Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-31 · Civilinė byla Nr. e2A-1292-601/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-31
Bylos Nr.
e2A-1292-601/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15404-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
individualios įmonės „Aujama-credit“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1292-601/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15404-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-155-451/2022 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) „Aujama-credit“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (Kauno rūmus), prašydama priteisti iš atsakovo A. J. 1 300,00 Eur negrąžinto kredito, 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), po 95,68 Eur nuostolių per mėnesį nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, 114,98 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2022 m. sausio 27 d. pateikė prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 95,68 Eur nuostolių per mėnesį nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos ir civilinę bylą Nr. e2-155-451/2022 toje dalyje nutraukė. Teismas minėta nutartimi taip pat grąžino ieškovei 58,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškinio reikalavimai kildinami iš ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovo A. J. 2020 m. liepos 27 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 10895, pagal kurią ieškovė atsakovui per keturis kartus suteikė 1 300,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką iki 2022 m. balandžio 18 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) (viso 1 060,25 Eur) ir administravimo mokestį (210,53 Eur). Tačiau, kadangi atsakovas pagal Sutartyje nustatytą grafiką neatliko nei vieno mokėjimo, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu, elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2021 m. rugsėjo 17 d., o 2021 m. spalio 1 d. pateikė ieškinį teismui.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. neginčijo reikalavimo dėl 1 300,00 Eur negrąžinto kredito priteisimo ir prašė šią sumą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui mokant po 130,00 Eur per mėnesį. Likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti bei pripažinti negaliojančiais tarp šalių 2020 m. liepos 27 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 10895 (toliau – Sutartis) Bendrųjų sąlygų 1.4.7 ir 1.4.7 punktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo A. J. ieškovės IĮ „Aujama-credit“ naudai 1 300,00 Eur negrąžintą kreditą, 1 270,77 Eur nuostolius (negautas pajamas), 144,98 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 715,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas tuo pačiu sprendimu atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodinėjo, jog suteiktą kreditą ar jo dalį grąžino, nesant byloje priešingų duomenų, ieškovės reikalavimą dėl 1 300,00 Eur negrąžinto kredito sumos priteisimo laikė pagrįstu ir šią sumą priteisė ieškovei. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, sudarydama Sutartį su atsakovu, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti ne tik paskolintą kredito sumą, bet ir 210,53 Eur administravimo mokestį bei 1 060,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl ir šioje reikalavimo dalyje (viso 1 270,77 Eur) ieškinį tenkino. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės prašoma 144,98 Eur delspinigių suma buvo apskaičiuota nuo nesumokėtos įmokos sumos neviršijant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto 180 kalendorinių dienų laikotarpio, šį reikalavimą taip pat tenkino. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas sprendė, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovė vertino atsakovo kreditingumą ir vertinimą atliko tinkamai tiek pradinės vartojimo kredito 400,00 Eur sumos suteikimo metu, tiek 2020-08-03, 2020-08-04 ir 2020-08-05, kai atsakovui buvo suteikiamos papildomos vartojimo kredito sumos. Ieškovei didinant suteiktą kreditą anksčiau suteiktas kreditas buvo įtrauktas į bendrą kreditų sumą ir vertinamas. Atsakovo tvarios pajamos buvo nustatomos remiantis Sodros duomenimis. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai buvo įvertini remiantis oficialios Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, kurioje buvo nurodyti visi keturi tuo metu atsakovo turėti kreditoriniai įsipareigojimai, o vėliau ir ieškovės suteiktas kreditas. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020-07-27 duomenimis atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 33 procentus tvarių pajamų, 2020-08-03 – 35,82 procentus, 2020-08-04 – 38,34 procentus, 2020-08-05 – 39,98 procentus tvarių pajamų. Ieškovė nurodė, kad duomenų bazėje nurodytos mėnesinės įmokos yra orientacinės ir turi būti perskaičiuotos suteikiant kreditą. Ieškovė šias sumas perskaičiavo visą mokėtiną kredito kainą padalijant iš likusių įmokų skaičiaus. Ieškovės pareiga perskaičiuoti Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje nurodytas vidutines mėnesio įmokas yra įtvirtinta Vartojimo kredito tiekimo gairių 13.53 punkte. Atsakovas neatliko minėto perskaičiavimo, todėl gavo didesnius kreditorinius įsipareigojimų procentinius dydžius, kurie viršijo 40 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog kreditingumo vertinimo pareigą įvykdė tinkamai, atsakovo teiginiai dėl netinkamo kreditingumo vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

7. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo negaliojančiais pripažinti Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.4.7 ir 1.4.8 punktus, nes juose pažodžiui (expressis verbis) nenurodyta, jog ieškovė, kaip kredito davėja, yra atleidžiama nuo pareigos vertinti atsakovo kreditingumą, juolab, kad, anot teismo, pati ieškovė tokios reikšmės šioms nuostatoms nesuteikė ir faktiškai vertino atsakovo kreditingumą.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes atsakovas pateikė neišsamius duomenis, neva patvirtinančius sunkią jo finansinę padėtį. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė Sodros išrašą, kuris patvirtina vos vieno mėnesio gaunamą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, tačiau nepateikė duomenų apie savo turimą nekilnojamąjį bei registruotiną kilnojamąjį turtą, pajamas už ilgesnį laikotarpį, turimas santaupas ir pan. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas pripažįsta ieškinį dalyje dėl 1 300,00 Eur negrąžinto kredito sumos, tačiau gera valia nėra sumokėjęs nei vienos įmokos.

9. Teismas nustatė, kad ieškovės sumokėto žyminio mokesčio likutis, grąžinus jai 58 Eur žyminį mokesčio dalį Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 1 d. nutartimi, yra 80,00 Eur. Be to, ieškovė patyrė 140,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti visiškai, ieškovei priteisė visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (80,00 Eur + 140,00 Eur = 220,00 Eur) atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovo A. J. ieškovės IĮ „Aujama-credit“ naudai 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (2 175,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priimti naują sprendimą – ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinio dalį dėl 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (2 175,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti; 2) priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės IĮ „Aujama-credit“ 91,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimas

10.1. pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė nei į atsiliepime į ieškinį, nei rašytiniuose paaiškinimuose apelianto (atsakovo) pateiktus įrodymus dėl ieškovės atliktų finansinių įsipareigojimų paskaičiavimo ydingumo. Priešingai nei ieškovė, atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį (14 ir 19 punktai) remdamasis „Mano Creditinfo“ ataskaitos (toliau – Ataskaita) duomenimis, tiek rašytiniuose paaiškinimuose remdamasis PRDB išrašu pateikė išsamius paskaičiavimus, atvaizduojančius minėtuose duomenų bazėse esančius skaičius. Ir vienu ir kitu atveju, remiantis atsakovo paskaičiavimais vartojimo kredito pagal Sutartį išdavimo dieną atsakovo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus tuo metu atsakovo turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudarė daugiau kaip 40 proc. atsakovo tvarių pajamų. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tik ieškovė vadovavosi Vartojimo kredito teikimo gairių 13.53 punkte nurodyta vidutinės mėnesio įmokos dydžio apskaičiavimo metodika ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį (14 ir 19 punktai) vidutinės mėnesio įmokos dydį skaičiavo lygiai tokiu pat principu, vadovaudamasis Lietuvos Banko patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 9² punkte1 (toliau – Nuostatai) įtvirtinta analogiška taisykle;

Šalies argumentai

10.2. apeliantas pakartotinai nurodo, kad remiantis 2020-07-29 „Mano Creditinfo“ ataskaitoje pateikiama informacija, atsakovo vieno mėnesio įsipareigojimų 3 žemiau nurodytoms finansų įstaigoms dydis Sutarties sudarymo dieną t. y. 2020-07-29 duomenimis sudarė 482,02 Eur (kas sudaro apie 43,4 proc. jo tvarių pajamų), o ne 329,84 Eur kaip kad nurodo ieškovė, t. y.:

