Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-91-654/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
1S-91-654/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
Č. M.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-91-654/2018
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Č. M. skundą dėl 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. sausio 31 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-10 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Č. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. gegužės 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu Č. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 5 metus atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžia – 2007 m. rugpjūčio 29 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 29 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2017 m. rugpjūčio 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. sausio 30 d. – 4 metai 6 mėnesiai 30 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2018 m. sausio 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-4 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, vykdomas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo socialinius ryšius, psichologinę būklę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 59-10 taikyti Č. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti 2018 m. sausio 31 d. Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kyla abejonių net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra (nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo 1 balu). Teismas vertino, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nes 13 iš 58 balų sudaro dinaminiai kintantys veiksniai, o jų sumažinimas parodytų išties maksimalias pastangas patvirtinant, kad ateityje Č. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, išliekančias emocines problemas, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (13 kartų buvo pažeidęs režimo reikalavimus, 2 kartus iš jų už fizinio smurto panaudojimą), atliktą bausmės dalį, galimybę adaptuotis laisvėje bei nenustatė, kad Č. M. pakeitė savo elgesį ir jį galima taisyti neizoliuotą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis yra padengęs tik labai mažą dalį pagal vykdomuosius raštus privalomos sumokėti sumos. Apylinkės teismas įvertino nuteistąjį pozityviai apibūdinančias aplinkybes ir įvertino jas teigiamai, tačiau nurodė, kad tinkamai elgtis ir taisytis yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančios asmens pareiga. Teigiamas Č. M. apibūdinimas rodo jo motyvaciją keistis, tačiau paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai nekyla abejonių, kad asmuo pakeitė savo elgesį, ateityje daugiau nenusikals ir yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis Č. M. skundu prašo panaikinti 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad apylinkės teismo nutartis išdėstyta iš esmės prieštaraujančiais motyvais ir neatitinka objektyvaus nagrinėjimo pagrindų. Įvertinus jo pažangą mažinant nusikalstamą elgesio riziką yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Jis turi gyvenamąją vietą, aktyviai dalyvauja užimtumo programose ir užsiėmimuose, dirba, prisiima atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, supranta įstatymų svarbą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi jomis vadovautis, neturi galiojančių nuobaudų, 4 kartus skatintas, charakterizuojamas teigiamai, turi mažametę dukrą, kurią remia esant finansinėms galimybės, laisvėje planuoja dirbti. Spręsdama lygtinio paleidimo klausimą komisija šias aplinkybes įvertino ir gynė Č. M. interesus, tačiau apylinkės teismas viso to nevertino. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Konstitucijai prieštaraujantis precedentas.

2015 m. rugsėjo 1 d. BVK numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Apylinkės teismo sprendimas priimtas remiantis spėlionėmis ir pažeidžia motyvuoto teisinio aiškumo reikalavimus. Neaišku kodėl teismas susidarė išankstinę nuomonę spėdamas, kad nuteistasis padarė nepakankamas išvadas ir pažangą. Lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė nuteistajam sugrįžti į bendruomenę, įrodyti savo naudingumą. Lygtiniu paleidimu formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas, jį pritaikius taupomos valstybės lėšos. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka ir ryšys su ja, atsiranda motyvacija likti laisvėje.

Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau už tai teismas nuteistajam paskyrė atitinkamą bausmę ir svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą tai neturi būti pagrindas daryti išvadą, kad BVK 157 straipsnio nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. Jei įstatymo leidėjas būtų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika būtų įtraukta į sąrašą nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas (byla Nr. 1S-806-175/2012).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Č. M. skundas atmestinas

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde pareiškėjas akcentavo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į teigiamai Č. M. charakterizuojančius požymius. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, juos išsamiai įvardijo bei vadovaudamasis ir šiais duomenimis priėmė galutinį sprendimą. Teismas teigiamai įvertino Č. M. palaikomus socialinius ryšius, dalyvavimą socialinėse reabilitacijos programose, lygtinio paleidimo atveju laisvėje turimą gyvenamąją vietą ir darbą, turimas kelias specialybes bei motyvaciją dirbti, paskatinimus už gerą darbą ir tinkamą elgesį. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad Č. M. anksčiau teistas 3 kartus, nusikaltimai sunkėja, bausmės atlikimo metu režimo taisykles pažeidė 13 kartų, nuobaudomis baustas 10 kartų, 2 kartus už fizinio smurto panaudojimą, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Neišgyvendintos emocinės gerovės problemos, kurios siejosi su nusikalstamu nuteistojo elgesiu, o jų nekoreguojant išlieka rizika Č. M. ateityje nusikalsti. Teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad Č. M. beveik nedengia vykdomaisiais raštais privalomų išmokėti sumų. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką nuo 59 balų sumažėjo iki 58, ir vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei, o pats pokytis nėra žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtino paleidimo taikymui. Apylinkės teismas išvardintų aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad išlieka didelė tikimybė, jog pritaikius lygtinį paleidimą Č. M. jis pasirinks netinkamą elgesio modelį, nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nes atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis nenustatė materialiojo įstatyme nustatyto lygtinio paleidimo pagrindo, be to, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam šiuo metu neatitiktų teisingumo pricipo bei visuomenės intereso.

