- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- I1-1050-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02517-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) bei atsikirtime (b. l. 38–41) nurodė, jog jis nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. kalinamas nežmoniškomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje, 1 būrio 2 kameroje, neužtikrinant tinkamo kameros ploto, gryno oro patekimo į patalpą, ventiliacijos sanitariniame mazge, draudžiant rūkyti. Paaiškino, kad nuo judėjimo apribojimo jam išsivystė hemorojus. Pataisos įstaigoje dirbanti psichologė yra jauno amžiaus, nėra įgijusi magistro laipsnio, turi mažai patirties, kad galėtų suteikti psichologinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 13–18) bei atsiliepime į atsikirtimą (b. l. 49–52) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad gyvenamojo ploto reikalavimai nebuvo pažeisti, įstaiga užtikrina sanitarinio mazgo įrengimą. Trečiajame sektoriuje veikia rekuperacinė vėdinimo sistema, taip pat vėdinama per langus. Nuteistiesiems įrengta rūkymo vieta kiemelyje, kadangi jiems gyvenamosiose vietose rūkyti draudžiama. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpoje, brigados nėra rakinamos, todėl pareiškėjas galėjo laisvai judėti savo būrio teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Dėl vienam asmeniui nustatytos minimalaus ploto normos
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki skundo surašymo dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) jam nebuvo užtikrinamas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nebuvo nustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, iš jo išskaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytą plotą. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Konvencijos 3 straipsnio kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 22) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. kalėjo trečiojo sektoriaus 1 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 21,8 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 5,45 kv. m. Teismas pažymi, jog nors atsiliepimo 2 lape buvo nurodyta, jog pareiškėjas bausmę atliko 2 sektoriuje, tačiau po pareiškėjo atsikirtimo atsakovo atstovas pažymėjo, jog atsiliepime, nurodant sektorių, buvo padaryta techninė klaida (b. l. 50), patvirtino, jog teismui pateikti duomenys yra apie 3 sektorių, kuriame pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas.
Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, jų plotą, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, nėra sąlygų šiuo aspektu atsakovės atsakomybei kilti.
Dėl vėdinimo
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje ir sanitariniame mazge neveikia mechaninė vėdinimo sistema, todėl sanitariniame mazge tvyro nemalonus kvapas, jaučiamas oro trūkumas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje yra langas, tačiau jį atidarius oro į patalpą nepatenka, nes už jo yra pritvirtinta skarda su kvadratinėmis skylėmis.
Ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovo pateiktoje 2019 m. gruodžio 12 d. pažymoje Nr. 77-2226 (b. l. 24–25) nurodyta, kad pataisos įstaigos 3-iajame sektoriuje veikia rekuperacinė vėdinimo sistema, taip pat gali būti vėdinama per langus. Atsakovės atstovė atsiliepime taip pat nurodė, kad įstaigos 3-iajame sektoriuje sanitariniuose mazguose įrengti ventiliatoriai.
Šias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. (2-22 4.80)2-39094 (b. l. 5–6), kuriame nurodyta, jog, patikrinus pareiškėjo gyvenamąsias patalpas (3 sektoriaus 1 būrio 2 gyvenamoji patalpa), nustatyta, jog langai techniškai tvarkingi, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, tualete įrengti natūralios ventiliacijos kanalai.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose bei sanitariniame mazge, kuriuo jis naudojosi, buvo sudarytos pakankamos sąlygos ventiliacijai, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtus veiksmus.
Dėl rūkymo sąlygų
Pareiškėjas nurodo, kad jis savo pasirinkimu rūko, tačiau pataisos įstaiga jam nesudaro sąlygų tai daryti vakare, kadangi nuo 20.30 val. iki 8.40 val. yra užrakinamas. Nurodo, kad nerūkęs vakarais būna irzlus ir ryte į darbą eina neišsimiegojęs.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistiesiems įrengta rūkymo vieta kiemelyje, kadangi jiems gyvenamosiose vietose rūkyti draudžiama.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte. Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pataisos namų administracija, užtikrindama, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, privalo kontroliuoti, kad draudimo rūkyti gyvenamosiose patalpose būtų laikomasi. Kita vertus, teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigose įrengti rūkymo vietas gyvenamosiose vietose, todėl atsakovės atstovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų tokių vietų neįrengdamas. Teismo vertinimu, pareiškėjo noras rūkyti dažniau neįpareigoja pataisos namų užtikrinti tokį jo noro įgyvendinimą bet kuriuo metu, juo labiau kad pareiškėjui, jo paties teigimu, sudaroma tokia galimybė nuo 8.40 val. ryto iki 20.30 val. vakaro.
Be to, nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu ar skundu dėl rūkymo vietų įrengimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo argumentai dėl draudimo rūkyti atmestini kaip nepagrįsti.
Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepasisakyta apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.