10.2.1. UAB "SB lizingas" išduoto vartojimo kredito, įsipareigojimų likutis su palūkanomis lygus 11 116,00 Eur, likusi kredito sutarties trukmė atsižvelgiant į numatomą pabaigos datą (2027-07-20) – 84 mėnesiai. Darant prielaidą, kad likę mokėjimai yra atliekami mėnesio dažnumu ir grąžinami lygiomis dalimis, vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal šį kreditą, ataskaitos duomenimis buvo lygus 132,33 Eur (t. y. (11 116,00/84). Ši vidutinė mėnesio įmoka sutampa ir su nurodyta PRDB. Tuo tarpu pagal Ieškovės duomenis, šio įsipareigojimo vidutinė mėnesio įmoka sudaro vos - 83,76 Eur;

10.2.2. UAB "General Financing" išduoto vartojimo kredito, įsipareigojimų likutis su palūkanomis lygus 21 912,43 Eur, likusi kredito sutarties trukmė atsižvelgiant į numatomą pabaigos datą (2026-11-10) – 77 mėnesiai. Darant prielaidą, kad likę mokėjimai yra atliekami mėnesio dažnumu ir grąžinami lygiomis dalimis, vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal šį kreditą, ataskaitos duomenimis buvo lygus 284,58 Eur (t. y. (21 912,43/77). Pagal PRDB duomenis – 288,32 Eur. Tuo tarpu pagal Ieškovės duomenis, šio įsipareigojimo vidutinė mėnesio įmoka sudaro vos – 166,95 Eur;

10.2.3. UAB CREDIT SERVICE išduoto vartojimo kredito, įsipareigojimų likutis su palūkanomis lygus 3 971,68 Eur, likusi kredito sutarties trukmė atsižvelgiant į numatomą pabaigos datą (2025-08-04) – 61 mėnesiai. Darant prielaidą, kad likę mokėjimai yra atliekami mėnesio dažnumu ir grąžinami lygiomis dalimis, vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal šį kreditą, ataskaitos duomenimis buvo lygus 65,11 Eur (t. y. (3 971,68/61). Pagal Ieškovės duomenis, šio įsipareigojimo vidutinė mėnesio įmoka sudaro – 75,48 Eur;

10.2.4. ataskaitoje esantis finansinis įsipareigojimas kreditoriui IPF DIGITAL Lietuva, UAB skaičiuojamas nebuvo, atsižvelgiant į tai dienai likusią nedidelę šio įsipareigojimo likučio su palūkanomis sumą - 118,48 Eur.

10.3. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK nuostatas ir padarė prieštaringas išvadas. Viena vertus, teismas sprendime konstatavo, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo įvertini remiantis oficialios Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis. Kita vertus, teismas sprendime paminėjo, kad duomenų bazėje nurodytos mėnesinės įmokos yra orientacinės, deklaratyviai nurodydamas, kad jos turi būti perskaičiuotos suteikiant kreditą, neįsigilinęs kokių duomenų pagrindu, bei nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neatliko Vartojimo kredito tiekimo gairių 13.53 punkte minėto perskaičiavimo, todėl neva gavo didesnius kreditorinius įsipareigojimų procentinius dydžius. Be to, teismas nevertino ir nepasisakė taip pat dėl kitų apelianto argumentų, t. y., kad ieškovė, vertindama apelianto kreditingumą, neatsižvelgė į kitus šioje situacijoje ne mažiau reikšmingus veiksnius, tokius kaip apelianto laikinąjį nedarbingumą 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., mažėjančias pajamas nuo 2020 m. balandžio mėn., žemo patikimumo kredito istoriją;

10.4. pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bei materialinės teisės normų, t. y. netyrė ir nesiaiškino aplinkybių ar Sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos VKĮ 11 straipsnio prasme, ar nėra pagrindo visapusiškai vertinti Sutarties sąlygas kaip neskaidrias ir nesąžiningas, ar ieškovė tinkamai įvykdė VKĮ 5 straipsnyje įtvirtintas informavimo pareigas;