Pareiškėjas skunde teigia, kad apylinkės teismas pažeidė bendruosius ir konstitucinius principus, tačiau pats jų nesukonkretina. Taip pat nurodė, kad BVK numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. BVK 157 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta galimybė, o ne pareiga, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Be to nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad netaikydamas lygtinio paleidimo apylinkės teismas vadovavosi spėlionėmis ir darė prielaidą, kad nuteistasis padarė nepakankamas išvadas. Kaip minėta, teismas įvertino visus reikšmingus kriterijus bei atsižvelgė į svarbius charakterizuojančius duomenis bei padarė išvadą, jog tikimybė, kad Č. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, yra abejotina.

Pareiškėjas ginčija jo praeities veiksmų vertinimą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jo atžvilgiu taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Kaip minėta, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus reikšmingus kriterijus, taip pat įvertino ir praeityje buvusias aplinkybes. Išimtinai neigiamai vertinami Č. M. praeities teistumai bei ydingas elgesys bausmės atlikimo metu. Reikšmingu Č. M. kriminogeniniu veiksniu laikytina tai, kad būdamas teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo vietoje buvo du kartus baustas už fizinio smurto panaudojimą. Pakartotiniai naudoto smurto atvejai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, mažina tiek teismo, tiek visuomenės pasitikėjimą ir jo galimybę taisyti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės. Anksčiau vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygų Č. M. neišlaikė. Pagal smurtinio elgesio vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, Č. M. nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Tai, jog nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje numatytos tvarkos, yra skatintas už gerą elgesį bei dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nedaro jo išskirtinai teigiamo. Tokio elgesio tikimasi iš visų kalinių, nes tai atitinka jų pareigas pataisos įstaigoje. Nuteistojo elgesio pasikeitimo nepatvirtina ir konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, elgesio kontrolės stoka, pakartotinio nusikalstamumo rizikos dydis, beveik neatlyginama padaryta žala.

Pagrindinis apylinkės teismo motyvas, kuriuo remtasi atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, buvo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangos nebuvimo. Č. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 58 balai, iš jų 45 balai statiniai ir 13 balų dinaminiai. Jis priklauso vidutinei grupei. Net ir sumažinus dinaminius rizikos veiksnius iki nulio nuteistojo rizika vis tiek išliktų vidutinė (41-99 balai), todėl jam nėra įmanoma turėti žemą nusikalstamo elgesio riziką. BVK numato ir kitą materialųjį pagrindą – pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Esant nedideliam dinaminių veiksnių kiekiui, nusikalstamos elgesio rizikos mažinimas gali būti sudėtingas ir niekada nepasiekti reikšmingo mažinimo dydžio. Tokiu būdu nuteistiesiems būtų užkirstas kelias būti paleistiems lygtinai. Siekiant objektyviai įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, esant nedideliam kiekiui dinaminių veiksnių, turėtų būti atsižvelgiama į bendrą nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą viso galimo lygtinio paleidimo taikymo laikotarpiu. Taigi nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas turėtų būti vertinamas ne nuo paskutinio svarstymo Komisijoje, o nuo pirmojo. 2017 m. kovo 15 d. Komisijos nutarime Nr. 59-46, kai Č. M. lygtinio paleidimo klausimas buvo sprendžiamas pirmąjį kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo įvertinta 61 balu. 45 balus sudarė statiniai ir 16 balų sudarė dinaminiai veiksniai. Trečiajame vertinime dinaminius veiksnius sudarė 13 balų, taigi per vienerių metų laikotarpį Č. M. savo nusikalstamo elgesio riziką sumažino 3 balais. Net ir įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ilgesniu laikotarpiu, akivaizdu, kad jo daroma pažanga nėra efektyvi.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo klausimą palengvintų kai kurių papildomų duomenų pateikimas. Svarbūs duomenys yra ne tik kad nuteistasis dalyvauja įvairiose programose, bet ir kokie tokio dalyvavimo rezultatai. Reikšminga nustatyti ar asmuo programose dalyvauja aktyviai, ar rodo iniciatyvą, domisi, diskutuoja, tobulėja, ar tik pasirodo užsiėmimuose siedamas gauti balų lygtiniam paleidimui ir juose neatlieka jokios veiklos. Išsamūs duomenys apie dalyvavimą programose bei nuteistojo elgesį jose padėtų atskleisti ryšį su pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu, jo mažėjimu ir veiksminga reabilitacija. Remiantis programas ir užsiėmimus vedančių asmenų atsiliepimais apie nuteistąjį galima būtų apibrėžti išsamesnį nuteistojo įvaizdį, tiesiogiai įvertinti jo požiūrį ir tikslus. Šie duomenys padėtų teismui objektyviau įvertinti asmens progresą ir siekį pasitaisyti. Nagrinėjamu atveju išvardijamos įvairios programos bei kitos veiklos, kuriose dalyvauja Č. M., tačiau 2018 m. sausio 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-10 nurodyta elgesio kontrolės ir konfliktų sprendimo įgūdžiu stoka, todėl neaišku, kokią įtaką ir kokia apimtimi nuteistajam daro lankomos programos, mokymai bei konsultacijos. Be to, išsamus protokolas leistų išskirti detales apie asmens pasisakymus ar komisijos svarstymo metu kilusius klausimus.

Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis nepadarė žymios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas Č. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus Č. M., net ir pritaikius intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Č. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė