aplinkybių tyrimui pirmąjį kartą, byloje kilusių abejonių nepašalina.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nustatyti protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t. y., ar jie gali būti pašalinti taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą (administracinė byla Nr. N3-444/06; Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima tik tuomet, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3 802/2007). Nurodyta, jog bylos grąžinimo institucijai motyvavimas inter alia apima ir aiškų trūkumų ar kitų priežasčių, trukdančių nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nurodymą. Pažymėta, jog bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali. Nurodyta, jog užtikrinant greitą administracinių teisės pažeidimų bylų išnagrinėjimą, teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti aktyvus, imtis protingų ir teisėtų priemonių pašalinti ankstesniame bylos nagrinėjimo etape padarytas ne itin reikšmingas, neesmines klaidas ar trūkumus.

Konstatuotina, jog byloje nustatyti surinktos medžiagos trūkumai galėjo būti pašalinti ir teismui ėmusis atitinkamų priemonių, užklausus atitinkamas institucijas, neperduodant bylos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai skundžiamame teismo nutarime nenurodyti, kalbama apie pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų trūkumą. Išdėstytomis aplinkybėmis, tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirgilijus Valančius