10.5. pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y., ieškovei atsisakius nuo 55,70 proc. ieškinio reikalavimų, po to, kai buvo pateiktas atsiliepimas, teismas neturėjo teisės priteisti iš apelianto 140,00 Eur ieškovo patirtų išlaidų už teisines paslaugas, bet privalėjo šią sumą proporcingai mažinti ir priteisti tik 44,30 proc. šių išlaidų, kas sudarytų 62,02 Eur. Negana to, kadangi ieškovė atsisakė nuo 55,70 proc. ieškinio reikalavimų, teismas, net ir tenkinęs kitoje dalyje ieškinio reikalavimus, privalėjo priteisti iš ieškovės apelianto naudai 55,70 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas šiuo atveju sudaro 233,94 Eur. Atlikęs tarpusavio patirtų atstovavimo išlaidų užskaitymą ir atsižvelgęs į ieškovės sumokėtą 80,00 Eur žyminį mokestį, teismas privalėjo priteisti apelianto naudai 91,92 Eurų bylinėjimosi išlaidų (233,94 Eur – 62,02 Eur – 80 Eur = 91,92 Eur).

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė IĮ „Aujama-credit“ apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė atsakovo kreditingumą vertino naudodamasi oficialios Lietuvos banko administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės ir SODROS duomenis, be to, vidutinės mėnesio įmokos dydį apskaičiavo vadovaudamasis teisės aktais ir įvertindamas ne tik kredito kainą, bet ir likusio negrąžinto kredito sumą. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jo likusi įsipareigojimų suma kreditoriui UAB „SB lizingas“ 2020 m. liepos 27 d. sudarė 11 116,00 Eur, tačiau Paskolų rizikos duomenų bazėje tokių duomenų nėra, be to, apskritai neaišku kuo remiantis atsakovo likutinė įsipareigojimų suma kreditoriui UAB „SB lizingas“ 2020 m. liepos 27 d. „Mano Creditinfo“ duomenų bazėje nurodoma 11 116,00 Eur. Ieškovė pabrėžė, kad, kaip matyti iš Paskolų rizikos duomenų bazės duomenų, atsakovo likutinė nominali įsipareigojimų vertė kreditoriui 2020 m. liepos 27 d. nurodoma 7 000,00 Eur, o ne 11 116,00 Eur, be to, taikomų palūkanų norma 0,00 procentų. Kitų duomenų apie kredito kainą Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje pateikta nėra, todėl ieškovė, apskaičiuodama vidutinės įmokos dydį pagal šį įsipareigojimą, vertino, jog negrąžinto kredito ir kredito kainos suma yra 7 000,00 Eur, o įsipareigojimo likusi trukmė 83,57 mėnesio. Įvertinusi šiuos duomenis, ieškovė apskaičiavo, kad vidutinės įmokos dydis pagal šį įsipareigojimą sudaro 83,76 Eur/mėn. (7 000,00 Eur / 83,57 mėn. = 83,76 Eur/mėn.);

11.2. pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kuomet buvo įvertinti byloje esantys įrodymai pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, atitinka CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė įrodė visus jos teisę sukuriančius faktus, tuo tarpu atsakovas neįrodė kokius teisės aktus ieškovė pažeidė ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų, apskaičiuodama atsakovo vidutinės įmokos dydį pagal visus atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus ir vidutinės įmokos dydžio santykį su atsakovo tvariomis pajamomis pagal Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės ir SODROS duomenų bazės duomenis;

11.3. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė, kaip kredito davėja, netinkamai vykdė jai VKĮ 5 straipsnyje numatytą informavimo pareigą sudarant vartojimo kredito sutartį, yra nepagrįsti. Pirmiausia, atsakovas pirmosios instancijos teisme apskirtai nekėlė abejonių dėl pelno palūkanų paskaičiavimo teisingumo, todėl nei teismas, nei ieškovas dėl šių aplinkybių apskirtai nepasisakė, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliaciniame skunde nurodyti naujas aplinkybes ar atsikirtimus negalima, nes tai laikoma bylos nagrinėjimo ribų pažeidimu. Kita vertus, išduodant papildomą kredito sumą atsakovui Sutarties Specialiosiose sąlygose buvo nurodoma, kokia papildoma kredito suma jam suteikiama, kokia yra patikslinta bendra vartojimo kredito suma, kaip pakito (padidėjo) mėnesinės įmokos suma. Specialiosiose sąlygose, pakeistose po paskutinės papildomos 300,00 Eur kredito sumos išdavimo 2022 m. rugpjūčio 5 d., kredito grąžinimo grafiko lentelės stulpelyje „Mėnesinė įmoka“ nurodytos mėnesinės įmokos dydis už pirmąjį kredito mėnesį yra mažesnis nei už kitus kredito mėnesius, nes už pirmojo mėnesio 2020 m. liepos 27 d.–2020 m. rugpjūčio 3 d. laikotarpį palūkanos buvo skaičiuojamos nuo pradinės 400,00 Eur kredito sumos, už 2020 m. rugpjūčio 3 d.–2020 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpį palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 700,00 Eur kredito sumos (įvertus 2020 m. rugpjūčio 3 d. suteiktą papildomą 300,00 Eur kredito sumą), už 2020 m. rugpjūčio 4 d.–2020 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpį palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 1 000,00 Eur kredito sumos (įvertus 2020 m. rugpjūčio 4 d. suteiktą papildomą 300,00 Eur kredito sumą), už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 1 300,00 Eur kredito sumos (įvertus 2020 m. rugpjūčio 5 d. suteiktą papildomą 300,00 Eur kredito sumą);

