- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- 1-612-1131/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
nepilnamečio nukentėjusiojo M. R. (M. R.) atstovei pagal įstatymą O. R., įgaliotam atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. V.,
nedalyvaujant nepilnamečiam nukentėjusiajam M. R., civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotai atstovei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2021 m. gegužės 8 d. apie 20.55 val., būdamas daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia kojomis sudavė M. R. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. R. fizinį skausmą bei padarydamas jam odos nubrozdinimus juosmens srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies ir apklausiamas parodė, kad iš kaltinimo pripažįsta tik tai, kad buvo neblaivus. Tą vakarą su kaimynais buvo parkelyje, vartojo alkoholį, kepė mėsą. Prie jo priėjo sugyventinės sūnus su draugu, kurie pasiskundė, kad M. R. sudavė vienam iš vaikų pagaliu per galvą ir apspjovė. Atėjęs prie M. R. paklausė, kodėl jis taip pasielgė, bet jis juos pasiuntė. Tuomet ėjo pasikalbėti su vaiko tėvais. Duris atidariusi panelė ir prisistačiusi M. R. sesė ėmė šaukti, tarsi varydama iš bendro koridoriaus. Pradėjo rėkti vienas ant kito. Tuo metu iš buto išėjęs ir nieko nesakęs M. R. sudavė draugui T. dešinės rankos kumščiu į veidą. Bandant juos skirti, M. R. šoko ant jo, bandė suduoti į veidą ranka. Tada jis parvertė M. R. ant žemės už kojų ir išėjo. Grįžus po 10 minučių, tikėjosi, kad bus grįžę tėvai, tačiau niekas neatidarė durų. Po kurio laiko atvyko policija ir M. R. tėvai. Kaltinamojo teigimu, nėjo su mintimi ieškoti konflikto, norėjo tik pasikalbėti su tėvais, kadangi tai ne pirmas atvejis. M. R. jį (E. K.) puldamas nieko nesakė, viskas įvyko labai greitai, apie porą minučių. Panelė visą laiką stovėjo prie buto durų. Kai pargriovė M. R., jis buvo sąmoningas. Ligonių kasos ieškinio neginčija, o su M. R. mamos ieškiniu nesutinka, tokios sumos vertų sužalojimų nėra. M. R. pažįsta iš matymo, iki įvykio nežinojo jo amžiaus, bet suprato, kad jis yra nepilnametis. Pasak kaltinamojo, T. M. R. nemušė, o jo paties veiksmus galėjo įtakoti neblaivumas. Jau anksčiau jo sugyventinės vaikas yra turėjęs konfliktų su M. R., todėl žodžiu buvo perspėjęs jį, kad negalima taip elgtis. M. R. yra gan stambaus sudėjimo, o kiti vaikai smulkūs. M. R. vaikus skriaudžia, užgaulioja, pusė kaimynų matė, kaip jis tuos vaikus pakelia ir numeta ant žemės. Jam (duomenys neskelbtini) metų, o tiems vaikams (duomenys neskelbtini) metai. Ne kartą buvo eita pas M. R. tėvus aiškintis dėl jo elgesio. Jo sugyventinė rašė pareiškimą, kad jos vaikui trenkė pagaliu per galvą. Po šio įvykio su M. R. tėvais bendrauti negalėjo, nes buvo paskirta kardomoji priemonė. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pamena. Neteigia, kad sudavė smūgį M. R., bet gali būti ir taip, jog sudavė kažkur į krūtinę. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 22 d., metu kaltinamasis E. K. parodė, kad pripažįsta viską, kas yra kaltinime surašyta, t. y. kad sudavė M. R. į įvairias kūno vietas. Pripažįsta, kad jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sužalojimus. Pasak kaltinamojo, savo veiksmus vertina blogai, jiems įtakos turėjo neblaivumas. Sutinka sumokėti nukentėjusiojo mamai 1500 Eur ir advokato išlaidas per 3 mėnesius, taip pat padengs ligonių kasos ieškinį. Paties M. R. negalėjo atsiprašyti dėl kardomosios priemonės, jo atsiprašys pasitaikius progai. Mamos atsiprašo.
Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio nukentėjusiojo M. R. atstovė pagal įstatymą O. R. parodė, kad būnant darbe paskambino dukra ir pasakė, kad mušė M. Pasakė dukrai kviesti policiją. Kai grįžo namo, policijos dar nebuvo. Praėjus maždaug 20 minučių, iš miško pusės pradėjo eiti būrys žmonių, galbūt 7 žmonės. Visi buvo girti, atėję juos aprėkė. Kai atvyko pareigūnai, pradėjo klausinėti, kaip kas nutiko. Tas antras žmogus, kurio vardo nežino, pabėgo ir policija jo neieškojo. Jis gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini) name, matė jį ne kartą. Tuo metu M. pasidarė bloga, todėl paprašė pareigūnų iškviesti greitąją. Važiuojant į ligoninę vaikas prarado sąmonę, atvažiavus atsigavo. Apie 1.00 val. nakties paskambinusi policija pasakė, kad reikės parašyti pareiškimą. Atvykus pareigūnams į ligoninę, ji pareiškimą parašė. Atstovės pagal įstatymą teigimu, prie namų yra aikštelė, kurioje vaikai žaidžia. M. sakė, kad pirmiausia jie visi normaliai kalbėjo, po to kažkoks vaikas ėmė mėtyti į jį pagalius, vartoti necenzūrinius žodžius. Sūnus bandė sudrausminti, gal buvo kažkoks konfliktas. M. paėmė pagalį ir metė, jie mėtėsi pagaliais. M. ne specialiai pataikė ir pataikė ne į galvą. Po to sūnus nuėjo namo ir pasakė, kad po to kažkas ėmė garsiai belstis į duris. V. atidarius duris, buvo du vyrai, ieškojo M. Išėjo M., jie ėmė rėkti, barėsi tarpusavyje, o po to pradėjo muštis. Pradėjo mušti M., metė jį ant grindų ir ėmė daužyti kojomis. Rankomis jis užsidengė veidą ir gulėdamas ant nugaros matė, kaip abu mušė jį kojomis per kojas, po to išėjo. Pamatęs, kad nieko nebėra, atsirėmęs į sieną truputį pasėdėjo ir atėjo namo. Sūnus sakė, kad aukštesnis iš jų sesę pastūmė ir sesuo parkrito. V. sakė, kad atidariusi duris ji nesuprato, kas ten galėjo ateiti. Nelabai prisimena, ką, pasak dukros, jie rėkė. Pirmi V. žodžiai, kai paskambino, buvo, kad du vyrai įsiveržė ir ėmė mušti brolį kojomis. Daugiau nieko nepasakojo. Padaryta moralinė žala, sūnus buvo psichologiškai blogos būklės, reikėjo kreiptis į psichologus, suprastėjo pažymiai, iki šiol jis neatsigavo. Tie žmonės persekioja M. ir vyresnį sūnų su anūke. Sūnus bijo išeiti į lauką. Prašo priteisti 2000 Eur. Sūnui ant kūno atsirado mėlynės prie šonkaulių, jis negalėjo judėti, jam skaudėjo šonus ir kojas. Taip pat buvo mėlynės iš galo ant nugaros iš šonų. Dabar sūnui kaip ir neskauda, ilgiausiai gijo šonkauliai. Atstovės teigimu, dėl sūnaus elgesio nėra sulaukusi nusiskundimų. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 22 d., metu O. R. parodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą. Su kaltinamuoju susitarė dėl sumos, mažina ieškinį iki 1500 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. parodė, kad tą vakarą apie 8.00 val. atėjęs brolis su ašarom pasakė, kad paskui jį bėga du vaikinai. Kai jie pradėjo belsti į koridoriaus duris, ji išėjo. Vaikinai pradėjo šaukti, keiktis, prašė pakviesti tėvus, tačiau jų nebuvo, sakė, kad brolis sužalojo kažkokį berniuką. Su salėje esančiu E. nesusikalbėjo dėl to, kas įvyko, ėmė rėkti vienas ant kito, neva brolis trenkė kažkokiam berniukui pagaliu per galvą ir rankas. Aukštam vaikinui, berods E., priėjus labai arti prie brolio, M. trenkė jam. Vėliau M. puolė mažesnis E., jie ėmė stumdytis, daužytis. Tas kitas E. pradėjo brolį spardyti, tada ir tas kitas pradėjo daužyti. Liudytojos teigimu, jie brolį paguldė ir abu daužė kojomis ir rankomis. Ji bandė juos atskirti, bet aukštesnis E. ją pastūmė į sieną ir ji nukrito. Tada