- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- A6.-1150-506/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00785-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM, institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, traukiamas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI prie FM pareiškimas, kuriuo prašoma R. G. iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti nuobaudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos rezoliucija, įvertinus VMI prie FM pareiškime nurodytas aplinkybes, R. G. iškelta administracinio nusižengimo byla už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra, už tai, kad R. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – bendrovė), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad bandė „ištraukti“ įmonę iš keblios finansinės padėties. Tuo metu su klientais buvo sudarytos preliminarios sutartys, tad bandė tęsti veiklą. Tikėjosi, kad jo įmonei skolingos įmonės atsiskaitys, taip jis atsiskaitytų su valstybe. Tačiau VMI prie FM 2020 metų lapkritį inicijavo bankroto bylos iškėlimą, nes įsiskolinimas susidarė apie 230000 eurų. Šiuo metu jau yra pakeitęs darbą, dirba direktoriumi maisto prekių parduotuvėje, per mėnesį gauna 930 eurų su atskaitymais, šeimoje jis vienintelis dirbantis. Prašė skirti įspėjimą arba kuo mažesnę baudą, jei būtų skirta bauda, prašė baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Įstatyme nenumatyta išimčių, dėl kurių šios pareigos būtų galima nepaisyti, todėl, nors R. G. ir siekė nepažeisti nei jo vadovaujamos bendrovės, nei jos kreditorių interesų, JANĮ 5 straipsnio 1 punkto nuostatomis bendrovės vadovas privalėjo vadovautis.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kas reiškia, kad šioje teisės normoje numatytą pažeidimą gali padaryti tik juridinio asmens vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, nors nurodė, kad nusižengimą padarė dėl to, jog ketino išsaugoti bendrovės veiklą, tikėjosi, kad jo vadovaujamai bendrovei skolingos įmonės atsiskaitys už skolas. Be paties R. G. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais – VMI prie FM pareiškimo duomenimis, Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašais.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, šios pareigos nevykdė.
Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad R. G. neteikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent šios pareigos nevykdymas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamoje byloje skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, vieną kartą yra baustas už tai, kad per nustatytą laikotarpį nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tai, yra, jau ne pirmą kartą padarė panašaus pobūdžio pažeidimą, tačiau nagrinėjamą nusižengimą padarė siekdamas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, taip pat į tai, kad administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas asmuo padarė netiesiogine tyčia, nes planavo nepriemokas sumokėti gavęs lėšų iš jo vadovaujamos bendrovės skolininkų.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šias nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, R. G. skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu per mėnesį gauna 930 eurų atlyginimą su atskaitymais, šeimoje jis vienintelis dirbantis asmuo, prašė baudos mokėjimą išdėstyti. Teismas vertina, kad yra pagrindas baudos sumokėjimą išdėstyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, R. G. paskirtą 1000 eurų baudą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui nuo šio nutarimo priėmimo dienos, kas mėnesį mokant po 200 (du šimtus) eurų) iki visiško baudos sumokėjimo.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 „AS Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje (buvęs AB „DNB“ bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-1150-506/2021.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.