Atsiliepimas

11.4. atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas ieškovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Priešingai, teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovė dalies ieškinio reikalavimo atsisakė, todėl ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies, pažymėdamas, kad žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimas yra išspręstas teismo nutartimi, kuria išspręstas dalies ieškinio atsisakymo klausimas ir dalies bylos nutraukimo klausimas. Be to, ieškovės įsitikinimu, nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad jis byloje patyrė 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors byloje nėra duomenų, jog jis yra apmokėjęs bent vieną sąskaitą už advokato ar advokato padėjėjos paslaugas, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų asmeniui, kuris yra apmokėjęs sąskaitas, atlyginęs turėtas išlaidas, todėl akivaizdu, jog atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos, nepatyręs bylinėjimosi išlaidų, neturi subjektinės teisės į jų atlyginimą, be to, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

14. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

15. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir apeliantas 2020 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10895. Pagal šią Sutartį ieškovė apeliantui per keturis kartus suteikė 1 300 Eur dydžio kreditą, o apeliantas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytą grafiką iki 2022 m. balandžio 18 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) (viso 1 060,25 Eur) ir administravimo mokestį (210,53 Eur). Apeliantas neatliko nei vieno mokėjimo, todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ir Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. bei kreipėsi į teismą dėl negrąžinto kredito ir nuostolių priteisimo.

17. Byloje nėra ginčo dėl negrąžinto kredito 1 300 Eur priteisimo.

18. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (2 175,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisimo. Apeliantas nurodo, kad: 1) išduodant vartojimo kreditą apeliantui, ieškovė netinkamai atliko jo kreditingumo vertinimą; 2) teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino apelianto pateiktų įrodymų, o rėmėsi tik ieškovės nepagrįstais (neteisingais) įrodymais, vertinant apelianto kreditingumą.

19. Taigi, apeliacinio skundo ir ginčo esmė – ar buvo tinkamai nustatytos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su apelianto kreditingumo vertinimu.

20. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (red. galiojusi sutarties sudarymo metu; toliau - VKĮ) nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Taigi, apelianto tinkamas/netinkamas kreditingumo įvertinimas, dėl ko šiuo atveju vyksta ginčas, yra ta sąlyga, nuo kurios priklauso tenkinti apeliacinio skundo pagrįstumas.

21. VKĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais: 1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti; 2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas; 3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu; 4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija. Priežiūros institucijos funkcijas pagal VKĮ vykdo Lietuvos bankas. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nr. 03-62 nutarimu (red. nuo 2016 m. vasario 1 d.) patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Įgyvendinant šiuos nuostatus Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 2 d. Nr. 241-176 sprendimu buvo patvirtintos Vartojimo kredito teikimo gairės (toliau - Gairės).