jie pabėgo, o ji padėjo broliui atsikelti. Atvykęs vyresnis brolis bandė su tais vyrais miškelyje pasikalbėti, tačiau nepavyko ir brolis išvažiavo, nes jie ėmė daužyti mašiną. Tuomet paskambino mamai, atvyko sesuo ir maždaug po valandos – policija. Brolis nepasakojo, kaip jautėsi po sumušimų, nes nelabai bendrauja. Po tos dienos brolis gulėjo lovoje, jam skaudėjo nugarą, šonus. Jis nieko nevalgė, buvo uždaras, nekalbėjo. Prie šonų, ant nugaros ir rankų buvo mėlynės. Dabar brolis ramus, bet nelabai kalbus. Nors jis sunkaus charakterio, tačiau pirmas nesimuš, yra mandagus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 22 d., metu kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nepageidavo, kad toliau būtų apklausiami liudytojai, kiti proceso dalyviai tam neprieštaravo, teismas nutarė daugiau liudytojų neapklausti ir nekviesti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis M. R. parodė, kad atvyko pasikalbėti apie sumušimą. Jie beldėsi pakankamai garsiai, sesuo išėjusi į koridorių atidarė duris. Žemesnis pastūmė sesę ir ji nugriuvo. Išėjęs į koridorių pamatė, kad sesuo guli ant grindų, sudavė aukštesniam. Po to jie dviese pargriovė jį ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Jis užsidengė veidą abejomis rankomis. Tada sustojo ir išėjo. Atsikėlė, padėjo sesei atsistoti ir nuėję į kambarį iškvietė tėvus ir paskambino į policiją. Po to tie, kurie sumušė, kalbėjosi su policija ir tėvais. Viskas prasidėjo nuo to, kai jie sėdėjo aikštelėje ant suoliuko, ten dar buvo 5 maži vaikai. Nukentėjusiojo teigimu, kai jis netyčia metė pagalį į vieną vaiką, to berniuko veidas paraudonavo. Vaiko atsiprašė, bet tas berniukas, paėmęs keletą pagalių, pradėjo mėtyti į jį. Paskui berniukas pasiskundė tėvam. Jam einant namo, vienas aukštas, kitas – žemesnis priėjo prie jo ir paklausė, kodėl skriaudžia jo vaiką, kodėl su tokiais draugais vaikščiojo. Jis ignoravo ir nuėjęs į kambarį pasakė sesei, kad ši nueitų pasižiūrėti. Ir tada įvyko tai, ką anksčiau papasakojo. Tų žmonių nežino, juos matė pirmą kartą. Nepažįsta to berniuko, į kurį netyčia paleido pagalį. Po spardymo buvo mėlynės, skaudėjo šoną. Jam buvo šokas, bijojo. Mėlynės buvo nugaroje, šonuose, rankose. Jam skaudėjo. Po įvykio bijodavo išeiti į kiemą, kreipėsi pas psichologą, pas jį lankėsi 3-4 kartus (1 t., b. l. 68-71).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 8 d. 21.18 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik prie namo laiptinės kaimynai sumušė pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų brolį ir pabėgo (1 t., b. l. 20).
Iš 2021 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio nustatyta, kad 2021 m. gegužės 8 d. apie 21.18 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik prie namo laiptinės kaimynai sumušė pranešėjos (duomenys neskelbtini) metų brolį ir pabėgo. Atvykus į įvykio vietą, kieme buvo žmonių grupė. V. R. paaiškino, kad nepilnametį brolį užpuolė atėję du vyrai ir pradėjo mušti, mušė jį gulintį ant grindų. E. K. paaiškino, kad jo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus posūnis pasiskundė, kad M. R. trenkė jam per galvą bei apspjovė. Tada E. K. kartu su draugu nusprendė nueiti pas M. R. pasikalbėti su jo tėvais. Atidarius M. R. sesei duris, paaiškino, dėl ko atėjo, tačiau tuo pat metu išbėgo M. R., kuris ranka trenkė draugui į veidą ir bandė smūgiuoti jam pačiam. Tada jis pargriovė M. R. ant grindų ir smūgiavo į galvą. Iš nepilnamečio M. R. motinos buvo priimtas pareiškimas (1 t., b. l. 21).