22. Gairių tikslas – paaiškinti vartojimo kredito teikimo veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų taikymą ir padėti vartojimo kredito davėjams bei tarpusavio skolinimo platformos operatoriams tinkamai laikytis šių reikalavimų, informuoti vartojimo kredito davėjus ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius apie vartojimo kredito teikimo veiklos praktiką, kuri, Lietuvos banko nuomone, nelaikytina atsakinguoju skolinimu. Taip pat siekiama apsaugoti vartojimo kredito gavėjus, kad vartojimo kredito davėjai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai, teikdami vartotojams vartojimo kreditus, visų pirma tinkamai įvertintų vartojimo kredito gavėjų kreditingumą ir vykdytų kitas jiems teisės aktuose nustatytas pareigas.

23. Pažymėtina, kad 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB preambulės 26 punkte nurodyta: „Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad paskatintų atsakingą praktiką visais kredito santykių etapais, atsižvelgdamos į konkrečias jų kredito rinkos ypatybes. Svarbu – visų pirma besiplečiančioje kredito rinkoje, – kad kreditoriai nesiimtų neatsakingo skolinimo veiklos ar neišduotų kredito, prieš tai neįvertinę kreditingumo, ir valstybės narės turėtų užtikrinti reikalingą priežiūrą, kad būtų išvengta tokio elgesio, ir turėtų nustatyti reikalingas priemones nubausti kreditorius, tuo atveju, jei jie tai daro. Nepažeidžiant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo nuostatų dėl kredito rizikos, už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimą turėtų būti atsakingi kreditoriai. Valstybių narių valdžios institucijos taip pat galėtų kreditoriams teikti atitinkamus nurodymus bei gaires.“

24. Pagal Nuostatų 14 punktą, prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį, vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo visapusiškai vertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir pagrįsdamas šią informaciją duomenimis, gautais atlikus patikrinimą duomenų bazėse arba kitais įrodymais (Gairių 13.4 punktas). Taigi, tiek Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, tiek Nuostatų 14 punkte aiškiai įtvirtinta vartojimo kredito davėjo pareiga vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ne tik surinkti pakankamą informaciją iš vartojimo kredito gavėjo, bet ir patikrinti ją vienu iš nurodytų būdų, t. y. arba vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją pagrįsti atlikus patikrinimą duomenų bazėse, arba vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją pagrįsti kitais įrodymais. Šis reguliavimas reiškia, kad vartojimo kredito davėjai negali be išlygų pasikliauti vartotojų nurodomais duomenimis be jų pagrindimo dokumentais ar patikrinimo atitinkamose duomenų bazėse (Gairių 13.5 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pirminis surenkamos informacijos šaltinis yra vartojimo kredito gavėjas, todėl informacija iš vartojimo kredito gavėjo visada privalo būti renkama (t. y. negali būti renkama informacija tik iš duomenų bazių, nerenkant jos iš paties vartojimo kredito gavėjo) <...> (Gairių 13.6 punktas). Pažymėtina, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik vartojimo kredito davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, bet ir pabrėžiama, kad vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą galima remtis tik tokia iš vartojimo kredito gavėjo gauta informacija, kuri yra pakankama. Įstatyme nurodyta „pakankamos informacijos“ sąvoka turėtų būti suprantama kaip duomenų ir informacijos apie vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį visuma, apimanti ir tam tikrus įrodymus bei vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, leidžianti įsitikinti informacijos objektyvumu, tikrumu ir pagrįstumu (Gairių 13.8 punktas). Vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti visokeriopą ir objektyviais duomenimis pagrįstą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą kiekvienu atveju (Gairių 13.12 punktas).

25. Dėl duomenų bazių naudojimo vertinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą pažymėtina tai, kad vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių duomenų bazių, kuriose vartojimo kredito davėjas privalo tikrinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumui vertinti surinktus duomenis, todėl vartojimo kredito davėjas gali pats pasirinkti, kuriose duomenų bazėse atlikti tokių duomenų patikrinimą. <...> aplinkybę, kad kai kuriose duomenų bazėse pateikiama ne visa informacija apie vartojimo kredito gavėjų pajamas ir (arba) finansinius įsipareigojimus, Lietuvos banko nuomone, turėtų įvertinti pats vartojimo kredito davėjas ir užtikrinti, kad vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo procesas yra tinkamas ir veiksmingas (Gairių 13.13 punktas). Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai vartojimo kredito gavėjo paraiškoje yra nurodyta didesnė įsipareigojimų finansų įstaigoms suma ir (arba) mažesnės pajamos, nei nurodyta duomenų bazėse, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vartojimo kredito davėjas turėtų naudoti paraiškoje nurodytą didesnę finansinių įsipareigojimų sumą ir (arba) mažesnę pajamų sumą, jeigu neturi pakankamų ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad duomenų bazėse nurodyta mažesnė įsipareigojimų finansų įstaigai suma ir (arba) didesnė pajamų suma atitinka tikrovę (Gairių 13.14 punktas).

26. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, nors Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo pareiga pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, vis dėlto Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje pareiga laikytis atsakingojo skolinimo principo, surinkti pakankamą informaciją ir įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą nustatyta vieninteliam subjektui, t. y. vartojimo kredito davėjui, todėl kreditingumo vertinimo našta negali būti perkeliama vartojimo kredito gavėjui. Taip pat pažymėtina tai, kad, Lietuvos banko nuomone, vartojimo kredito gavėjo patvirtinimai (pateikti paraiškoje ar kitomis priemonėmis), kad jis yra pajėgus įvykdyti pagal vartojimo kredito sutartį prisiimamus finansinius įsipareigojimus, kad yra mokus, neturi pradelstų vykdyti finansinių įsipareigojimų finansų įstaigoms ir nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų neigiamai paveikti jo kreditingumą ar pan., vartojimo kredito davėjui neatlikus vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo arba atlikus jį nesilaikant vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra laikytini tinkamu vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vykdymu. Kaip jau minėta, vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo pareiga nustatyta pačiam vartojimo kredito davėjui, o ne vartojimo kredito gavėjui, todėl būtent vartojimo kredito davėjas privalo įrodyti, kad Įstatyme nurodytos pareigos vykdomos tinkamai. Kitaip tariant, įgyvendindamas pareigą tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, vartojimo kredito davėjas turėtų imtis aktyvių veiksmų (Gairių 13.18 punktas).

27. Lietuvos banko nuomone, vartojimo kredito davėjas, siekdamas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, gali ir turėtų naudoti įvairias vartojimo kredito gavėjo kreditingumui vertinti reikalingos informacijos rūšis ir šaltinius, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, turėtų apimti: 1) vartojimo kredito gavėjo kredito istoriją; 2) vartojimo kredito gavėjo pajamas patvirtinančius dokumentus ar kitus šaltinius; 3) vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus ir kitas išlaidas patvirtinančius dokumentus arba kitus šaltinius; 4) vartojimo kredito gavėjo kredito reitingą; 5) duomenų bazių patikrinimų rezultatus; 6) vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją (tiek vartojimo kredito gavėjo paraiškoje, tiek atskirai) (Gairių 13.22 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau pateiktas sąrašas nėra baigtinis informacijos, duomenų ir dokumentų, kuriuos vartojimo kredito davėjas turėtų naudoti vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, sąrašas. Vartojimo kredito davėjas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir aplinkybes, gali savo nuožiūra nuspręsti, kokius informacijos šaltinius ir rūšis naudoti vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimui atlikti, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju toks sprendimas turi būti argumentuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis bei įrodymais, o vartojimo kredito davėjo naudojamos priemonės ir informacijos šaltiniai turi būti pakankami, t. y. vartojimo kredito davėjas, esant poreikiui, turi galėti pateikti įrodymus, kad konkrečiu atveju surinkta ir įvertinta informacija yra pakankama vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimui atlikti (Gairių 13.23 punktas).

28. Vadovaudamasis Nuostatų 12 punktu, vartojimo kredito davėjas privalo saugoti kreditingumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją, duomenis ir dokumentus 3 metus nuo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio šios informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo termino, kad vartojimo kredito davėjas prireikus galėtų pateikti įrodymus, kad tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą (Gairių 13.26 punktas).

29. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Nuostatų 7.4 papunkčiu ir 9 punktu, skolinimas grindžiamas visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis DSTI ribojimu, o sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų (Gairių 13.51 punktas). Nuostatų 9² punkte nustatyta, kad vidutinės mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas atskirai apskaičiuojant kiekvieno įsipareigojimo finansų įstaigai dydį, gautą atitinkamo įsipareigojimo likusią kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą dalijant iš likusios kredito trukmės mėnesiais (išskyrus Nuostatų 9³ punkte nustatytą išimtį), ir gautus dydžius susumuojant (Gairių 13.53 punktas).