Iš 2021 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta bendrojo naudojimo koridoriaus patalpa, esanti daugiabučio namo antrame aukšte, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-29).
Iš O. R. 2021 m. gegužės 9 d. pareiškimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 8 d. apie 20.55 val. paskambinusi dukra pasakė, kad prie buto atėjo kaimynas su nepažįstamu asmeniu, kurie sukėlė konfliktą, kurio metu sumušė nepilnametį sūnų (1 t., b. l. 34-37).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 12 d. specialisto išvados Nr. G 1662/2021 (01) matyti, kad remiantis M. R. medicinos dokumento duomenimis, jam nustatytas odos nubrozdinimas juosmens srityje, kuris padarytas kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kitų nepatikslintų pėdos dalių sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir instrumentinio ištyrimo duomenimis, todėl sužalojimu nekvalifikuojama. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gegužės 8 d. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griūnant ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tiek smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu). Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama M. R. ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (1 t., b. l. 82-83).
Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2021 m. gegužės 8 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapo kopijos matyti, kad atvykęs apžiūrai M. R. skundėsi abiejų čiurnų skausmu bei nurodė, jog jo namuose jį sumušė nepažįstami girti vyrai. Atlikus M. R. apžiūrą, nustatyta, kad jam nubrozdintas juosmuo, skausmingos abi čiurnos, šlubuoja, nedeformuotos, nepatinę (1 t., b. l. 96).
Iš 2021 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimo apie įvykį garso įrašas, kurio metu pranešėja informuoja operatorių apie tai, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje, jos nepilnametį brolį sumušė kaimynai (1 t., b. l. 119-121).
Iš 2021 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2 vaizdo įrašai iš „Body“ kameros Nr. 1010. Vaizdo įraše „2021_0509_080832_016“ matoma, kad daugiabučio namo laiptinėje du policijos pareigūnai skambina į buto duris, vėliau skambina į kito, priešais esančio buto duris. Po kurio laiko atsidaro buto durys, pareigūnai teiraujasi, ar vakar čia vaiką sumušė. Moteris prisistato O. R. ir patvirtina, kad sumušė koridoriuje. O. R. sako, kad pilnametė dukra viską matė ir nurodo aplinkybes, kad jie (tėveliai) miškely gėrė, jos sūnus nuėjo į aikštelę. Įvyko kažkoks konfliktas, vienas vaikas metė pagalį, kitas metė. Fone pasigirsta vaikiškas balsas, kuris rusų kalba sako, kad moteris ne taip viską pasakoja. Pareigūnai prašo mergaitės papasakoti, ji sako: „ten, tas va mano dėdė, jis tiesiog sukiojosi su lazda, tas … mažas priėjo ..., tai jis gavo per galvą ta lazda, nes...“. Pareigūnui paklausus, ar netyčia, ji atsako, kad taip, kažkas kalbėjo, kad jie spjaudėsi vienas ant kito, ir apkaltino tuo M. Vaizdo įraše „2021_0509_081332_017“ toliau vaikas pasakoja: „..nes jie prieš jį jau labiau taip pradėjo ranką kelti, ir jis viena trenkė, jie dviese paskui jį užpuolė, paskui jis antram trenkė, ir jie pradėjo jį kojomis spardyti, per stuburą trenkė ir į pilvą spyrė, jis jau gulėjo čia susirietęs“. Po to moteris atneša išrašą iš ligoninės, kurį pareigūnas skaito. Po to pareigūnai paprašo pakviesti dukrą, kurią po to pareigūnai nutaria apklausti prie automobilio (1 t., b. l. 124-131).
Iš alkoholio matuoklio kvitų nustatyta, kad E. K. 2021 m. gegužės 8 d. 22.23 val. nustatytas 1,11 prom. girtumo laipsnis, o 2021 m. gegužės 9 d. 01.11 val. – 0,49 prom. girtumo laipsnis (1 t., b. l. 46-49).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą O. R., liudytojos V. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nepilnamečio nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kiti byloje esantys rašytiniai, garso ir vaizdo įrodymai.
Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: E. K. 2021 m. gegužės 8 d. apie 20.55 val., būdamas daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia kojomis sudavė M. R. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. R. fizinį skausmą bei padarydamas jam odos nubrozdinimus juosmens srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą O. R. ir liudytojos V. R. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat nukentėjusiojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, O. R. pareiškimu, tarnybinio pranešimo duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kita rašytine, garso ir vaizdo bylos medžiaga.
Visos šios nurodytos aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu ir laiku smurtavo prieš nukentėjusįjį M. R., kadangi M. R. atžvilgiu jis, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia kojomis sudavė M. R. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus juosmens srityje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusio M. R. sveikatą. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. E. K. naudoto fizinio smurto pobūdis, suduotų smūgių lokalizacija, neleidžia abejoti, kad E. K., smurtaudamas prieš M. R., suvokė savo veiksmų (smūgiai kojomis į gulinčio nukentėjusiojo įvairias kūno vietas) pavojingumą, numatė, kad dėl jų nukentėjusysis gali patirti sužalojimus, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sužalos nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai E. K. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nepilnamečio nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą
Bylą nagrinėjant teisme, 2022 m. kovo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą O. R. ir kaltinamasis E. K. pateikė rašytinį susitaikymo protokolą, kuriame nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą susitaikė, atlygino turėtas bylinėjimosi išlaidas, įsipareigojo per 3 mėnesių laikotarpį išmokėti nukentėjusiajam 1500 Eur dydžio kompensaciją, prašo atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti šio rašytinio prašymo, nes E. K. ir O. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aptariamo dokumento turinys atitinka jų valią.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
E. K. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašo nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, o paties nukentėjusiojo atsiprašys pasitaikius progai, kadangi to negalėjo padaryti dėl kardomosios priemonės. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą O. R. nurodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą ir su kaltinamuoju susitaikė.
Teisiamojo posėdžio metu E. K. atlygino civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį – 69,14 Eur, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą turėtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 124-129). Taip pat kaltinamasis įsipareigojo per 3 mėnesius nuo susitaikymo protokolo pasirašymo dienos (2022 m. kovo 8 d.) atlyginti 1500 Eur kompensaciją. Taigi, egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nepilnamečio nukentėjusiojo M. R. atstove pagal įstatymą O. R.
Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad E. K. neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (2 t., b. l. 62-64), be to, nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo atleistas BK 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės, yra praėję septyneri metai. E. K. per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, tačiau visi jo padaryti nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 58-61). Taip pat E. K. dirba (2 t., b. l. 55-56), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, tai taip pat teigiamai jį apibūdina. Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė nukentėjusiojo mamos, yra jauno amžiaus. Iš E. K. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks. Taigi, E. K. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas alkoholio vartojimo. Vien tik tai, kad praeityje jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tačiau šiuo metu nėra teistas, administracinės nuobaudos kitų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos E. K. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad E. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, teigiamą kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti E. K. baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 69,14 Eur išlaidų priteisimo už M. R. gydymą (1 t., b. l. 106-107), kuris yra atlygintas. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28-29). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 8 d. 22.45 val. iki 2021 m. gegužės 9 d. 10.22 val. (2 t., b. l. 16, 31).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: prie bylos antro tomo galinio viršelio prisegtos dvi CD laikmenos paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti E. K. ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. R. (M. R.) atstovės pagal įstatymą O. R. susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: E. K. įsipareigoja sumokėti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą per tris mėnesius nuo susitaikymo protokolo pasirašymo dienos (nuo 2022 m. kovo 8 d.) O. R., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M. R. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymą O. R.
Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: prie bylos antro tomo galinio viršelio prisegtas dvi CD laikmenas palikti saugoti byloje.
Išaiškinti E. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.