30. Atsižvelgiant į 20-29 punktuose nurodytas kredito gavėjo kreditingumui nustatyti nuostatas bei teismo sprendimo motyvus šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertinto reikšmingų aplinkybių, susijusių su apelianto kreditingumo vertinimu, t. y.:

30.1. iš teismo sprendimo turinio matyti, kad, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais ir visiškai nevertino apelianto pateiktų įrodymų bei paaiškinimų. Todėl negalima pripažinti, kad teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą bei įgyvendino teismo sprendimo turiniui keliamą reikalavimą – turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

30.2. teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais (Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis apie apelianto kreditus; SODRA duomenimis apie apelianto pajamas bei duomenis apie apelianto šeimyninę padėtį) iš esmės neatlikęs jų vertinimo (to nematyti iš teismo sprendimo motyvų), nors šių įrodymų patikimumas kelia abejonių. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė pati apskaičiavo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydį (kuris neturi viršyti 40 proc. kredito gavėjo tvarių pajamų) remdamasi Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis apie apelianto kreditus, tačiau nesivadovavo šiuose duomenyse pateiktomis vidutinėmis mėnesinėmis įmokomis. Ieškovės apskaičiuoti mėnesio įmokos dydžiai aiškiai skiriasi nuo šiuose duomenyse pateiktų įmokų dydžių. Taigi, ieškovė turėjo pagrįsti, kodėl nesivadovavo šiuose duomenyse pateiktais vidutiniais mėnesiniais įmokų dydžiais, kodėl nebuvo renkami (tikslinami) papildomi apie tai duomenys (jeigu nebuvo renkami), bet atliko savo paskaičiavimus, o teismas turėjo tai vertinti. Antra, dokumentas apie apelianto šeiminę padėtį yra išduotas 2021 m. birželio 15 d. (kaip matyti dokumente), kai vartojimo kredito sutartis sudaryta 2020 m. liepos 27 d. Galimai pateiktas ne tas dokumentas, kurį norėjo pateikti ieškovė, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir nevertino;

30.3. teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl vartojimo kreditas apeliantui buvo išduotas per keturis kartus, o ne iš karto; byloje nėra pateikta vartojimo kredito sutarties pirminių specialiųjų sąlygų, kurios, kaip suprantama, vėliau buvo keičiamos, o jų nesant sunku įvertinti ieškovo sąžiningumą (tinkamą apelianto informavimą) suteikiant kreditą;

30.4. byloje nėra duomenų, kokius duomenis pateikė pareiškėjas, siekdamas gauti kreditą (gal ieškovė kreipėsi į apeliantą dėl papildomų duomenų pateikimo prieš išduodant kreditą), kurie taip pat yra reikšmingi vertinant apelianto kreditingumo nustatymą.

31. Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl apelianto kreditingumo vertinimo išsprendė nesurinkęs tam reikšmingų įrodymų, neišsiaiškinęs reikšmingų aplinkybių bei iš esmės nemotyvuodamas šio savo sprendimo (perrašė tik ieškovės argumentus, kurie kelia pagrįstų abejonių), dėl ko apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje bylą turėtų nagrinėti visais aspektais, t. y. iš naujo, kaip pirmosios instancijos teismas (rinkti įrodymus, juos analizuoti, vertinti ir pan.), ko pasekoje šalys netektų teisę į apeliaciją. Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė „<...> 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2 175,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodomą priteistiną sumą 2 175,75 Eur vertina, kaip rašymo apsirikimą, laikytina, jog buvo turima omenyje 2 715,75 Eur (kaip ir nurodyta teismo sprendime), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti teismo sprendimą dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nesant šioje dalyje ginčo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas, nes jis turės būti išspręstas priimant galutinį sprendimą (išsprendus visus reikalavimus) šioje byloje.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės IĮ „Aujama-credit“ naudai 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1 415,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį, kurioje priteista iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, naudai 1 300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) negrąžinto kredito, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas